referendumas

Europos Sąjunga antradienį pareiškė, kad taikys sankcijas pseudoreferendumų dėl keturių okupuotų Ukrainos regionų prisijungimo prie Rusijos organizatoriams. „Visiems žmonėms, kurie dalyvauja nelegaliuose, nelegitimičiuose referendumuose, bus taikomos pasekmės“, – sakė žurnalistams ES užsienio politikos vadovo Josepo Borrellio atstovas spaudai Peteris Stano.

Šveicarai sekmadienį balsuoja referendumuose dėl virtinės klausimų, įskaitant siūlomą pramoninės ūkininkystės draudimą ir prieštaringai vertinamą pensijų reformą, pagal kurią moterims būtų padidintas pensinis amžius. Po nepavykusių bandymų 2004 ir 2017 metais Bernas tikisi surinkti pakankamai balsų, kad „stabilizuotų“ Šveicarijos senatvės apsaugos sistemą.

Ukrainos atstovai penktadienį pranešė, kad dalis gyventojų okupuotuose Ukrainos teritorijose ignoruoja prasidėjusius pseudoreferendumus dėl prisijungimo prie Rusijos. Tiesa, kai kuriose teritorijose gyventojai yra verčiami jėga dalyvauti balsavime, rašo CNN. Ukrainos žiniasklaidoje penktadienį taip pat pradėjo plisti vaizdo įrašas, kuriame matyti pseudoreferendumo Zaporižios regione akimirka.

Maskvoje apsilankę įkalinto Algirdo Paleckio bendražygiai, niekieno netrukdomi toliau tarnauja Rusijos valdžiai. Penktadienį kontroversiškai pagarsėjusio „Tarptautinio geros kaimynystės forumo“ pirmininkė Erika Švenčionienė paskelbė, kad kartu su organizacijos nariu Ediku Jagelavičiumi vyksta stebėti Rusijos organizuojamų referendumų okupuotose Ukrainos teritorijose. „Esame nukeliavę jau trečdalį kelio ir pakeliui į karo zoną.

Ukraina pirmadienį atsiėmė nedidelę gyvenvietę netoli Lysyčansko. Tai yra nedidelė karine, bet turinti milžinišką simbolinę prasmę politinė pergalė. Rusija daugiau nebekontroliuoja visos Luhansko srities teritorijos – tai yra vienas iš pagrindinių vasarį pradėto karo tikslų.

Premjerė Ingrida Šimonytė antradienį susitikusi su nauja Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) valdyba aptarė referendumo dėl daugybinės pilietybės organizavimo klausimus. „Užsienio lietuvių bendruomenių parama Lietuvai nepriklausomybės atkūrimo aušroje buvo neįkainojamai didelė, svarbus ir įtakingas diasporos balsas buvo ir remiant mūsų europinę ir euroatlantinę integraciją.

Tunise patvirtinta nauja konstitucija, suteikianti praktiškai neribotus įgaliojimus prezidentui, po vangiai vykusio referendumo paskelbė rinkimų komisija. Prezidento Kaiso Saiedo varžovai apkaltino jo kontroliuojamą rinkimų komisiją sukčiavimu ir sakė, kad pirmadienį surengtas referendumas žlugo.

Tunisiečiai pirmadienį nubalsavo už naują konstituciją, rodo apklausos, o tai reiškia pritarimą prezidentui Kaisui Saiedui (Kaisui Sajedui), kurio varžovai kaltina jį siekiu įvesti autokratiją arabų pavasario gimtinėje. Referendumas vyko praėjus lygiai metams po to, kai K. Saiedas atleido vyriausybę ir sustabdė parlamento darbą, sudavęs lemiamą smūgį jaunai ir dažnai chaotiškai šalies demokratijai. Varžovai pavadino tai perversmu.

Tunise pirmadienį vyksta balsavimas dėl konstitucijos projekto, laikomas plebiscitu dėl prezidento Kaiso Saiedo, kuriam siūlomas pagrindinis valstybės įstatymas suteiktų beveik nekontroliuojamus įgaliojimus ir taip nutrauktų po 2011 metų šalyje vyravusias demokratijos tendencijas. Balsavimas vyks nuo 6 val. vietos (8 val. Lietuvos laiku) iki 22 val. vietos (0 val. Lietuvos) laiku maždaug 11 000 rinkimų apylinkių visoje šalyje. Rinkimų komisijos duomenimis, maždaug 9,3 mln. iš 12 mln.

Nepakeitus referendumo dėl pilietybės sąlygų, per 2024 metų referendumą bus sunku gauti naują rezultatą, sako Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) pirmininkė Dalia Henke. „Reikia susivokti, kad nepakeitus buvusio referendumo sąlygų, einant 2024 metais su tomis pačiomis sąlygomis labai sunku gauti naują rezultatą.

 Rusų pajėgų kontroliuojamai Ukrainos pietrytinei Zaporižios sričiai neteisėtai primestos administracijos pareigūnai ketvirtadienį pareiškė šiemet planuojantys referendumą dėl prisijungimo prie Rusijos. „Šį rudenį surengsime referendumą“, – pareiškė Maskvos primestos administracijos vadovas Jevgenijus Balickis.

Seimo valdyba nutarė sudaryti darbo grupę pasirengti referendumui dėl daugybinės pilietybės įteisinimo. „Tikslas yra ir pasiruošti referendumui, ir parengti pačią formuluotę, ir parengti veiksmų planą rengiantis referendumui, kuris suplanuotas 2024 metais“, – šią savaitę per valdybos posėdį sakė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Valdyba kreipėsi į Seimo frakcijas, kad šios deleguotų savo narius į darbo grupę.

Separatistinis Gruzijos Pietų Osetijos regionas surengs referendumą dėl prisijungimo prie Rusijos, sako vietos lyderis Anatolijus Bibilovas. A. Bibilovas pareiškė, kad jo tautos „istorinis siekis“ yra prisijungti prie Rusijos. Referendumas vyks liepos 17 d., praneša naujienų agentūra „Tass“, kurios pranešimą cituoja „Sky news“. Maskva pripažino Pietų Osetiją ir Abchaziją nepriklausomomis po 2008 m. karo su Gruzija.

Aukščiausių Rusijos valdančiosios politinės partijos pareigūnų parengtame dokumento projekte raginama iš kai kurių Rusijos pajėgų okupuotų Ukrainos regionų sukurti naują valstybę, pavadintą „Pietų Rusia“ („Southern Rus“). Vykstant kovoms rytinėje ir pietinėje Ukrainos dalyje dokumento projektą gavo Radio Free Europe/Radio Liberty tyrimų projektas „Schemes“. Rusijos pareigūnai taip pat kalba apie ketinimus surengti referendumus kai kuriose Ukrainos Donecko ir Luhansko re...

Baltarusijoje sekmadienį, kai šalyje vyko referendumas dėl Konstitucijos pataisų, už viešosios tvarkos pažeidimus buvo sulaikyta apie 800 žmonių, pranešė Vidaus reikalų ministerijos spaudos tarnyba. „Už įvairius viešosios tvarkos pažeidimus šalyje buvo sulaikyta apie 800 žmonių. Šiuo metu atliekamas patikrinimas, kad būtų pateiktas jų veiksmų teisinis vertinimas.

Baltarusiai sekmadienį vykusiame referendume dėl Konstitucijos pataisų nubalsavo už tai, kad būtų leista šalies teritorijoje nuolat dislokuoti branduolinius ginklus ir Rusijos pajėgas, rodo balsavimo rezultatai. Referendumu priimtos Konstitucijos pataisos taip pat leis autoritariniam šalies lyderiui Aleksandrui Lukašenkai likti valdžioje iki 2035 metų. Plebiscitas vyko Baltarusijos kaimynei Ukrainai bandant atremti Rusijos pajėgų didelio masto puolimą.

Baltarusijoje sekmadienį vyksta referendumas dėl Konstitucijos pataisų, kurį opozicija laiko neteisėtu autoritarinio lyderio Aliaksandro Lukašenkos bandymu dar ilgiau išlaikyti valdžią savo rankose.  Balsavimo apylinkės atsidarė 8 val. ryto (7 val. Lietuvos laiku) ir veiks iki 20 valandos (19 val.

Baltarusijos autoritarinis lyderis Aliaksandras Lukašenka paskelbė referendumą dėl šalies Konstitucijos pataisų ir papildymų 2022 metų vasario 27 dieną, pranešė jo spaudos tarnyba. Atitinkamą įsakymą A. Lukašenka pasirašė ketvirtadienį.

Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė paprašė Seimo valdybos sudaryti darbo grupę, kuri būtų atsakinga už naujo referendumo dėl daugybinės pilietybės įteisinimo organizavimą. „Įvertinus, kad iki planuojamo naujo referendumo liko tik kiek daugiau nei du metai, turime aktyviai pradėti ruoštis artėjančiam referendumui, kad šįkart jis būtų sėkmingas“, – teigė Laisvės partijos pirmininkė. 2019 metų gegužę vykusiame referendume dėl Konstitucijos 12 str. pakeitimo 72,3 proc.

Vengrijos parlamentas antradienį leido vyriausybei šaukti nacionalinį referendumą LGBT klausimais – tai naujausias šalies valdžios žingsnis, kuriuo, kritikų teigimu, siekiama apriboti mažumų teises. Valdančiosios partijos „Fidesz“ įstatymų leidėjai patvirtino keturis referendumo klausimus, susijusius su lytinio švietimo programomis mokyklose ir informacijos apie lyties keitimą prieinamumu vaikams.

Autoritarinis Baltarusijos lyderis Aliaksandras Lukašenka antradienį sakė, kad Maskvos aneksuotas Krymas teisiškai yra Rusijos dalis, ir pridūrė planuojantis drauge su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu apsilankyti šiame pusiasalyje. Rusijai 2014 metais atplėšus nuo Ukrainos ir aneksavus Krymą, taip pat pradėjus remti separatistus Rytų Ukrainoje, Baltarusijoje kilo nerimas.

Referendumui surengti reikalingų parašų skaičius turėtų būti sumažintas siekiant didesnės galimybės pasisakyti piliečiams, sako prezidento vyriausioji patarėja teisės klausimais Jūratė Šovienė. „Tai yra geras klausimas, matyt, turėtų. Būtų suteiktos didesnės galimybės pasisakyti tautai, piliečiams dėl tam tikrų svarbių valstybei klausimų sprendimų, būtų geresnės galimybės“, – Žinių radijui antradienį sakė J. Šovienė.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) paliko galioti ankstesnį teismo sprendimą išduoti referendumo iniciatoriams parašų rinkimo lapus, tik iš nutarties pašalino dalį motyvų. LVAT teisėjų išplėstinė kolegija konstatavo, kad parašų rinkimo lapai iniciatoriams turėjo būti išduoti net ir negaliojant Referendumo įstatymui, nes šiuo atveju tiesiogiai veikia Konstitucija.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) atidėjo pirmadienį planuotą sprendimo dėl Referendumo įstatymo paskelbimą iki spalio 20 dienos. „Nutarta, kad procesinis sprendimas turi būti paskelbtas visas, todėl terminas dėl paskelbimo pratęstas iki 20 dienos 15 valandos“, – BNS sakė teismo atstovė Neringa Lukoševičienė.

Baltarusijoje siūloma ateityje organizuoti atskirą referendumą mirties bausmės klausimu, pranešė Konstitucinio Teismo pirmininkas ir Konstitucinės komisijos pirmininkas Piotras Miklaševičius po pasiūlymų keisti konstituciją aptarimo su šalies autoritariniu vadovu.  „Taip pat buvo aptartas klausimas, dėl kurio Konstitucinės komisijos posėdžiuose nebuvo bendro sutarimo , susijęs su konstitucijos 24-uoju straipsniu, numatančiu galimybę taikyti mirties bausmę.

Škotijos regiono vyriausybė antradienį pažadėjo iki 2023 metų pabaigos surengti naują referendumą dėl nepriklausomybės, nepaisant stipraus Londono prieštaravimo. Pirmoji ministrė Nicola Sturgeon dėstydama vyriausybės ateinančių metų strateginį planą sakė, kad vėl bus pradėtas rengti išsamus „prospektas“ dėl atsiskyrimo nuo Jungtinės Karalystės.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) ketvirtadienį nusprendė atnaujinti procesą byloje dėl Referendumo įstatymo. Byla buvo atnaujinta pagal šio teismo pirmininko Gintaro Kryževičiaus teikimą. Atnaujinus procesą, ji bus perduota nagrinėti iš naujo LVAT išplėstinei teisėjų kolegijai, BNS pranešė LVAT atstovė Neringa Lukoševičienė. Kaip skelbė naujienų portalas 15min.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) trečiadienį išdavė parašų rinkimo lapus iniciatyvinei referendumo grupei, kuri siekia sumažinti referendumui skelbti reikalingų parašų skaičių nuo 300 iki 100 tūkstančių. VRK informacinėje sistemoje taip pat sukurta prieiga prie elektroninės formos piliečių parašų rinkimo lapo bei sudaryta galimybė jame pasirašyti už šią referendumo iniciatyvą, pranešė komisija.

Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas trečiadienį pareiškė, kad bus rengiamas referendumas siekiant įvertinti piliečių paramą prieštaringai vertinamam įstatymui dėl LGBTQ, po to, kai Europos Komisija dėl šio teisės akto ėmėsi teisinių veiksmų prieš Budapeštą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo vadovas Gintaras Kryževičius dienai atsišaukė iš atostogų ir parašė teikimą atnaujinti procesą dėl Referendumo įstatymo. „Bus svarstomas klausimas dėl proceso atnaujinimo, bus sudaroma teisėjų kolegija“, – BNS sakė Teisinio bendradarbiavimo ir komunikacijos skyriaus vedėja Evalina Bulkaitė.  Paprastai dėl proceso atnaujinimo sprendžia trijų teisėjų kolegija, atnaujinus procesą klausimą gali svarstyti išplėstinė penkių teisėjų kolegija.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) nurodė, kad turi būti galimybė surengti referendumą, net jei ir negalioja Referendumo įstatymas. LVAT panaikino Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) sprendimą neišduoti referendumo parašų rinkimų lapų Zigmui Vaišvilai ir Nendrei Černiauskienei bei įpareigojo tai padaryti.

Valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) prezidiumas antradienį pareiškė nepritariantis referendumo iniciatyvoms dėl partnerystės. Už tokią poziciją balsavo 20 prezidiumo narių, du buvo prieš. „Prezidiumo sprendimas įpareigoja TS-LKD narius Seime nepalaikyti referendumų iniciatyvų dėl partnerystės instituto ar kitų su šia tema susijusių klausimų sprendimo referendumo būdu“, – sakė TS-LKD vykdomasis sekretorius Martynas Prievelis.

Šveicarijos rinkėjai nedidele persvara balsavo už siūlomą „burkos draudimą“. Apklausos prieš balsavimą rodė, kad jie greičiausiai patvirtins šį draudimą dar iki balsavimo referendume.

Lygiai prieš 30 metų įvyko Lietuvos istoriją pakeitęs įvykis. 1991-ųjų vasario 9-ąją lietuviai ėjo balsuoti referendume dėl mūsų nepriklausomybės. Referendumo rezultatai nustebino visą pasaulį ir netrukus jis oficialiai pripažino Lietuvos nepriklausomybę. Apie istorinį ir iki šiol rekordinį Lietuvos referendumą – TV3 Žinių tekste ir reportaže. Lygiai prieš 30 metų, 1991 m. vasario 9 d. Lietuvoje, kaip ir šiandien šiek tiek snyguriavo. Tiesa buvo kiek šilčiau: – 4-5°C šalčio.

Naujos redakcijos Referendumo įstatymas pagal priėmimo tvarką prieštarauja Konstitucijai, nes turėjo būti priimtas kaip konstitucinis įstatymas, ketvirtadienį paskelbė Konstitucinis Teismas (KT). Šis Konstitucinio Teismo nutarimas Teisės aktų registre bus oficialiai paskelbtas 2021 metų liepos 1 dieną, todėl iki šios datos galios dabartinės redakcijos Referendumo įstatymas, o Seimas turės priimti Referendumo konstitucinį įstatymą.

Rusijos opozicija „anekdotu“ vadina šią savaitę vykstantį balsavimą dėl prezidento Vladimiro Putino konstitucinių reformų, atkreipdama dėmesį, kad naujos redakcijos pagrindinio įstatymo kopijomis jau prekiauja Maskvos knygynai.

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka penktadienį pareiškė, kad šalyje bus surengtas referendumas dėl naujos konstitucijos, bet kategoriškai atmetė galimybę sugrįžti prie pagrindinio įstatymo 1994 metų redakcijos, kaip siūlo sulaikytas jo potencialus varžovas rinkimuose Viktoras Babaryka. „Ji [naujos redakcijos konstitucija] bus priimta per referendumą. Turime aiškiai nuspręsti, kokiu keliu eisime.

Su Britanijoje gyvenančiais lietuviais susitikęs prezidentas Gitanas Nausėda pažadėjo, kad valdžia grįš prie klausimo, kaip atverti galimybę išsaugoti Lietuvos pilietybę kitos šalies pasą gavusiems emigrantams. Šalies vadovo teigimu, nors šiemet vykusiame referendume pritrūko balsų, jis parodė, kad Lietuvos piliečiai vis palankiau žiūri į dvigubą pilietybę.

Keičiantis gyventojų nuomonėms, Lietuva turės grįžti prie referendumo dėl dvigubos pilietybės, sako Italijoje su vietos lietuviais susitikęs Gitanas Nausėda. „Tikrai negaliu šiandien pasakyti, kad tai įvyks po trijų metų ir septynių mėnesių, bet manau, kad tai yra logiškas žingsnis, nes esame judančiame laive, žmonių nuomonės keitėsi radikaliai pastaraisiais metais ir, manau, dar keisis ateityje“, – žurnalistams ketvirtadienį Romoje sakė G. Nausėda.

Kitas referendumas dėl dvigubos pilietybės išplėtimo galėtų vykti pasikeitus aplinkybėms, sako prezidentė Dalia Grybauskaitė. Ji tvirtino, kad antras toks balsavimas artimiausiu metu negalėtų būti organizuojamas, nes visuomenė jau pareiškė savo valią. „Artimiausiu metu negali (būti organizuojamas antras referendumas – BNS) todėl, kad visuomenė pasisakė.

Lietuvai atkūrus nepriklausomybę iš viso surengti 14 referendumų, tačiau pusė jų neįvyko. BNS pateikia šalyje vykusių referendumų pagrindinius skaičius. Praėjusį sekmadienį rinkėjai balsavo dviejuose referendumuose: dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo nuo 141 iki 121 ir dėl dvigubos pilietybės galimybių išplėtimo. Referendumas, kuriuo siūlyta sumažinti Seimo narių skaičių, vietoje 141 paliekant 121 vietos parlamentą, sekmadienį neįvyko dėl per mažo rinkėjų aktyvumo. Nors 73,70 proc.

Seimo inicijuotas referendumas dėl dvigubos pilietybės išplėtimo įvyko – jame balsavo daugiau kaip 50 proc. rinkimų teisę turinčių piliečių, bet Konstitucijos pataisai priimti trūksta balsų, rodo naujausi Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenys. Suskaičiavus balsus beveik visose rinkimų apylinkėse, referendume dėl dvigubos pilietybės instituto išplėtimo balsavo per 52 proc. rinkimų teisę turinčių piliečių. Už dvigubos pilietybės išplėtimą buvo 73 proc. dalyvavusiųjų, prieš – 26 procentai.

Sekmadienį nepavykus referendumui dėl dvigubos pilietybės, bus kreipiamasi į Konstitucinį Teismą dėl galimybės mažinti kartelę ir bus siūloma jį pakartoti, sako „valstiečių“ pirmininkas Ramūnas Karbauskis. R. Karbauskis žurnalistams tvirtino, kad jau rengiantis referendumui įvertinta, jog sunku pasiekti, kad rinkimuose dalyvautų ir dvigubos pilietybės įteisinimui pritartų daugiau nei pusė visų balso teisę turinčių piliečių.

2019 m. gegužės 12 d. drauge su prezidento rinkimų pirmuoju ratu Lietuvoje vyksta du referendumai dėl dvigubos pilietybės bei dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo. Portalas tv3.lt pateikia visą informaciją, kurią turite žinoti prieš eidami į balsavimo apylinkes. Norint, kad referendumai įvyktų, reikia, kad kiekviename iš jų dalyvautų daugiau kaip pusė Lietuvos piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašą. Šiuo metu tai 1 229 165 žmonės.

Nenumaldomai artėjant dienai, kai Lietuva referendume spręs dvigubos pilietybės suteikimo savo piliečiams klausimą, buvęs šalies vadovas, prezidentas Valdas Adamkus sako, kad neleidimas žmonėms turėti dvigubą pilietybę yra bausmė už tai, kad jie išvyko, o tai – nesąžininga. Prezidentas V. Adamkus, viešai pasisakantis už dvigubos pilietybės suteikimą, tikina, kad tai padėtų tautiečiams išlaikyti ryšį su tėvyne, sutvirtinti norą priklausyti tautai.

Kol Lietuvos piliečiai ne tik renka būsimą šalies prezidentą, bet ir reiškia nuomonę dviejuose referendumuose arba juos boikotuoja, politologai prognozuoja, kokios referendumo dėl Seimo narių mažinimo baigties galime tikėtis. 82,3 proc.

Kartu su LR Prezidento rinkimais surengti net du referendumus – dėl Seimo narių skaičiaus ir dvigubos pilietybės – yra bravūriškas valdančiųjų žingsnis. Kaip buvo galima prognozuoti, prezidento rinkimų kampanija 90 ar net daugiau procentų uždengė abiejų referendumų agitacijos ir informavimo kampanijas, komentuoja Vytauto Didžiojo universiteto Socialinių mokslų fakulteto dekanas prof. Algis Krupavičius.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė antradienį iš anksto balsavo Prezidento rinkimuose, apie tai buvo pranešta šalies vadovės darbotvarkėje. Prezidentė atsisakė dalyvauti referendume dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo ir balsavo už dvigubos pilietybės išplėtimą, pranešė BNS. Šalies vadovė pareiškė, kad referendumas dėl parlamentarų mažinimo nuo 141 iki 121 yra beprasmis.

Sprendžiant nutarimo dėl referendumo klausimą Seimo salėje aidėjo kaltinimai populizmu, priedanga rinkiminei kampanijai ir nerimas dėl grėsmės demokratijai. Parlamentarai mažai diskutavo, kaip šis sprendimas gali pakeisti jų rinkimo tvarką ar kasdienį Seimo darbą. Portalo tv3.lt kalbinti pašnekovai svarstė, kad kol kas klausimų daugiau nei atsakymų, o galimos žalos daugiau nei naudos.