„Man labai gaila, kad referendumui pasirengta buvo labai prastai, kad žinia nebuvo iškomunikuota aiškiai, kad formuluotė suteikia pagrindo radikalioms jėgoms ją atakuoti“, – Lukiškių aikštėje kalbėjo eurokomisaras.
Nepaisant to, politikas teigė balsavęs už Lietuvos pilietybės išsaugojimą, įgyjant kitos draugiškos valstybės pilietybę.
„Man pačiam teko gyventi, mokyti lietuvių kalbos JAV, Vašingtone, ir man yra labai gaila, kai kas mėnesį iš tūkstančio lietuvių yra atimama pilietybė (oficialiais duomenimis, tiek žmonių netenka pilietybės vidutiniškai per metus – red. past.). Taip, manau, negrįžtamai prarandamas jų ryšys su Tėvyne“, – teigė V. Sinkevičius.
Eurokomisaras tikisi, kad gyventojams pasirodžiusi sudėtinga referendumo formuluotė biuletenyje nepaveiks balsavimo rezultatų, tačiau neatmeta ir galimos referendumo nesėkmės.
„Noriu tikėti, kad tai neįvyks, bet atmesti to negalime. Naudodamasis proga noriu pakviesti visus ateiti ir balsuoti, išsakyti savo nuomonę“, – ragino V. Sinkevičius.
„Dar kartą pakartosiu – aš užbraukiau „Taip“, nes manau, kad turime kalbėti apie 4 milijonų Lietuvą, augančią Lietuvą. Galų gale, ar mes kalbame apie pensijų klausimą, ar apie gynybos klausimus, ar apie užsienio politiką, ar apie ekonomiką – visa tai kuria žmonės. ir kiekvienas žmogus mums yra brangus“, – pridūrė jis.
Virginijus Sinkevičius: vienas kitas kandidatas nustebino
Už ką balsuoti prezidento rinkimuose, V. Sinkevičius teigė nesunkiai apsisprendęs.
„Kaip niekad lengva buvo apsispręsti ir balsuoti“, – koemntavo jis.
V. Sinkevičius pasidžiaugė į rinkimus ateinančiomis jaunomis politinėmis jėgomis, kurios, eurokomisaro manymu, sukuria atsvarą populistiniam flangui.
„Aš džiaugiuosi šviežiais vėjais mūsų politikoje. Jaunos kartos politikais, kurie nebijo žengti to žingsnio ir įsilieti į politiką, nes visada yra patogu stovėti šone ir kritikuoti situaciją valstybėje, pačiam nesiveliant į tą politiką. Tai aš labai sveikinu tą žingsnį.
Aš manau, kad tokių žmonių, kurie prie debatų stalo labai aiškiai atstovavo nuomonei ir žinioms, pirmiausia institucinėms (tiek kalbant apie NATO, tiek apie ES), dalyvavimas yra labai svarbus, nes tai leidžia sukurti realią atsvarą populizmui. Nes šiuose rinkimuose kaip niekad buvo ypač stiprus populistinis prekybininkų baimės ir melagių sparnas“, – dėstė politikas.
Nors rinkiminės kampanijos metu viešojoje erdvėje ne kartą pasirodė teiginių, esą šie prezidento rinkimai yra itin nykūs. V. Sinkevičiaus nuomone, jie anaiptol nėra nuobodūs. Mat rinkėjai, anot eurokomisaro, turėtų ne tikėtis politinio šou, o atsižvelgti į kandidatų rinkimines programas.
„Seku rinkimus aktyviai nuo kokių 2004 metų, kai man buvo 14–15 metų. Aš nevadinčiau, kad jie blankūs. Visi nori kažkokių šou elementų, fejerverkų, bet išties viskas prasideda nuo to, kad reikia skaityti programas ir pasižiūrėti, ką kandidatai siūlo. Ar jie turi gebėjimus tai, ką jie siūlo, įgyvendinti, ar tai yra tiesiog žarstymasis kaltinimais kitiems, nesiūlant jokios alternatyvos“, – teigė V. Sinkevičius.
Kai kurie kandidatai eurokomisarą nustebino, tiesa, ne iš gerosios pusės.
„Aš žiūrėjau debatus. Buvo akivaizdu, kad yra 3–4 kandidatai, kurie yra stipresni, ir tuomet yra labiau populistinis kampas. Galbūt vienas kitas kandidatas nustebino savo silpnu pasiruošimu. Kaip prezidento rinkimams norėtųsi, kad kandidatai būtų geriau pasiruošę. Negalima referuoti tik į vieną ar kitą aspektą, neatsakant konkrečiai į klausimus“, – pabrėžė V. Sinkevičius.
Apibūdino, pagal kokius kriterijus rinkosi kandidatą
Kandidatų į prezidentus – aštuoni, tačiau kokio vadovo, V. Sinkevičiaus manymu, iš tiesų reikia Lietuvai?
„Manau, reikia vadovo, kuriam nereikėtų prisistatinėti užsienio partneriams, kuris turėtų tvirtas žinias apie institucijas, kaip jos veikia. Ypač tarptautines institucijas. <...> Kai mes kalbame apie sudėtingą geopolitinį laikotarpį, manau, labai svarbu yra darbas tiek NATO, tiek su ES.
Na, galų gale išmanyti ir valstybės tarnybą. Vis dėlto prezidento institucija, prezidentas remiasi į valstybės aparatą ir jeigu prezidentas išties nori inicijuoti reformas, jam reikia bendradarbiavimo su Vyriausybe, bet kartu jam reikia institucijų išmanymo. Tuomet tai yra sėkmingas miksas, nes prezidentas vis dėlto mums atstovauja ir užsienio politikos klausimais, ir yra ginkluotųjų pajėgų vadas, ir turi įstatymo iniciatyvų teisę. Šie trys aspektai bent jau man buvo svarbiausi, renkantis kandidatą“, – komentavo V. Sinkevičius.
Prezidento rinkimai ir referendumas vyks sekmadienį, gegužės 12 dieną.
Antradienį visose Lietuvos savivaldybėse prasidėjo išankstinis balsavimas. Jis truks iki ketvirtadienio 20 val.
Lietuvoje prasidėjo išankstinis balsavimas
Antradienį Lietuvoje prasideda balsavimas iš anksto renkant prezidentą, išsakant poziciją dėl dvigubos pilietybės įteisinimo.
Dėl prezidento posto varžosi aštuoni politikai.
Antros kadencijos siekia dabartinis prezidentas nepartinis Gitanas Nausėda. Valdančioji Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai į prezidentus kelia premjerės Ingridos Šimonytės kandidatūrą, valdančiajai koalicijai priklausanti Laisvės partija – Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakulteto dekaną Dainių Žalimą, opozicinė Darbo partija – savo lyderį, parlamentarą Andrių Mazuronį, kita opozicinė politinė jėga, Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“, kelia buvusį krašto apsaugos viceministrą Giedrimą Jeglinską.
Save išsikėlė advokatas Ignas Vėgėlė, medikas Eduardas Vaitkus ir partijos „Nemuno aušra“ lyderis Remigijus Žemaitaitis. Pastarąjį dėl antisemitinių pareiškimų Konstitucinis Teismas pripažino sulaužius priesaiką ir pažeidus Konstituciją, dėl to politikas atsisakė Seimo nario mandato.
Su prezidento rinkimais Lietuvoje vyks ir privalomasis referendumas dėl dvigubos pilietybės įteisinimo.
Bus siūloma pakeisti Konstituciją iš jos išbraukiant sakinį, kuris dabar užkerta kelią Lietuvos piliečiams įgyti antrą pilietybę – kad „išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis“.
Pareikšti nuomonę reikės dėl pataisytos Konstitucijos formuluotės: „Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais įstatymo nustatytais pagrindais. Pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką nustato įstatymas.“
Kur galima balsuoti iš anksto?
Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, iš anksto balsuoti galima visose 60 savivaldybių nuo antradienio iki ketvirtadienio 7–20 valandomis.
Daugumoje savivaldybių išankstinio balsavimo vietos įrengtos savivaldybių pastatuose.
Sostinėje balsuoti galima miesto savivaldybės pastate (Konstitucijos pr. 3), Vilniaus universiteto Verslo mokykloje (Saulėtekio al. 22), A. Sacharovo aikštėje prie Spaudos rūmų, Lukiškių aikštėje, Vilniaus rajono savivaldybės pastate (Rinktinės g. 50).
Vilniaus rajono savivaldybė balsavimo punktą įrengė ir Nemenčinės kultūros centre (Švenčionių g. 12, Nemenčinėje).
Dėl suplanuotų pratybų Kauno miesto savivaldybės pastate Laisvės alėjoje balsavimas iš anksto nebus organizuojamas. Čia rinkėjai savo valią galės pareikšti Vytauto Didžiojo universiteto pastate (S. Daukanto g. 28) ir Kauno rajono savivaldybės pastate (Savanorių pr. 371).
Klaipėdoje balsavimas iki rinkimų dienos vyks Klaipėdos miesto savivaldybės pastate (Liepų g. 11).
Devyniose savivaldybėse balsavimas iš anksto vyks ne savivaldybių pastatuose: Ignalinos – Turizmo informacijos centre (Ateities g. 23, Ignalina), Kazlų Rūdos – Jurgio Dovydaičio viešojoje bibliotekoje (Vytauto g. 21, Kazlų Rūda), Lazdijų – Jaunimo centro patalpose (Seinų g. 1, Lazdijai), Neringos – bendruomenės namuose (Taikos g. 17, Nida), Pagėgių – Kultūros centre (Jaunimo g. 3, Pagėgiai), Radviliškio – buvusioje mokykloje (Dariaus ir Girėno g. 27, Radviliškis), Šiaulių rajono – Švietimo ir sporto skyriaus pastate (Karolio Reisono g. 4, Šiauliai), Švenčionių – miesto kultūros centre (Vilniaus g. 1, Švenčionys), Utenos – Visuomenės sveikatos biuro patalpose (Utenio a.7, Utena).
Gegužės 8–10 dienomis bus organizuojamas balsavimas ligoninėse, socialinės globos ir rūpybos įstaigose, kariuomenės vienetuose ir bausmių atlikimo vietose.
Gegužės 10–11 dienomis rinkimų komisijų nariai organizuos balsavimą rinkėjų namuose. Balsuoti namuose gali rinkėjai su negalia, juos namuose slaugantys asmenys, dėl ligos nedarbingi žmonės ir rinkėjai, sulaukę 70 ir daugiau metų.
Prezidento rinkimai ir referendumas dėl dvigubos pilietybės įteisinimo vyks sekmadienį, gegužės 12 dieną. Tuomet balsuoti bus galima 1895 vietose visoje Lietuvoje.
Tie lietuviai, kurie užsienyje pragyveno jau tiek, kad net gavo tos šalies pilietybę, ryšį su Tėvyne prarado jau gerokai seniau. Dabar Lietuvoje galiojantis įstatymas tik reziumuoja tą jų pasirinkimą. O Lietuvai ar tikrai reikia tokių "statistinių" piliečių? O gal geriau mažiau, bet tokių, kurie gyvena čia, kurie čia moka mokesčius ir kuria BVP Lietuvos, o ne Anglijos, Amerikos, Ispanijos ........
