Išsiskyrė Teisingumo ir Žemės ūkio ministerijų pozicijos dėl leidimo užsieniečiams parduoti žemę. Teisingumo ministerija mano, kad šiai nuostatai įgyvendinti reikia keisti Konstituciją. Tuo tarpu Žemės ūkio ministerija teigia nematanti būtinybės tai daryti.
„Yra išsiskyrusios Žemės ūkio ministerijos ir Teisingumo ministerijos nuomonės ir Europos reikalų departamento. Yra nuomonė, kad reikia keisti Konstituciją, įvesti konstitucinę pataisą, o mūsų nuomonė – kad iš tikrųjų šios konstitucinės pataisos nereikia daryti“, – pirmadienį po Vyriausybės pasitarimo, kuriame svarstytas klausimas dėl draudimo užsienio subjektams įsigyti žemės ūkio paskirties žemės pereinamojo laikotarpio teisinio reglamentavimo, sakė žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius.
Jo vertinimu, užtenka pavasarį Seimo priimtos rezoliucijos ir Europos Sąjungos teisės aktų viršenybės
„Kodėl manome, kad nereikia? Nes sutartis yra numatyta 7+3 (metų pereinamasis laikotarpis, – ELTA). Mes paprašėme Europos Komisijos ir pratęsė dar trejiems metams (draudimą įsigyti žemę užsieniečiams – ELTA), tai šiuo atveju, kaip yra numatyta reglamentuose, viršenybę turi Europos teisės dokumentai. Tai mums ir yra tas 10 metų laikotarpis, Konstitucijos keisti nereikia“, – kalbėjo K. Starkevičius ir atkreipė dėmesį, jog svarbus motyvas yra nelygiavertė Lietuvos ir užsieniečių ūkininkų perkamoji galia.
Pasak jo, Vyriausybės pasitarime nutarta pasikonsultuoti su Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetu bei kitais komitetais ir tada apsispręsti. Šiuo metu užsieniečiai Lietuvoje negali įsigyti žemės, tačiau ne paslaptis, kad neretai tai jie padaro per statytinius.
Teisingumo ministras R. Šimašius sako pritariantis daugumos teisininkų nuomonei, kad reikalingi įstatymų pakeitimai, siekiant aiškumo reikėtų priimti konstitucinę pataisą.
„Kaip liberalų deleguotas ministras galiu pasakyti, kad taip, manau, kad reikėtų leisti pardavinėti ir užsieniečiams, tai yra galiausiai ir užsienio investicijų pritraukimo priemonė. Kita vertus, yra klausimas, ar šiandien įstatymai leidžia tai daryti. Ir čia nuomonės yra grynai teisės traktavimo aspektai. Norint išvengti didelių neaiškumų, reikia tą klausimą derinti su Seimo vadovybe“, – klausiamas, ar linkstama link to, jog užsieniečiams būtų galima nelaukiant trejų metų pereinamojo laikotarpio pardavinėti žemę šiuo metu, sakė R. Šimašius.
Premjeras Andrius Kubilius teigė manąs, kad, jeigu iškils būtinybė, teisinė bazė gali būti keičiama.
„Susiduriame su ta problema, kad teisininkai turi ganėtinai skirtingas nuomones. Išties Seimas aiškiai priėmė deklaraciją, kuria patvirtino nuostatą, kad žemės pardavimas užsieniečiams, gavus Europos Komisijos leidimą, jis buvo gautas pavasarį, yra sustabdytas dar trejiems metams. Tačiau kad nekiltų kokių nors dviprasmybių interpretuojant teisės normas, šiandien sutarėme, kad surengsime konsultacijas su Seimo vadovybe, frakcijomis. Ir jeigu matysime, kad reikia imtis papildomų teisinių veiksmų keičiant įstatymus, mes esame pasiruošę tai padaryti“, – kalbėjo Ministras Pirmininkas.
Gegužę Seimas, „siekdamas teisinio tikrumo ir aiškumo“, pareiškė, kad draudimas užsieniečiams įsigyti žemės ūkio paskirties ir miško žemę tebegalioja.
Tai skelbia Seimo priimta rezoliucija „Dėl draudimo užsienio subjektams įsigyti žemės ūkio paskirties ir miško žemę“.
Seimas savo rezoliucijoje primena, kad 7 metų pereinamasis laikotarpis Europos Komisijos 2011 m. balandžio 14 d. sprendimu yra pratęstas iki 2014 m. balandžio 30 d.
Šių metų pradžioje Lietuva kreipėsi į Europos Komisiją dėl žemės ūkio ir miškų ūkio paskirties žemės pardavimo užsienio piliečiams pereinamojo laikotarpio pratęsimo Lietuvoje dar trejiems metams. Europos Komisijai patenkinus šį prašymą, užsieniečiai Lietuvoje žemės negali pirkti iki 2014 metų pavasario.
