referendumas

Šalies savivaldybėse pirmadienį prasidėjo išankstinis balsavimas prezidento rinkimuose ir referendumuose dėl dvigubos pilietybės išplėtimo bei Seimo narių skaičiaus mažinimo. Per šiuos rinkimus bei referendumus rinkėjai pirmą kartą turės daugiau laiko balsuoti iš anksto – penkias dienas, o ne dvi, kaip ankstesniuose balsavimuose. Balsavimas iš anksto savivaldybėse rinkimų savaitę vyks nuo pirmadienio iki penktadienio, kasdien nuo 8 iki 20 valandos.

Šių metų gegužės 12 d. Lietuvos gyventojai referendumo būdu sieks priimti sprendimą dėl Lietuvos pilietybės išsaugojimo teisės tiems piliečiams, kurie po 1990 m. kovo 11 d. išvyko gyventi į ES ir NATO šalis ir norėtų įgyti tų šalių, kuriose gyvena, pilietybę. Referendumo rezultatas lems, ar bus keičiamas pamatinis valstybės įstatymas – Konstitucija.

Londonas trečiadienį atmetė galimybę organizuoti dar vieną referendumą dėl Škotijos nepriklausomybės, remdamasis Dauningo gatve pranešė laikraštis „The Guardian“. „Kaip jau ne kartą sakėme, Škotija 2014 metais jau buvo surengusi referendumą ir ryžtingai nubalsavo už tai, kad pasiliktų (JK sudėtyje). Abi šalys turi gerbti referendumo rezultatus“, – nurodė britų premjerės kanceliarija.

Gegužę vyksiantis referendumas dėl dvigubos pilietybės išsaugojimo sulaukia vis daugiau žinomų Lietuvos žmonių dėmesio. Legendinis Lietuvos krepšininkas, o dabar LFF prezidento pareigas užimantis Arvydas Sabonis teigia, jog balsuoti referendume būtina. Užsienyje gyvenantys lietuvių emigrantų vaikai, suėjus 18-ai metų, dažnai yra priversti pasirinkti vieną pilietybę, todėl turi atsisakyti lietuviško paso. Tai neramina ir ne vienerius metus užsienyje praleidusį Sabonį.

Vyriausybė trečiadienį skyrė kiek daugiau nei 2,5 mln. eurų Vyriausiajai rinkimų komisijai gegužę vyksiančių referendumų dėl dvigubos pilietybės ir Seimo narių skaičiaus mažinimo rengimo išlaidoms padengti. Šie pinigai skirti iš pasiskolintų lėšų. Gegužės 12 dieną vyksiančiame referendume piliečių ketinama klausti, ar jie sutinka leisti dvigubą pilietybę asmenims, išvykusiems į šalis, atitinkančias „euroatlantinės integracijos kriterijus“. Konkrečios šalys būtų nustatytos įstatymu.

Referendumas dėl dvigubos pilietybės vyks jau gegužę. Jo su nekantrumu laukia daugiau nei 300 tūkstančių užsienyje gyvenančių lietuvių. Tačiau paskutinės apklausos rodo, kad referendumo rezultatai emigrantams gali būti ir nepalankūs. Tad užsienio reikalų ministras jau galvoja apie planą B – apie antrą referendumą dėl dvigubos pilietybės. Svetur gyvenantys lietuviai sako svarbiausia, kad gimtinėje esantys lietuviai tinkamai suprastų, kuo svarbus šis referendumas valstybei.

Jungtinės Karalystės įstatymų leidėjai ketvirtadienį nusprendė, kad reikia prašyti Europos Sąjungos atidėti kovo 29-ąją numatyto šalies išstojimo iš bloko terminą iki birželio 30-osios. Pasiūlymui pritarta 412 balsų prieš 202. Parlamentarai 210 balsų persvara pritarė pasiūlymui paprašyti ES, kad mažiausiai trims mėnesiams būtų atidėtas „Brexit“ terminas, ir artimiausiu metu surengti balsavimą dėl pasitraukimo iš Bendrijos susitarimo, nors jį Bendruomenių Rūmai jau dukart atmetė.

  Sekmadienį Seimas patvirtino referendumo dėl dvigubos pilietybės datą – balsavimas bus rengiamas gegužės 12 dieną.   Už tokį nutarimą balsavo 85 parlamentarai, susilaikė trys Seimo nariai. Jį palaikė ir valdančiųjų, ir opozicinių Seimo frakcijų atstovai. Referendume piliečių ketinama klausti, ar jie sutinka leisti dvigubą pilietybę asmenims, išvykusiems į šalis, atitinkančias „euroatlantinės integracijos kriterijus“. Konkrečios šalys būtų nustatytos įstatymu.

Konstitucinis Teismas penktadienį paskelbė, kad referendumas dėl dvigubos pilietybės negali būti rengiamas dvi dienas su dviejų savaičių pertrauka. Teismas išaiškino, kad referendumai Lietuvoje gali vykti tik vieną dieną. Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas sakė, kad referendumams turi būti taikomi tokie pat principai, kaip ir rinkimams, o jie vyksta vieną dieną – sekmadienį.

Konstitucinis Teismas (KT) antradienį pradės bylą dėl dvigubos pilietybės referendumo. KT vertins Seimo nutarimą, kad balsavimas privalomajame referendume dėl Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo vyktų dvi dienas su dviejų savaičių pertrauka. Kaip pranešė Teismas, byla bus nagrinėjama žodinio proceso tvarka.

Vyriausybė gegužę planuojamo referendumo dėl dvigubos pilietybės kampanijai žada išleisti apie 230 tūkst. eurų. „Vyriausybės kanceliarija valstybės biudžeto lėšomis (planuojama apie 230 tūkst. eurų) įpareigota informuoti visuomenę apie referendumo dėl pilietybės išsaugojimo tikslus, esmę, svarbą ir pasekmes“, – rašoma kanceliarijos BNS pateiktame atsakyme. Seimas prieš kelias savaites pavedė Vyriausybei skelbti informaciją apie šį referendumą.

 Seimas ketvirtadienį apsispręs, ar skelbti referendumą dėl dvigubos pilietybės. Privalomajame referendume būtų teikiama balsuoti dėl tokio Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo teksto: „Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais konstitucinio įstatymo nustatytais pagrindais.

Seimas pailgino laikotarpį, skirtą referendumui organizuoti. Sprendimas penktadienį nenumatytame posėdyje priimtas beveik vienbalsiai – 67 balsavo už, vienas – prieš, šeši susilaikė. Pataisą pasiūlė Seimo darbo grupė, atsakinga už pasirengimą referendumui dėl dvigubos pilietybės instituto išplėtimo. Šiuo metu įstatymas numato, kad referendumas vykdomas ne vėliau kaip po trijų mėnesių ir ne anksčiau kaip po dviejų mėnesių po Seimo nutarimo priėmimo dėl jo surengimo.

Penktadienį per nenumatytą posėdį Seimas planuoja pailginti laikotarpį, skirtą referendumui organizuoti. Šią pataisą pasiūlė Seimo darbo grupė, atsakinga už pasirengimą referendumui dėl dvigubos pilietybės instituto išplėtimo. Šiuo metu įstatymas numato, kad referendumas vykdomas ne vėliau kaip po trijų mėnesių ir ne anksčiau kaip po dviejų mėnesių po Seimo nutarimo priėmimo dėl jo surengimo.

 Referendumo dėl pilietybės organizavimas gali kainuoti 1,8 – 2,5 mln. eurų Vilnius, rugsėjo 15 d. (BNS). Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) suskaičiavo, kad referendumas dėl dvigubos pilietybės instituto išplėtimo gali kainuoti nuo 1,8 mln. iki 2,45 mln. eurų. Šią savaitę ji pateikė Seimo darbo grupei, atsakingai už pasirengimą referendumui, pirminius savo skaičiavimus.

Seime registruotos iniciatyvos sumažinti referendumo kartelę rengiantis balsavimui dėl dvigubos pilietybės yra neatsakingas ir pavojingas, sako prezidentė Dalia Grybauskaitė. Ji ragina Seimą ieškoti kitų būdų paskatinti gyventojus dalyvauti referendume. „Seimo siūlomas precedentas sumažinti ypatingą Konstitucinę apsaugą pamatinėms valstybei ir tautai vertybėms yra neatsakingas ir labai pavojingas.

Premjeras Saulius Skvernelis atsargiai vertina valdančiųjų Seime registruotą siūlymą dėl dvigubos pilietybės įteisinimo mažinti referendumo kartelę visam Konstitucijos pirmajam skirsniui. „Aš rezervuotai žiūriu į kartelės nuleidimą, nes jei vėl įsivelsime į procesus su Konstituciniu Teismu ir abejonėmis, tai neprisidės prie sutelkto darbo, kurį galėtume pradėti daryti, agituoti, kad žmonės ateitų į referendumą ir pasisakytų“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime sakė premjeras.

Partijos „Tvarka ir teisingumas“ įkūrėjas Rolandas Paksas praėjusią savaitę savo puslapyje publikavo tekstą, kuriame piktinasi valdančiųjų siekiu mažinti kartelę referendumui dėl dvigubos pilietybės, ir vietoj to siūlo rengti referendumą dėl lito grąžinimo. Pateikiame R. Pakso tekstą: Piliečių tiesioginį dalyvavimą sprendžiant pamatinius valstybės gyvenimo klausimus suprantu kaip neatsiejamą ir svarbiausią demokratijos sąlygą, Tautos aukščiausios suverenios galios išraišką.

Baltieji rūmai penktadienį atmetė Rusijos prezidento Vladimiro Putino iniciatyvą separatistiniuose Rytų Ukrainos regionuose surengti referendumą dėl jų ateities ir atsiribojo nuo idėjos, iškeltos po JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) kontroversiško susitikimo su Kremliaus vadovu.

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda penktadienį paskelbė klausimus, kuriuos norėtų pateikti rinkėjams per vėliau šiais metais vyksiantį referendumą dėl galimų konstitucijos pakeitimų, ir perdavė savo pasiūlymą Senatui. Kreipimesi į šalies gyventojus prezidentas sakė, jog norėtų surengti referendumą lapkričio 10 ar 11 dieną, kad jis sutaptų su Lenkijos nepriklausomybės šimtmečio minėjimu.

Pasaulio lietuvių bendruomenė (PLB) prašo Seimo atmesti prezidentės Dalios Grybauskaitės veto dėl dvigubos pilietybės referendumo kartelę sumažinusių pataisų. „Mes paraginome Seimą (...) pakartotinai apsvarstyti pilietybės referendumo pakeitimą, apsvarstyti tai, priimti įstatymą ir kreiptis iškart į Konstitucinį Teismą, kad jis pasakytų savo sprendimą, kad nebūtų jokių klausimų dėl konstitucingumo“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje Seime PLB atstovas Rimvydas Baltaduonis.

Pasaulio lietuviai tikisi teigiamo atsakymo iš Konstitucinio Teismo (KT) dėl nuleistos kartelės referendumui dvigubos pilietybės klausimu. „Šeštadienį buvo priimtas labai svarbus įstatymas, kad būtų sumažinta kartelė, mes labai sveikiname, tikiuosi, tai padės priartinti prie teigiamos referendumo baigties“, – pirmadienį žurnalistams Seime sakė Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) vadovė Dalia Henke.

Seimas nuleido kartelę referendumui dėl dvigubą pilietybę leidžiančių Konstitucijos pataisų. Už Referendumo įstatymo pakeitimus balsavo 67 Seimo nariai, prieš buvo trys ir 16 parlamentarų susilaikė. Referendumo įstatymo pataisos Konstitucijos pirmo skirsnio 12 straipsniui, apibrėžiančiam pilietybę, daro išimtį dėl jos priėmimo – reikėtų mažiau balsų nei kitiems pirmo skirsnio straipsniams.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atliktas tyrimas apėmė tik kai kurių verslo grupių įtakas kai kurioms valstybės institucijoms, nors turėtų būti tiriamos ir dabartinių valdančiųjų skatintos iniciatyvos, sako opozicinių konservatorių garbės pirmininkas Vytautas Landsbergis. Pasak jo, turėjo būti tiriamas ir „valstiečių“ remtas 2014 metais vykęs referendumas dėl draudimo parduoti žemę užsieniečiams ir juridiniams asmenims.

Seimas ketvirtadienį žengė pirmą žingsnį, kad būtų sušvelninti reikalavimai referendumui dėl dvigubos pilietybės. Už atitinkamas Referendumo įstatymo pataisas po pateikimo balsavo 70 Seimo narių, prieš buvo penki, 26 susilaikė. Toliau projektą svarstys parlamento komitetai. Juo siūloma atsisakyti reikalavimo, kad norint pakeisti bet kurį Konstitucijos pirmojo skirsnio straipsnį, per referendumą už jį turėtų balsuoti daugiau kaip pusė visų rinkimų teisę turinčių piliečių.

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis sako, kad nėra saugu mažinti referendumo kartelę dėl Konstitucijos pirmojo skirsnio nuostatų, bet siekiant įteisinti dvigubą pilietybę tokias diskusijas reikia pradėti. Valdantieji yra registravę projektą, kuris sušvelnintų reikalavimus keičiant Konstitucijos pirmojo skirsnio 12 straipsnį, apibrėžiantį Lietuvos pilietybės įgijimo sąlygas.

Premjeras Saulius Skvernelis ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos vadovas Ramūnas Karbauskis koreguoja siūlymą dėl referendumo kartelės mažinimo. Pagal jų registruotą siūlymą, referendumo reikalavimai būtų sušvelninti tik dėl vieno straipsnio – dvyliktojo, apie pilietybę.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) bei Lietuvos socialdemokratų darbo partijos vadovai siūlo nuleisti kartelę referendumui dėl dvigubos pilietybės įteisinimo. Referendumo įstatymo pataisomis siūloma atsisakyti reikalavimo, kad Konstitucijos pirmojo skirsnio pakeitimui reikėtų, jog referendume už tai balsuotų daugiau kaip pusė visų rinkimų teisę turinčių piliečių.

  Seimo darbo grupė dėl dvigubos pilietybės įteisinimo svarsto dvi formuluotes, abi jos leistų išlaikyti gimimu įgytą Lietuvos pilietybę.   „Viena formuluotė skamba taip: gimimu įgytos pilietybės negalima prarasti prieš žmogaus valią“, – po darbo grupės posėdžio žurnalistams sakė jos pirmininkas Arvydas Nekrošius.

 Seimo darbo grupė dėl dvigubos pilietybės įteisinimo referendumo penktadienį svarstys galimas formuluotes. „Pradėsime spręsti referendumo formuluotės klausimą. Ko gero, šį posėdį galutinio sprendimo dar neturėsime, bet kitame posėdyje bandytume priiminėti, kad formuluotė būtų visiems aiški ir konkreti“, – žurnalistams sakė darbo grupės vadovas, Seimo vicepirmininkas Arvydas Nekrošius.

Ramiojo vandenyno pietvakariuose esančios Naujosios Kaledonijos Kongresas pirmadienį dauguma balsų pritarė, kad lapkričio 4 dieną būtų surengtas referendumas dėl nepriklausomybės nuo Prancūzijos, pranešė prancūzų radijas „Europe 1“. Už referendumą balsavo 38 šios Prancūzijos užjūrio bendrijos deputatai, prieš jį – 14, o dar du susilaikė. Referendumas bus organizuojamas pagal Numėjos susitarimą, numatantį laipsnišką virtinės gyvenimo sričių kontrolės perdavimą vietos valdžiai.

Ekvadoro rinkėjai sekmadienį referendume sprendžia eksprezidento Rafaelio Correos politinį likimą ir tikriausiai nebeleis jam grįžti į valdžią. Referendumą sušaukė dabartinis prezidentas Leninas Moreno, kuris su R. Correa atkakliai kovoja dėl itin susiskaldžiusios valdančiosios kairiųjų partijos „Šalies aljansas“ kontrolės. Sekmadienio referendumui, kuriame L. Moreno remia balsą „Taip“, buvo pateikti septyni klausimai.

Seimo valdyba nusprendė sudaryti darbo grupę, kuriai pavesta pasirengti referendumui dėl dvigubos pilietybės išplėtimo. Ši grupė tarsis dėl galimos referendumo datos, referendumui teikiamų Konstitucijos pataisų formuluočių, referendumo organizavimo ypatumų, reikalingų įstatymų projektų parengimo ir kitų susijusių klausimų, kad būtų rastas bendras sprendimas dėl dvigubos pilietybės referendumo organizavimo, pranešė Seimo Ryšių su visuomene skyrius.

 Valdančiosios Lietuvos žaliųjų ir valstiečių sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis sako, kad tinkamiausias laikas referendumui dėl dvigubos pilietybės išplėtimo būtų 2019 metais vyksiančių prezidento rinkimų pirmasis ir antrasis turai. Galimybę rengti referendumą dvi dienas su poros savaičių pertrauka R.Karbauskis šią savaitę aptarė su Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininke Laura Matjošaityte.

Katalonijos gyventojai šeštadienį atsibudo Madrido tiesioginio valdymo sąlygomis, Ispanijos premjerui ėmusis drastiškų priemonių užkardyti šio regiono separatistinius užmojus – praėjus kelioms valandoms po oficialaus nepriklausomybės paskelbimo buvo atstatydinti katalonų lyderiai ir paleistas parlamentas.

Konstituciniam teismui pradėjus nagrinėti bylą dėl dvigubos pilietybės, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos seniūnas Ramūnas Karbauskis mano, kad spręsti šį klausimą reikėtų nevienadieniu referendumu. Seimo prašymu Konstitucinis teismas antradienį sprendžią, ar įstatymu galima įtvirtinti teisę turėti dvigubą pilietybę po nepriklausomybės atkūrimo į Europos Sąjungos ir NATO šalis išvykusiems Lietuvos piliečiams.

 Ispanijos valdžios už įstatymo ribų paskelbtame Katalonijos referendume nepriklausomybės nuo Ispanijos idėjai pritarė 90 proc. dalyvavusiųjų, paskelbė galutinius balsavimo rezultatus penktadienį Katalonijos vyriausybė. Internete paskelbti galutiniai rezultatai rodo, kad praėjusį sekmadienį 2 044 038 rinkėjai iš 2 286 217 dalyvavusiųjų balsavo už nepriklausomybę; rinkėjų aktyvumas buvo 43 proc.

Vienas Ispanijos vyriausybės pareigūnas penktadienį pirmąkart atsiprašė policijos sužeistų katalonų per neteisėtu pripažintą referendumą dėl nepriklausomybės, abiem pusėms pademonstravus norą rasti išeitį iš giliausios politinės krizės šalyje per kelis dešimtmečius. Katalonijos lyderiams pagrasinus vienašališkai paskelbti nepriklausomybę, Ispanijos premjeras Mariano Rajoy (Marianas Rachojus) pažadėjo jiems to neleisti ir atmetė tarpininkavimo pasiūlymus.

Nuotraukos ir vaizdo įrašai, kuriuose buvo užfiksuota, kaip sekmadienį Katalonijoje ispanų policininkai iš kovos su riaušėmis būrio šaudo guminėmis kulkomis į siekiančiuosius dalyvauti referendume ir paleidžia paleidžia į darbą lazdas, suteikė šio regiono lyderiams puikią siužetinę liniją – represyvi centrinė valdžia užgniaužia bandymus panaudoti demokratinę procedūrą, rašoma „The Washington Post“. Tačiau auganti politinė krizė Ispanijoje yra gerokai sudėtingesnė už tokią įvykių interpretaciją.

Katalonai neketina nuleisti rankų dėl savo trokštamos nepriklausomybės nuo Ispanijos – tai jie parodė sekmadienį vykusiame referendume, kur už nepriklausomybę balsavo 90 proc. rinkėjų. Tačiau ar tikrai rezultatas neginčijamas ir kuo jis atsilieps Europos Sąjungai? Nuo pat ankstyvo sekmadienio ryto Katalonijoje šimtai balsavimo teisę turinčių rinkėjų rinkosi prie balsavimo apylinkių, norėdami išsakyti savo nuomonę dėl regiono atsiskyrimo nuo Ispanijos.

Europos Komisija pirmadienį paragino abi nepriklausomybės referendumo išprovokuotos krizės Katalonijoje šalis „labai greitai“ pradėti dialogą. Šį raginimą Briuselis paskelbė kitą dieną po Madrido uždrausto referendumo, kuriam vykstant susirėmimuose su riaušių policija buvo sužeisti šimtai žmonių.

Ispanija padarys „viską, ką leidžia įstatymas“, kad sutrukdytų Katalonijai paskelbti nepriklausomybę, pirmadienį, kitą dieną po Katalonijos regiono vyriausybės paskelbtos pergalės uždraustame nepriklausomybės referendume, sakė teisingumo ministras Rafaelis Catala (Rafaelis Katala). „Jei kas nors planuoja skelbti Ispanijos teritorijos dalies nepriklausomybę, nors negali, nes neturi tam įgaliojimų, turėsime padaryti viską, ką leidžia įstatymas, kad tam sutrukdytume“, – sakė jis interviu Ispanijos ...

Katalonijos vyriausybė pirmadienį paskelbė, kad 90 proc. dalyvavusių Madrido uždraustame referendume išreiškė palaikymą šio šiaurės rytinio Ispanijos regiono nepriklausomybei. Per spaudos konferenciją regiono vyriausybės atstovas Jordi Turullas (Džordis Turulas) sakė, kad į klausimą „Ar norite, kad Katalonija taptų nepriklausoma valstybe respublikos pavidalu?“ 2,02 mln. katalonų atsakė „Taip“. Jis pridūrė, kad balsavime dalyvavo 2,26 mln. žmonių.

Ispanijoje, Katalonijoje, sekmadienį vykstant policijos ir protestuotojų susirėmimams dėl šio regiono nepriklausomybės referendumo, Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius pareiškė, kad Ispanijai būtinas dialogas su savo piliečiais. „Emocinis krūvis didelis, nepasitikėjimo žaizdos gilios, dialogas su savo pačių žmonėmis Ispanijai yra būtinybė. Smurtas nepadės“, - savo „Twitter“ paskyroje rašo L. Linkevičius. Per susirėmimus Ispanijoje sužeistas mažiausiai 91 žmogus.

Ispanijos centrinės valdžios neteisėtu paskelbtą Katalonijos nepriklausomybės referendumą jo organizatoriai nusprendė užbaigti 20 valandą vietos laiku, nutraukiant balsavimą, pranešė Ispanijos laikraštis „El Pais“. Pasak Katalonijos valdžios atstovų, vėliau šio laiko bus leistas balsuoti tik tiek tiems, kas laukia eilėse prie balsavimo apygardų. Referendumas sukėlė didžiausią per kelis dešimtmečius Ispanijos politinę krizę ir suskaldė katalonų bendruomenę.

Už Katalonijos atsiskyrimą nuo Ispanijos pasisakantys katalonai penktadienį užėmė kelias Barselonos mokyklas, turinčias tapti balsavimo apylinkėmis per ginčijamą referendumą dėl nepriklausomybės, siekiant užtikrinti, kad šis plebiscitas įvyktų, sakė ten esantys naujienų agentūros AFP žurnalistai. Pasak reporterių, užimtos mažiausiai dvi mokyklos Barselonos centre.

Europos Sąjunga skaičiuoja jau metus po to, kai britai referendume garsiai pasakė, kad sąjungoje jie likti nebenori. Tai, kas prieš kelerius metus atrodė tik euro skeptikų idėjos, dabar virsta realybe. Tačiau tai ne tik Didžiosios Britanijos poziciją ir toliau palieka neaiškią, bet vienija ir pačią sąjungą. Naujienų portalas tv3.lt nusprendė pasiteirauti, ar ir po metų „Brexit“ procesas lygiai toks pat baisus kaip ir prieš referendumą, nulėmusį Didžiosios Britanijos ateitį.

Seimas šimtus tūkstančių užsienio lietuvių paliesiantį dvigubos pilietybės įstatymą siunčia Konstitucijos sargams. Nepaisant to, kad Konstitucinis Teismas anksčiau yra išsakęs nuomonę, kad dvigubą pilietybę plėsti galima tik referendumu pakeitus Konstituciją, Seimo nariai pasiryžo dar kartą lipti ant to paties grėblio. Kol valdžia tikisi naujo sprendimo, teisininkai prognozuoja dar vieną nesėkmę.

Katalonijos vyriausybė penktadienį paskelbė, kad spalio 1 dieną regione bus rengiamas referendumas dėl atsiskyrimo nuo Ispanijos. Šis žingsnis neabejotinai pakurstys Katalonijos konfrontaciją su šalies centrine vyriausybe, kuri tokį balsavimą laiko neteisėtu. Regiono prezidentas Carlesas Puigdemont'as (Karlesas Pudžemonas) sakė, jog katalonų bus klausiama, ar jie nori, kad Katalonija būtų nepriklausoma respublika.