Žemės pardavimą ribojantys saugikliai sukėlė sumaištį žemės rinkoje ir pasak žemdirbius atstovaujančių organizacijų, užkirto kelią Lietuvos ūkių plėtrai, o vyriausybė kone iš karto paskelbė, kad žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo taisyklės bus tobulinamos.
Kaip skubos tvarka priimtas ir nuo gegužės 1-osios įsigaliojęs įstatymas paveikė žemės rinką, naujienų portalo balsas.lt žurnalistai teiravosi bendrovės „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovo Sauliaus Vagonio, Banko „Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačulio ir DNB banko vyriausiosios ekonomistės Indrės Genytės-Pikčienės.
Saugikliai paralyžiavo žemės rinką
Pašnekovų teigimu, šių metų pradžioje žemės sklypų pirkimas buvo suaktyvėjęs. Tačiau tai, pasak jų, politinio ažiotažo pasekmė – žmonės nerimavo, kaip keisis kainos ir kokios bus galimybės įsigyti žemės bus po gegužės 1-osios.
„Tas nerimas skubino norinčius įsigyti žemės, tai padaryti iki gegužės 1 dienos. Tačiau nepanašu, kad užsieniečiai labai veržtųsi pirkti Lietuvoje žemę, o kas norėjo, įsigijo anksčiau negu buvo priimti nauji apribojimai – per juridinius asmenis ar per vietinius rezidentus“, – teigia DNB banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.
Būtent dėl naujųjų taisyklių pastaraisiais mėnesiais žemės pirkimo sandorių labai sumažėjo, pastebi N. Mačiulis. „Akivaizdu, kad papildomi saugikliai suvaržė rinką, bet naudos iš to niekas neturės – tiems, kurie turi žemės ūkio paskirties žemės, sudėtingiau ją parduoti, o tiems, kurie nori įsigyti – irgi sunkiau tai padaryti. Jau tvirtinant įstatymo pataisas buvo akivaizdu, kad tai yra farsas ir nereikalingas suvaržymas, iškreipiantis rinką“, – sakė jis.
Pasak N. Mačiulio, prognozuoti, kaip keisis žemės paskirties žemės kaina, kol valdžia neperžiūrėjo saugiklių, nėra prasmės. „Apie tai net kalbėti sudėtinga, kadangi tie saugikliai sudaro tokias sąlygas, kai niekas negali nei pirkti, nei parduoti. Tai kaip kalbėti apie kainą? Manau, kelis artimiausius mėnesius matysime, kad žemės ūkio paskirties rinka yra visiškai įšaldyta“, – pridūrė jis.
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas teigia manantis, kad daugiau aiškumo galima tikėtis tik tada, kai Seimas imsis taisyti skubiai priimtas pernelyg griežtas žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo taisykles. „Vienintelė išeitis – iš naujo svarstyti tuos saugiklius. Reikia tikėtis, kad rudenį Seimo nariai prie šio klausimo grįš. O dabar apie šią rinką nėra ką šnekėti – ji yra uždaryta“, – sakė N. Mačiulis.
Prognozuoti neįmanoma
„Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas S. Vagonis taip pat pastebi, kad dėl dabar esančių apribojimų bet koks judėjimas žemės rinkoje praktiškai yra sustojęs, o klausimą apie jos perspektyvas siūlo adresuoti politikams.
„Tai – valstybės reguliuojama rinka. Kokia padėtis klostysis šioje rinkoje, sunku pasakyti, nes ją išbalansavo politikų sprendimai. Jiems ir derėtų adresuoti klausimą apie perspektyvas, kadangi viskas priklausys nuo to, kokie bus saugikliai – ar jie išliks tokie griežti, ar bus švelninami“, – portalui balsas.lt sakė ekspertas.
Pasak jo, pavyzdžiui, pirkti būstą gali visi, todėl sandorių kiekis yra adekvatus paklausai, o žemės rinkoje situacija paradoksali: „skirtingai negu kituose sektoriuose, pirkėjui, galinčiam ir norinčiam įsigyti NT, nebūtinai gali būti leista tai padaryti“.
Į klausimą, nuo ko priklausys žemės kaina, S. Vagonis atsakė: „Paklausa žemės sklypams, ypač žemės ūkio paskirties, yra, tačiau dėl juridinių dalykų ne visi norintys šiuo metu juos gali įsigyti. Bet kai ribojama paklausa, kaina negali kilti. Jei saugikliai išliks itin griežti, kainos bus labai stabilios. Kainos kyla tada, kai paklausa yra adekvati pasiūlai arba ją viršija. O šiuo atveju reali paklausa (turiu galvoje tuos, kuriems leidžiama pirkti žemę) yra pakankamai žema“.
