Lietuvos euroderybininkai prieš 6 metus sutarė, kad Lietuva nuo 2011 metų savo žemes privalės pardavinėti užsieniečiams. Laiko iki oficialaus žemės išpardavimo liko mažiau nei metai, tad dabartinė valdžia susizgribo išsiprašyti jį nutolinti bent keliems metams.
Kol kas to padaryti nepavyksta. Bet dalis Lietuvos per tarpininkus ir taip jau seniai supirkta užsieniečių.
Jau kitąmet užsieniečiai galės legaliai supirkinėti dar likusias lietuviškas žemes.
Žemes jau išgraibstė
Kovodami už vietą Europos Sąjungoje, Lietuvos euroderybininkai išsiprašė, kad Lietuva galėtų neparduoti žemės užsieniečiams iki 2011-ųjų gegužės. Laiko, kada draudimas bus panaikintas, beveik neliko. Tad šurmulys kilo ir Seime – praėjusių metų pabaigoje priimta rezoliucija, kuria Vyriausybė įpareigojama išsiderėti dar 3 metų pereinamąjį laikotarpį.
Tačiau Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Edmundas Pupinis ramino, kad, net deryboms nepavykus, užsieniečiai tikrai nepuls pirkti mūsų žemės. Nes, apeidami įstatymus, jau viską, ką norėjo, supirko.
„Dėl nuosavybės atsiėmimo lietuviams kaimiškose vietovėse problemos nėra. Tie du procentukai negrąžintos žemės nieko nelemia. O ir ta likusi laisva žemė nėra per daug patraukli. Nemanyčiau, kad draudimo panaikinimas būtų didelis dalykas. Kas padaryta, padaryta apie 2005-2006, kai supirkti nemaži plotai Kauno-Vilniaus kely. Tad dėl dabartinių likusių plotų – jie nėra jau tokie dideli. Todėl netikiu, kad kas nors pradės supirkinėti tą žemę. Nebent lemtų fermų plėtra. Bet džinas jau buvo išleistas, o norinčiųjų prižiūrėti nebuvo“, – tikino, kad nieko nebegalime padaryti, E.Pupinis.
Žemes „pribaigs“ danai
Vis dėlto žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius nebuvo toks tikras, kad užsieniečiams Lietuva nerūpi. Anot jo, padaryta klaida jau derybų su ES pradžioje, kai nepagalvota apie lietuviškų žemių likimą. Tad dabar tenka verstis per galvą.
„Jau sutarta, kad iki 2014 metų Lietuvos piliečiai galės pirkti žemę lengvatinėmis sąlygomis. Tikiuosi, kad Briuselyje rudenį rasime bendrą kalbą ir dėl draudimo pirkti žemę užsienio fiziniams asmenims pratęsimo trejiems metams. O su entuziastais, tvirtinančiais, kad pratęsimo nereikia, kad atsiras laisva rinka, pakils žemės kaina, tikrai nesutinku. Atsiras airis, švedas ar danas. Bet ar bus gerai, kai mes būsime jo tarnai, o jis – valdovas? Mes irgi mokame žemę dirbti. Tai atvertų nelygias sąlygas mūsų ūkininkams: prieš tai dėl statybų bumo nerealiai sukeltų žemės kainų jos mūsų ūkininkai negalėjo nusipirkti. Dabar jie to negali padaryti dėl sumažėjusių pajamų. O Lenkija iškart susiderėjo, kad būtų 12 metų draudimas. Mes – tik 7 ir galimybę derėtis dėl dar 3. Nes tada buvo lenktyniavimas, kad tik kuo greičiau įstotumėme į ES“, – priminė ministras.
Jis pripažino, kad, deja, jau dabar užsieniečiai naudodamiesi pinigų ištroškusiais lietuviais supirkę dalį žemių apeidami įstatymus.
„Tai tapo verslo rūšimi. Esu kreipęsis į teisėsaugos institucijas. Juk galima patikrinti, iš kur tie žmonės turi pinigų pirkti, juk žemė kainuoja. Tikrai nepaneigčiau, kad pinigai ateina iš užsienio“, - sakė jis.
Derybininkas patenkintas
Tuo metu lietuviškos žemės pardavimo užsieniečiams datą su ES suderinęs seimūnas Vytenis Povilas Andriukaitis nebuvo linkęs leistis į kalbas apie galimybę dar bent trejiems metams palikti draudimus dėl Lietuvos pardavimo kitiems europiečiams.
„Vyriausybė turėtų pasverti visus „už“ir „prieš“". O mes išsiderėjome tikrai ilgą pereinamąjį laikotarpį. Argumentų daug įvairiausių. Bet Vyriausybė turi pateikti skaičiavimus Seimui“, - išsisukinėjo jis.
Lietuva mušama iš po kojų
Antanina VENCKŪNIENĖ, Lietuvos žemės savininkų sąjungos pirmininkė:
Mūsiškiai prašo tik iki 2013-ųjų pailginti draudimą, bet mes norime, kad tai būtų bent iki 2018-ųjų, kaip prašo naujasis Lenkijos premjeras savo šaliai. Jie tvarkosi sąžiningiau, o mūsiškiai kažko bijo. Kažką mūsų euroderybininkai “suveikė", kad nebegalime daugiau reikalauti. Faktas, kad tai buvo lobistinis aspektas, kad tik mus priimtų į Europos Sąjungą. Jiems Lietuva nerūpėjo, rūpėjo tik garbė, kad praeitų viskas sklandžiai. Be abejo, taip ir buvo. Nes buvo iškelti mažiausi reikalavimai. Latviai, ką jau kalbėti apie estus, išsireikalavo daugiau. Mes tik ėmėme tai, ką mums davė.
Jau dabar supirkta žemė per tarpininkus, užsieniečiai jos savo rankose dar neturi. Bet mes galime dar aiškintis tarpininkus, galėtume su tuo bent kovoti. Kodėl Nacionalinė žemės tarnyba net neturi jokios statistikos? Vyrai, eikime už Lietuvą. Kad su ja neatsitiktų taip, kaip Izraelio ir arabų atveju. Tiesa, ten tik dykynės ir uolos. Pas mus - derlinga žemė. O pas mane ateina žmonės, Lietuvos piliečiai, kuriems jau daugiau nei 11 metų nesugebama grąžinti 3 hektarų žemės. Todėl tik kai bus iki paskutinio hektaro grąžinta žemė mūsiškiams, tik tada galima kalbėti apie kokius nors leidimus parduoti užsieniečiams.
Ignas Jačauskas
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
