.jpg)
Ministerija pranešė parengusi tai numatomas Miško kirtimo taisyklių pataisas.
Siūloma, kad biologinei įvairovei svarbūs medžiai pagrindinių ir plynųjų sanitarinių miško kirtimų metu būtų paliekami visų grupių miškuose. Būtų privaloma palikti iki 5 proc. biržės dydžio nepažeistas brandžių medžių biogrupes ir visus labai didelio skersmens medžius „senolius“.
Siūloma atsisakyti privalomų plynųjų sanitarinių kirtimų retuose medynuose, o norint vykdyti kirtimą pažeisti medžiai juose turi sudaryti bent 10 proc. medžių. Tuo metu ekosistemų apsaugos ir rekreaciniuose miškuose siūloma leisti plynuosius sanitarinius kirtimus tik žuvusiuose medynuose.
Kertant rekreacinius ir saugomų teritorijų mišką plynaisiais sanitariniais miško kirtimais būtų paliekami visi nepažeisti medžiai, išskyrus keliančius pavojų.
Miško kirtimų taisyklės būtų papildytos reikalavimu, kad kai po sanitarinių miško kirtimų lieka mažesnis kaip 0,4 medyno skalsumas, turėtų būti pradėtas miško atkūrimas.
Dėl plynųjų kirtimų saugomose teritorijose Lietuvoje surengta ne viena protesto akcija.
Spalio pradžioje visuomenininkai pranešė apie medžių kirtimą Šimonių girios sklype, kuris patenka į įstatymais apsaugotą vertingą gamtinę teritoriją. Reaguodama į tai ministerija sustabdė du kirtimų leidimus, Specialiųjų tyrimų tarnyba pradėjo ikiteisminį tyrimą.
Lapkritį Aplinkos ministerija pranešė sustabdžiusi aštuonis pradėtus plynuosius sanitarinius kirtimus Punios šilo genetiniuose draustiniuose, nors nevyriausybinės organizacijos „Baltijos aplinkos forumas“ nariai teigė, kad šie kirtimai jau yra įvykdyti.
Ministerija taip pat tvirtino inicijavusi Miško kirtimų taisyklių pataisas, kuriomis būtų griežčiau reglamentuojami plynieji sanitariniai kirtimai. Jomis siekiama, kad miške įsiveisus kenkėjui nebūtų iškirstas visas plotas, o tik nebegyvi medžiai.
Įvairių frakcijų nariai siūlo Seimui skelbti referendumą dėl plynų miškų kirtimo ribojimo
Opozicinių Seimo frakcijų atstovai siūlo kitąmet surengti referendumą dėl plynųjų miškų kirtimo ribojimo.
Beveik pusšimtis parlamentarų parengė ir registravo Seimo nutarimo projektą dėl referendumo paskelbimo kitų metų birželio 9 dieną kartu su Europos Parlamento rinkimais.
Rinkėjų būtų klausiama, ar pritaria riboti plynuosius miško kirtimus ir visiškai juos uždrausti saugomose teritorijose.
„Siūlome konsultacinį referendumą, kadangi tokie svarbūs strateginiai klausimai nesprendžiami vien per piliečių nuomonės indentifikavimą“, – BNS sakė vienas iš referendumo iniciatorių opozicinės Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ Seime narys Lukas Savickas.
Anot jo, ne vienas pavyzdys parodė, kad visuomenė jautriai reaguoja į medžių, miškų kirtimą, todėl referendumas būtų „šansas sustiprinti ryšį su pilietinę visuomenę, įtraukti kuo daugiau žmonių į sprendimų priėmimo procesą ir stiprinti pasitikėjimą demokratija“.
Pasak demokrato Tomo Tomilino, toks referendumas būtų logiškas Nacionalinio miškų susitarimo pratęsimas.
„Galutinį Nacionalinio miškų susitarimų tekstą formavo devynios teminės grupės, iš kurių susitarti pavyko tik šešioms grupėms, liko esminis nesutarimas dėl saugomų ir ūkinių miškų proporcijos Lietuvoje. Liko neatsakytas klausimas, ar turime politinės valios mažinti plynuosius kirtimus visuose miškuose ir ar imamės jų visiško draudimo saugomose teritorijose. Į tuos klausimus padės atsakyti referendumas“, – teigė jis.
Dėl plynųjų kirtimų saugomose teritorijose Lietuvoje surengta ne viena protesto akcija.
Spalio pradžioje visuomenininkai pranešė apie medžių kirtimą Šimonių girios sklype, kuris patenka į įstatymais apsaugotą vertingą gamtinę teritoriją. Reaguodama į tai ministerija sustabdė du kirtimų leidimus, Specialiųjų tyrimų tarnyba pradėjo ikiteisminį tyrimą.
Lapkritį Aplinkos ministerija pranešė sustabdžiusi aštuonis pradėtus plynuosius sanitarinius kirtimus Punios šilo genetiniuose draustiniuose, nors nevyriausybinės organizacijos „Baltijos aplinkos forumas“ nariai teigė, kad šie kirtimai jau yra įvykdyti.
Ministerija taip pat tvirtino inicijavusi Miško kirtimų taisyklių pataisas, kuriomis būtų griežčiau reglamentuojami plynieji sanitariniai kirtimai. Jomis siekiama, kad miške įsiveisus kenkėjui nebūtų iškirstas visas plotas, o tik nebegyvi medžiai.
