referendumas

Žlugus referendumui dėl daugybinės pilietybės, Seimo nariai svarsto, kokių priemonių reikėtų imtis, jog į užsienį išvykę tautiečiai galėtų išsaugoti Lietuvos pilietybę. Visgi, kol, kas vieningos pozicijos nėra – vieniems kalbant apie referendumo kartelės mažinimą ar dar vieną balsavimą po penkerių metų, kiti ragina atsakingas institucijas kuriam laikui paskelbti moratoriumą kitos šalies pilietybę įgijusiems lietuviams.

Sekmadienį antrą kartą rengtam ir nepavykusiam referendumui dėl dvigubos pilietybės, jo iniciatorė, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos Seime narė Dalia Asanavičiūtė Seime registravo Pilietybės įstatymo pataisas. Jos teigimu, nors referendumas ir nebuvo sėkmingas, daugiau nei milijonas jam pritarusių Lietuvos piliečių rodo, kad šiam klausimui visuomenė pritaria. Todėl, teigia politikė, reikia ieškoti kitų sprendimų, kaip keisti situaciją.

Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimui labiausiai pritaria Neringos, Pagėgių, Birštono ir Druskininkų gyventojai. Tuo tarpu daugiausia skeptikų šiuo klausimu yra Šalčininkų, Švenčionių ir Trakų rajonuose. Tai rodo Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) preliminarūs sekmadienį vykusio nesekmę patyrusio referendumo dėl pilietybės išsaugojimo rezultatai.   Konstitucijos pataisai dėl dvigubos pilietybės pritarė 80,58 proc. Neringos, 78,30 proc. Pagėgių rinkėjų.

Sekmadienį Lietuvoje nesėkmingai praėjus referendumui dėl pilietybės išsaugojimo, jo iniciatorė, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos Seime narė Dalia Asanavičiūtė sako, kad, atsižvelgus į pastarojo balsavimo rezultatus, trečią kartą referendumo nebeorganizuotų. Pasak jos, bent jau artimiausiu metu to daryti, veikiausiai, niekas nesiims. „Labai gaila, apmaudu ir širdis skauda, bet tenka pripažinti faktą, kurio naktį nenorėjau pripažinti“, – Eltai sakė D. Asanavičiūtė.

Po penkerių metų surengtas antrasis bandymas pakeisti Konstituciją išplečiant dvigubos pilietybės suteikimo galimybes irgi buvo nesėkmingas. Naujausiais Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, suskaičiavus absoliučią daugumą balsų, referendume dalyvavo 1 mln. 396 tūkst. 828 arba 59 proc. rinkėjų. Iš jų pilietybės pokyčiams pritarė 1 mln. 11 tūkst. 14 arba 73,9 proc. balsavusiųjų, tačiau to nepakako.

Prezidentas Gitanas Nausėda, premjerė Ingrida Šimonytė kviečia gyventojus sekmadienį balsuoti referendume ir palaikyti Konstitucijos keitimo formuluotę dėl dvigubos pilietybės įteisinimo.

Sekmadienį vykstant prezidento rinkimams ir referendumui, policija stiprina pasirengimą – žada atidžiau stebėti viešąją erdvę, rinkimų dieną budės ir gausesnės uniformuotų bei neuniformuotų pareigūnų pajėgos. Kaip skelbia Policijos departamentas, penktadienį pasirengimą rinkimams, veiksmų koordinavimą ir konkrečias saugumo priemones aptarė policijos generalinis komisaras Renatas Požėla ir Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkė Lina Petronienė.

Šis šeštadienis yra paskutinė diena, kai kandidatai ir juos palaikantys rėmėjai gali agituoti prieš sekmadienį vyksiančius prezidento rinkimus. Kaip primena Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) rinkimų agitacijos draudimo laikotarpis įgalios sekmadienio naktį – 00.00 val. – ir tęsis iki 20 val. vakaro, tai yra balsavimo rinkimų dienos pabaigos. VRK pabrėžia, kad gegužės 12 dieną 00.00–20.00 val.

Šeštadienį Lietuvoje baigiasi balsavimas namuose renkant prezidentą ir referendume išsakant poziciją dėl dvigubos pilietybės įteisinimo. Jis prasidėjo penktadienį. Balsuoti namuose turi teisę rinkėjai su negalia, juos namuose slaugantys asmenys, dėl ligos nedarbingi žmonės ir rinkėjai, sulaukę 70 ir daugiau metų. Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, iš viso tokią teisę turi beveik 597 tūkst. rinkėjų. 91 tūkst. iš jų išreiškė pageidavimą balsuoti namuose.

Lietuvoje vykstant referendumui dėl dvigubos pilietybės, premjerė Ingrida Šimonytė nemano, kad reikėtų mažinti referendumo kartelę, norint, kad jis įvyktų. „Tada, kai nepataikai į krepšį, ar reikia nuleisti krepšį žemiau, kad būtų lengviau pataikyti? Man atrodo, kad ta kartelė referendumo yra tokia aukšta dėl gerų priežasčių. Pats referendumas kaip institutas neturėtų būti devalvuotas“, – penktadienį radijui „Znad Wilii“ teigė premjerė.

Pilietinė „4 milijonų Lietuvos“ iniciatyva neketina sustoti ir toliau sieks kuo aktyvesnio lietuvių dalyvavimo sekmadienio referendume, kuriuo gali būti išsaugota Lietuvos pilietybė užsienyje gyvenantiems tautiečiams. Rinkimų dieną rengiamas specialus koncertas, kuriame gros tokios grupės ir muzikantai kaip „Antikvariniai Kašpirovskio dantys“, „Žalvarinis“, „TAS“, „Nouvelle“, „Liedogs“, dainininkė Plie, Aurelijus Sirgedas iš grupės „Siela“, NO DJs (Viktoras Diawara) ir kiti atlikėjai.

Ketvirtadienį iš anksto balsuoti prezidento rinkimuose ir referendume dėl pilietybės išsaugojimo atvyko premjerė, kandidatė į prezidentus Ingrida Šimonytė. Ministrė pirmininkė tikino, kad šiandien nuotaikos geros, mat kartu su rinkimais švęsime Europos dieną. „Man atrodo, labai gražu ir simboliška, kad rinkimai vyksta šiandien ir žmonės stovi eilėje, ir čia šventė bus 12 val., minėsime Europos dieną“, – kalbėjo I. Šimonytė.

Lietuvoje tūkstančiai žmonių ne tik renka prezidentą, bet ir atiduoda balsą referendume už arba prieš teisę turėti dvigubą pilietybę. Vieni sako, kad lietuvių ir taip mažėja, todėl negalima atstumti kitos šalies pilietybę turinčių tautiečių. Jie galbūt sugrįš į Lietuvą arba taps užnugariu, jei Putinas sugalvotų pulti Lietuvą. Dalis tautiečių aiškina, kad dvigubos pilietybės, kaip ir dvigubos santuokos, būti negali. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Išankstiniame balsavime gyventojai jau renka ne tik prezidentą, bet ir balsuoja referendume dėl Lietuvos Respublikos (LR) pilietybės išsaugojimo. Kol didelė dalis žmonių piktinasi, kad referendumo klausimo formuluotė yra neaiški, konstitucinės teisės žinovas teigia, kad formuluotė yra aiški, o problema yra ta, kad ji buvo per mažai aiškinama viešoje erdvėje.

Antradienį Vilniuje išankstiniuose rinkimuose balsavo eurokomisaras Virginijus Sinkevičius. Politikas teigė labai lengvai apsisprendęs, už ką atiduoti balsą prezidento rinkimuose, tačiau referendumas dėl dvigubos pilietybės galimybės sukėlė ne tokius optimistiškus jausmus.

Gegužės 12 dieną vyks ne tik prezidento rinkimai, bet ir referendumas dėl Lietuvos Respublikos (LR) pilietybės išsaugojimo, kitaip tariant, galimybės turėti dvigubą pilietybę. Artėjant referendumui vis daugiau žmonių piktinasi, kad nesupranta klausimo formuluotės, todėl neaišku, kokį atsakymą pasirinkti.

Antradienį išankstiniame balsavime dalyvavęs „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis piktinasi pasyvia agitacine kampanija dėl daugybinės pilietybės referendumo. Pasak politiko, siekiant paaiškinti, kodėl toks svarbus klausimas buvo nustumtas į paraštes, į galvą ateina tik vienas atsakymas – konservatoriai. „Dabar jokios reklamos nebuvo. Darau prielaidą, kad konservatoriai šiuo atveju sąmoningai sužlugdė referendumą.

Antradienį Lietuvoje prasidėjo išankstinis prezidento rinkimų ir referendumo dėl dvigubos pilietybės įteisinimo balsavimas. Vis dėlto kai kuriems tebekyla įvairių klausimų, pavyzdžiui, ar galima balsuoti ne savo gimtajame mieste, ką daryti, jei pasibaigęs paso galiojimo laikas, arba kur atiduoti balsą esant užsienyje. Naujienų portalas tv3.lt pateikia svarbiausią informaciją apie rinkimus. Informacija trumpai Sekmadienį, gegužės 12 d., nuo 7 iki 20 val.

Sekmadienį kartu su prezidento rinkimais vyks referendumas dėl dvigubos pilietybės išsaugojimo. Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Henke sako, kad dvigubos pilietybės klausimą reikia išspręsti visiems laikams – tik, deja, ji jaučia Seimo narių politinės valios trūkumą. Apie tai, ar dvigubos pilietybės klausimas sprendžiamas per lėtai, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dėmesio centre +“ kartu su žurnalistu Edmundu Jakilaičiu diskutavo D. Henke.

Skandalinga Laisvės partijos reklama su degančiu kūdikiu galbūt ir buvo provokacija, tačiau jeigu ji paskatins daugiau žmonių ateiti į prezidento rinkimus bei kartu vykstantį referendumą dėl dvigubos pilietybės įteisinimo, Lietuvai bus tik geriau, sako Laisvės partijos lyderė, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė. Taip ji kalbėjo antradienį ryte, atėjusi į išankstinio balsavimo punktą Vilniuje, Lukiškių aikštėje.

Antradienį Lietuvoje prasidėjo išankstinis prezidento rinkimų ir referendumo dėl dvigubos pilietybės įteisinimo balsavimas. Sostinėje balsavę žmonės džiaugiasi, kad kol kas balsavimas vyksta sklandžiai ir labai greitai, tačiau referendumo klausimo formuluotė kai kuriems pasirodė išties sudėtinga. 8 val. 30 min. balsavimo punkte dar nebuvo daug žmonių – viduje buvo pakankamai vietos palaukti, darbuotojai ramiai aptarnavo rinkėjus. 9 val. 05 min. rinkėjų ėmė sparčiai daugėti.

Gegužės 12 dieną vyks ne tik prezidento rinkimai, bet ir referendumas dėl Lietuvos Respublikos (LR) pilietybės išsaugojimo, kitaip tariant, galimybės turėti dvigubą pilietybę. Artėjant referendumui vis daugiau žmonių piktinasi, kad nesupranta klausimo formuluotės, todėl neaišku, kokį atsakymą pasirinkti. Nors klausimo formuluotė priimta Seimo nutarimu, Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) atstovė referendumo klausimą paaiškino plačiau.

Prezidento rinkimuose dalyvaujanti premjerė Ingrida Šimonytė kviečia dalį pretendentų į šalies vadovus paraginti gyventojus dalyvauti referendume dėl dvigubos pilietybės bei išreikšti palaikymą galimybei ją turėti.  Dėl to I. Šimonytė laišku kreipėsi į penkis prezidento rinkimuose dalyvaujančius kandidatus, kurie palaiko Lietuvos pilietybės išsaugojimo iniciatyvą, sekmadienį pranešė jos rinkimų štabas.

Ukrainos kontržvalgyba sulaikė dar devynis kolaborantus, priklausiusius vadinamajai „rinkimų komisijai Nr. 826“, rusų sudarytai tuo metu užgrobtame Chersono srities Berislavo rajone, pranešė Ukrainos slaptoji tarnyba SBU. Pranešta, kad jau identifikuota jų vadovė slapstosi nuo teisingumo laikinai okupuotoje teritorijoje. Per tyrimą paaiškėjo, kad paskirta eiti pareigas, ji organizavo neteisėtą Rusijos referendumą dėl regiono „įstojimo“ į Rusiją.

Šių metų gegužę vyksiančiuose prezidento rinkimuose ir referendume dėl Lietuvos pilietybės išsaugojimo registravosi beveik 50 tūkst. užsienyje gyvenančių lietuvių. „Lyginant vakar dienos užsiregistravusių duomenis, kas yra virš 48 tūkst. 144 ir prieš penkerius metus tą pačią dieną užsiregistravusių skaičius, kas buvo 38 tūkst. 103, yra akivaizdu, kad 10 tūkst.

Didžioji dauguma Ekvadoro rinkėjų sekmadienį referendume dėl kovos su prekyba narkotikais ir gaujomis priemonių pritarė organizuoto nusikalstamumo bosų ekstradicijai į Jungtines Valstijas, pranešė Nacionalinės rinkimų tarybos pirmininkė Diana Atamaint. Po greitojo balsų skaičiavimo jo rezultatus spaudos konferencijoje paskelbė kitas rinkimų tarybos pareigūnas. Nurodyta, kad apie 65 proc. galiojančių biuletenių buvo pažymėta „taip“ už ekstradiciją, o 25 proc.

Likus kiek daugiau nei mėnesiui iki referendumo balsavimo dėl daugybinės pilietybės, tiek dalis politikų, tiek komunikacijos ekspertų pasigenda informacijos šiuo klausimu. Baiminamasi, jog dėl tokios vangios agitacinės kampanijos referendumas gali ir žlugti. Visgi, balsavimo iniciatoriai tvirtina, jog sąmoningai pasirinkta kitokia komunikacinė strategija – daugiausiai informacijos gyventojus pasieks būtent per artimiausias savaites, taip stengiantis, jog klausimas neprarastų aktualumo.

Airija penktadienį balsuos dėl siūlomų šalies konstitucijos pakeitimų, susijusių su šeima ir moterų vaidmeniu namuose. Referendumuose bus balsuojama dėl pakeitimų 1937 metais patvirtintos Europos Sąjungos narės Konstitucijos 41 straipsnio tekste, kuriame kalbama apie šeimą. Pirmuoju referendumu siūloma išplėsti šeimos apibrėžtį, į ją įtraukiant ne tik šeimą, kurią sudaro susituokę asmenys, bet ir ilgalaikius santykius puoselėjančias sugyventinių poras ir jų vaikus.

Prorusiškų separatistų kontroliuojamame Moldovos Padniestrės regione nepripažintos „valdžios“ atstovai vasario 28 d. gali surengti pseudoreferendumą dėl regiono prijungimo prie Rusijos. Apie tai naujausioje savo ataskaitoje skelbia JAV Karo studijų institutas (ISW). Analitikai įspėja, kad apie tai tikriausiai bus paskelbta vasario 28 dieną įvyksiančiame „Padniestrės deputatų suvažiavime“ Kremliaus kontroliuojamame regione, kuriame šiuo metu gyvena apie 470 000 gyventojų.

Artėjantis referendumas dėl Lietuvos pilietybės išsaugojimo yra galimybė užbaigti savo piliečių atstūmimą. Referendumo kartelė kaip visada – drastiškai aukšta.

Venesuelos gyventojai sekmadienį balsuos referendume, kuriuo norima nuspręsti dėl didelės kaimyninės Gajanos teritorijos dalies. Karakasas į ją reiškia pretenzijas, teigdamas, kad ši teritorija buvo pavogta, kai daugiau nei prieš šimtmetį buvo nubrėžta siena. 20 mln.

Aplinkos ministerija siūlo griežtesnę plynųjų sanitarinių kirtimų tvarką – siūloma, kad tokie kirtimai rekreaciniuose ir ekosistemų apsaugos miškuose būtų vykdomi tik tais atvejais ir tik tokia apimtimi, kiek tai neišvengiama. Ministerija pranešė parengusi tai numatomas Miško kirtimo taisyklių pataisas. Siūloma, kad biologinei įvairovei svarbūs medžiai pagrindinių ir plynųjų sanitarinių miško kirtimų metu būtų paliekami visų grupių miškuose. Būtų privaloma palikti iki 5 proc.

Per kitąmet vykstančius prezidento rinkimus ir daugybinės pilietybės referendumą užsienyje, be diplomatinių atstovybių, įsteigtos devynios papildomos balsavimo vietos. Ketvirtadienį Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) patvirtino diplomatinių atstovybių, konsulinių įstaigų ir papildomų balsavimo vietų užsienyje sąrašą. Iš viso užsienyje gyvenantys arba viešintys Lietuvos piliečiai galės balsuoti 52-jose Lietuvos ambasadose ir konsulinėse įstaigose, pranešė komisija.

Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) komisijos atstovai sako tikintys referendumo dėl daugybinės pilietybės sėkme bei matantys pokyčius jam rengiantis – didesnį institucijų įsitraukimą, šalies vadovų paramą.

Australai šeštadienį referendume tvirtai atmetė pasiūlymą suteikti daugiau teisių šalies autochtonams, sužlugdydami planus pataisyti prieš 122 metus priimtą konstituciją. Referendumas vyko po skaldančios ir rasinį atspalvį turėjusios kampanijos. 88 proc. rinkimų apylinkių pateikus savo duomenis paaiškėjo, kad maždaug 59 proc. žmonių balsavo prieš pasiūlymą pirmą kartą konstituciškai pripažinti aborigenus ir Toreso sąsiaurio saliečius.

Iki gegužės mėnesį vyksiančio referendumo dėl daugybinės pilietybės – lieka vis mažiau laiko. Todėl Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkė Lina Petronienė nuogąstauja, ar pavyks efektyviai apie šios iniciatyvos esmę informuoti visuomenę. Komisijos pirmininkė atkreipia dėmesį, kad referendumo formuluotė yra teisinė, todėl, pasak jos, nemaža dalis gyventojų jos gali nesuprasti.

 Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) penktadienį posėdyje atsisakė registruoti iniciatyvinę grupę rinkti parašams referendumui, kuriuo siūlyta panaikinti atsiskaitymo grynaisiais pinigais ribojimus. „Šis referendumui teikiamas klausimas yra priskirtinas Seimo kompetencijai nustatyti valstybinius mokesčius ir kitus privalomus mokėjimus bei su tuo susijusius ribojimus atsiskaitymams grynaisiais pinigais“, – per posėdį penktadienį sakė VRK Teisės tyrimų skyriaus vedėjas Rokas Stabingis.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas trečiadienį pranešė savo vyriausybei, kad svarsto galimybę surengti referendumus siekiant priimti tam tikrus teisės aktus ir išeiti iš politinės aklavietės, naujienų agentūrai AFP teigė keli šaltiniai.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) antradienį posėdyje atsisakė registruoti iniciatyvinę grupę rinkti parašams referendumams, kuriais būtų išreikštas nepritarimas ir raginimas atmesti Seime svarstomus civilinės sąjungos ir kanapių dekriminalizavimo projektus.

Privalomasis referendumas dėl daugybinės pilietybės įteisinimo vyks 2024 metų gegužės 12 dieną.  Tai numatoma antradienį priimtame Seimo nutarime. Už jį balsavo 111 Seimo narių, prieš balsavusiųjų nebuvo, susilaikė penki politikai. Planuojama, kad referendumas vyktų drauge su prezidento rinkimų pirmuoju turu. Referendume bus balsuojama dėl tokios Konstitucijos nuostatos: „Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais konstitucinio įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka.

Įteisinti daugybinei pilietybei reikėtų, kad tokį Konstitucijos pakeitimą per referendumą paremtų per 1,1 mln. Lietuvos piliečių, sako Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) komisijos vadovė Dalia Asanavičiūtė. „Vyriausioji rinkimų komisija yra paskaičiavusi, kad reikėtų virš 1,1 mln. pasisakiusiųjų „taip“, kad atsakymas būtų teigiamas ir galėtume pakeisti Konstitucijos 12 straipsnį, tikrai didelis skaičius“, – per spaudos konferenciją penktadienį Seime sakė D. Asanavičiūtė.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) ketvirtadienį registravo iniciatyvinę grupę rinkti parašams, kad būtų surengtas referendumas dėl Konstitucijos pataisų mažesnei referendumo kartelei. „Mes kaip 16 asmenų iniciatyvinė grupė teikiame iniciatyvą dėl pilietinio referendumo pakeisti Konstitucijai, mažinant parašų rinkimo kartelę nuo 300 tūkstančių iki 50 tūkstančių“, – per VRK posėdį iniciatyvą pristatė grupės vadovas, verslininkas ir asmeninio augimo treneris Nerijus Cibulskis.

Parlamentarai antradienį pradėjo svarstyti siūlymą privalomąjį referendumą dėl daugybinės pilietybės įteisinimo surengti 2024 metų gegužės 12 dieną. Už tokį nutarimo projektą po pateikimo balsavo 101 Seimo narys, vienas buvo prieš, keturi susilaikė. Planuojama, kad referendumas vyktų drauge su prezidento rinkimų pirmuoju turu.

Parlamentas ketvirtadienį pradės svarstyti siūlymą privalomąjį referendumą dėl daugybinės pilietybės įteisinimo surengti 2024 metų gegužės 12 dieną. Tokį Seimo nutarimo projektą registravo per 60 parlamentarų. Planuojama, kad drauge su referendumu vyktų ir prezidento rinkimų pirmasis turas. Siūloma referendume balsuoti dėl tokios Konstitucijos nuostatos: „Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais konstitucinio įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka.

Privalomąjį referendumą dėl daugybinės pilietybės įteisinimo siūloma rengti 2024 metų gegužės 12 dieną. Tokį Seimo nutarimo projektą registravo per 60 Seimo narių. Jame siūloma referendume balsuoti dėl tokios Konstitucijos nuostatos: „Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais konstitucinio įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka. Konstitucinis įstatymas taip pat nustato Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo pagrindus ir tvarką.

Sausio 31-ąją Europos Parlamente vykusio 5-ojo „Laisvųjų tautų forumo Rusijai žlugus“ dalyviai, emigravę iš šalies visuomenininkai, politikai ir teisių gynėjai, pasiūlė surengti Rusijos regionų atsiskyrimo referendumą. Forume dalyvavo Lenkijos ir Lietuvos europarlamentarai, Ukrainos parlamento atstovas Olehas Dunda, buvęs Rusijos parlamentaras Ilja Ponomariovas, kiti Rusijos regionų, Didžiosios Britanijos, JAV, Austrijos ir kitų šalių atstovai.

Seimo frakcijos pas parlamento vadovę Viktoriją Čmilytę-Nielsen trečiadienį derins referendumo dėl dvigubos pilietybės formuluotę. „Mes diskutavome darbo grupėje, bet turime su frakcijomis aptarti, kuriuo keliu einame, koks bus teisinis mechanizmas, kokia formuluotė. Buvo išsiųstas visoms frakcijoms prašymas teikti siūlymus ir jų aptarti susirinksime pas Seimo pirmininkę“, – BNS sakė darbo grupės referendumui dėl daugybinės pilietybės pasirengti pirmininkė Dalia Asanavičiūtė.

 Jungtinės Karalystės Aukščiausiasis Teismas antradienį pradėjo svarstyti, ar Škotijos žingsnis rengti referendumą be vyriausybės Londone sutikimo būtų teisėtas. Škotijos pirmosios ministrės Nicolos Sturgeon vadovaujama vyriausybė nori naujo balsavimo dėl klausimo „Ar Škotija turėtų būti nepriklausoma valstybė?“. Per ankstesnį referendumą Škotija 55 proc. balsų atmetė nepriklausomybę.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas antradienį pažadėjo, kad Vakarai niekada nepripažins Rusijos planuojamos Ukrainos teritorijų aneksijos, Kremliaus primestiems okupuotų Ukrainos regionų pareigūnams pradėjus skelbti pergales pseudoreferendumuose dėl prisijungimo prie Rusijos. „Mes ir daugelis kitų šalių jau pasakėme labai aiškiai. Mes nepripažinsime – tikrai niekada – Rusijos įvykdytos Ukrainos teritorijos aneksijos“, – reporteriams sakė A. Blinkenas.