Klausimas, bus ar nebus referendumas dėl žemės pardavimo užsieniečiams draudimo – finišo tiesiojoje. Ir jau netrukus vienoje svarstyklių lėkštėje atguls 300 tūkstančių mūsų tautiečių parašų, antroje – Lietuvos stojimo į ES sutartyje užfiksuoti įsipareigojimai, kuriuose juodu ant balto parašyta, kad pasibaigus pereinamajam laikotarpiui apribojimai įsigyti žemės užsieniečiams negalioja.
Tačiau ar tikrai mums gresia dideli nemalonumai, jeigu rinkėjai referendume pasisakys už tai, kad draudimas galiotų ir po gegužės 1 dienos? Vieni sako, jog taip, kiti – kad ne, nes joks ES teisės aktas neuždraudė valstybės piliečiams pareikšti savo valią.
Valdantieji pagalių į referendumo ratus nekaišios
Nepaisant to, kad Konstitucinis Teismas (KT) paskelbė, jog referendumas dėl draudimo parduoti žemę užsieniečiams prieštarauja Konstitucijai, ir išaiškino, kad nepakeitus Konstitucijos nuostatos dėl Lietuvos narystės ES „negali būti daromos tokios Konstitucijos pataisos, kuriomis būtų paneigti Lietuvos narystės ES įsipareigojimai“, Vyriausioji rinkimų komisija nusprendė tęsti procedūras ir kitą savaitę baigs tikrinti paskutinius referendumo iniciatorių pateiktus patikslintus rinkėjų parašus. Jei paaiškės, kad surinkti 300 tūkstančių parašų pavyko, Seimui beliks paskelbti referendumo datą.
Šią savaitę posėdžiavusi Politinė taryba sutarė, kad surinkus pakankamai parašų, valdančioji koalicija pagalių į ratus nekaišios ir pritars referendumo dėl draudimo parduoti žemę užsieniečiams iniciatyvai.
Tiesa, pats premjeras teigė savo nuomonės, kad referendumo iniciatoriai apgaudinėja žmones, nes neįspėja jų apie galimas ES finansines sankcijas, jeigu Lietuvoje būtų uždrausta parduoti žemę užsienio piliečiams, nepakeitęs ir žada aiškinti visuomenei, kokios gali būti pasekmės, jei referendumas priimtų sprendimą, kuris prieštarautų Lietuvos stojimo į ES sutarčiai.
„Jeigu referendumas įvyktų ir būtų nubalsuota, kad žemės negalima parduoti užsieniečiams, mano pareiga bus aiškinti, kokios yra grėsmės“, – teigė A. Butkevičius.
A. Akstinavičius: tauta turi teisę įgalioti valdžią derėtis
Teigiama, kad už sutarties pažeidimą Lietuva esą gali sulaukti ES reikalavimų grąžinti mūsų šalies žemės ūkio sektoriui skirtus maždaug 25 mlrd. litų. Tačiau ramybės neduoda dar vienas klausimas – ar ES gali nurodinėti valstybės piliečiams, kurie patys priima ir keičia Konstituciją? Neparlamentinės Socialdemokratų sąjungos pirmininkas Arvydas Akstinavičius teigia, jog kaip tik referendumas yra tas įrankis, kuriuo Lietuvos valdžia gali remtis derybose su ES.
„Mūsų teisinių struktūrų gąsdinimai įvairiomis ES sankcijomis neturi pagrindo. Aš nemačiau nė vieno ES teisės akto ar direktyvos, kurioje būtų pasakyta, kad tauta negali išreikšti savo valios, o valdžia – derėtis su ES struktūromis“, – naujienų portalui balsas.lt sakė Arvydas Akstinavičius. „Mūsų manymu, referendumas yra tautos įpareigojimas valdžiai derėtis su ES struktūromis.
Kitaip sakant, referendumas valdžiai į rankas įduoda derybų įrankį. Bet valdžia bijo to įrankio. Manau, kad tai dėl nuo tarybinių laikų išlikusio nomenklatūrinio mąstymo – ES įsivaizduojama kaip TSRS imperija, kur turi paklusti centrui ir aklai vykdyti jo valią. Derėtis jie nemoka, nesugeba ir to nedaro. Nėra nė vieno klausimo, dėl kurio Lietuva su ES rimtai derėjosi“, – aiškina A. Akstinavičius.
„Suverenas yra tauta, ir valia priklauso tautai. Tauta turi teisę įgalioti valdžią derėtis – tai ir yra pagrindinė referendumo idėja. Nėra tokio ES teisės akto, kuris uždraustų tautai įpareigoti valdžią derėtis su ES struktūromis. Todėl teisininkų skelbiamos išvados yra niekinės. Labai aiškiai ir konkrečiai surašyti keli punktai, ką KT sprendžia. O dabar KT dalyvauja visose procedūrose – ekonominėse, finansinėse, politinėse. KT tokia savo veikla pažeidžia Konstituciją ir jos suteiktus įgaliojimus. Tai nonsensas“, – pridūrė jis.
Referendumų bangos nebus
Pasak A. Akstinavičiaus, nereikia baimintis ir kito siūlomo klausimo – sumažinti referendumui surengti reikalingų parašų skaičių iki 100 tūkst.
„Nereikia baimintis, kad nuleidus „parašų kartelę“, referendumus skelbs kas netingi. Tam, kad referendumas įvyktų, reikia, kad beveik milijonas balso teisę turinčių tautiečių pareikštų savo valią tuo klausimu. Ir niekas šios nuostatos nekvestionuoja. Jei bus siūloma nesąmonė, tai žmonės ir nebalsuos“, – sako Socialdemokratų sąjungos lyderis.
Anot jo, tiems, kurie norės tokiu būdu tik pasireklamuoti, nesvarbu, kiek parašų reikia surinkti. „Jie vis tiek tai darys, nes jiems nesvarbu, surinks 20 tūkst. parašų ar 100 tūkst. parašų. Jiems svarbus pats procesas. O dar geriau – jei pavyksta suorganizuoti kokį nors skandaliuką, padaryti šou. Jiems visai nesvarbu, kokiame aukštyje iškelta kartelė“, – sakė A. Akstinavičius.
Politikas pridūrė esąs Lietuvos narystės ES šalininkas, bet tarp 300 tūkst. parašų yra ir jo parašas, o Socialdemokratų sąjungos nariai aktyviai dalyvavo juos renkant.
