Karakasas į ją reiškia pretenzijas, teigdamas, kad ši teritorija buvo pavogta, kai daugiau nei prieš šimtmetį buvo nubrėžta siena.
20 mln. balso teisę turinčių Venesuelos gyventojų bus klausiama, ar jie pritaria, kad ginčijamoje teritorijoje, vadinamoje Esekibu, būtų įkurta valstija, suteikta pilietybė dabartiniams ir būsimiems teritorijos gyventojams ir atmesta Jungtinių Tautų aukščiausios instancijos teismo jurisdikcija sprendžiant dviejų Pietų Amerikos šalių nesutarimus.
Gajana mano, kad referendumas yra žingsnis link aneksijos, todėl jos gyventojai dėl balsavimo yra sunerimę, nors Venesuelos vyriausybė sakė, kad nesiekia pateisinti įsiveržimo į šią teritoriją ar jos aneksijos.
„Esekibas yra mūsų!“ – rašoma plakatuose, išklijuotuose Karakaso gatvėse, kurie yra dalis intensyvios prezidento Nicolas Maduro vyriausybės kampanijos.
„Mes turime pakelti Esekibo vėliavą ir pradėti naują istorinio šio krašto atgavimo etapą“, – penktadienį Venesuelos sostinėje vykusiame mitinge didelei miniai sakė N. Maduro.
Nepriklausomai nuo to, kokie bus rezultatai, trumpuoju laikotarpiu mažai kas pasikeis. Esekibo gyventojai nebalsuoja, o referendumas yra teisiškai neįpareigojantis.
Penktadienį Tarptautinis Teisingumo Teismas (TTT) nurodė Venesuelai nesiimti jokių veiksmų, kuriais būtų pakeista Gajanos kontrolė Esekibo regione, tačiau teisėjai konkrečiai neuždraudė pareigūnams rengti plebiscito. Gajana prašė teismo įpareigoti Venesuelą sustabdyti balsavimą.
Teisinės ir praktinės referendumo pasekmės lieka neaiškios. Tačiau komentaruose, kuriuose aiškino penktadienio sprendimą, tarptautinio teismo pirmininkė Joan Donoghue (Džoan Donohju) teigė, kad Venesuelos vyriausybės pareiškimai rodo, jog ji „imasi veiksmų, siekdama perimti ginčijamos teritorijos kontrolę ir administravimą“.
„Be to, Venesuelos kariuomenės pareigūnai paskelbė, kad Venesuela imasi konkrečių priemonių lėktuvų kilimo ir leidimosi aikštelei pastatyti, kad ji taptų „logistinės paramos tašku, skirtu integraliam Esekibo vystymuisi“, – sakė ji.
159,5 tūkst. kv. km teritorija sudaro du trečdalius Gajanos teritorijos ir taip pat ribojasi su Brazilija. Pastarosios šalie Gynybos ministerija anksčiau šią savaitę pareiškė, kad dėl šio ginčo „suintensyvino savo gynybos veiksmus“ ir padidino savo karines pajėgas regione.
Esekibas yra turtingas naudingųjų iškasenų. Be to, jis turi prieigą prie Atlanto vandenyno zonos, kurioje 2015 metais buvo aptikta komercinių kiekių naftos, atkreipusios Venesuelos prezidento Nicolas Maduro vyriausybės dėmesį.
Venesuelos vyriausybė ištisas savaites reklamavo referendumą, vaizduodama dalyvavimą jame kaip patriotizmo aktą ir dažnai siedama jį su parama N. Maduro.
Opozicijos politikai, kurių dauguma taip pat palaiko šį reikalą, apskritai buvo santūrūs dėl referendumo.
Tačiau Maria Corina Machado, kuri tikisi mesti iššūkį N. Maduro per kitais metais vyksiančius prezidento rinkimus, pavadino referendumą dėmesio atitraukimu, sakydama, kad jis turėtų būti sustabdytas ir kad suverenitetas nėra tai, apie ką klausiama – „jūs tiesiog juo naudojatės“.
Venesuela visada laikė Esekibą savo dalimi, nes Ispanijos kolonijiniu laikotarpiu šis regionas priklausė jos teritorijai, ir ilgą laiką ginčijo 1899 metais, kai Gajana dar buvo Britanijos kolonija, tarptautinių arbitrų nustatytą sieną.
Šią ribą nustatė arbitrai iš Britanijos, Rusijos ir Jungtinių Valstijų. JAV atstovavo Venesuelai iš dalies todėl, kad Venesuelos vyriausybė buvo nutraukusi diplomatinius santykius su Britanija.
Venesuelos pareigūnai teigia, kad amerikiečiai ir europiečiai sąmokslavo, siekdami apgaule išvilioti žemę, ir tvirtina, kad 1966 metų susitarimas ginčui išspręsti iš esmės panaikino pirminį sprendimą.
Gajana, vienintelė anglakalbė Pietų Amerikos šalis, tvirtina, kad pradinis susitarimas yra teisėtas ir privalomas, ir 2018 metais kreipėsi į TTT su prašymu tokiu jį ir pripažinti, tačiau teismo nutartis bus priimta tik po kelerių metų.
