2003-ųjų gegužę lietuviai turėjo net dvi dienas apsispręsti dėl šalies narystės Europos Sąjungoje. Ir jie tai padarė ryžtingai. Iš 63 proc. atėjusių balsuoti, už ateitį Bendrijoje pasisakė net 89 proc. žmonių. Tiesa, tuomet žmones aktyviai agitavo ne tik politikai, bet ir verslas. Balsavimo lipdukai garantavo pigias prekes, tad štai kokios minios žmonių traukė į parduotuves.
Po mėnesio – gegužės 12-ąją – lietuvių laukia dar vienas svarbus referendumas. Šįkart dėl Lietuvos pilietybės išsaugojimo užsienyje gyvenantiems lietuviams. Paskutinės apklausos rodo, kad už pilietybės išsaugojimą emigrantams balsuotų maždaug pusė apklaustųjų Lietuvoje.
Visgi visuomenės apklausų organizatoriai sako, kad svarbiausia, jog į referendumą ateitų gerokai daugiau žmonių nei kol kas nusiteikę. Mat kadangi keičiama Konstitucija, būtinas rinkėjų didelis aktyvumas. Maža to, kad emigravusiems lietuviams pilietybė būtų išsaugota, tam turi pritarti daugiau kaip pusė visų balsavimo teisę turinčių piliečių. O tokių yra beveik 1 mln. 300 tūkst.
„Tai iš tikrųjų yra milžiniškas skaičius. Jeigu modeliuojant šios dienos situaciją, na, tą dalį apie 50 proc. pasakiusiųjų „taip“, mums reikėtų nei daug, nei mažai, beveik šimto procentų dalyvavimo. Tas yra turbūt demokratiškose šalyse nelabai įmanoma“, – sako tyrimų vadovas Gintaras Šumskas.
Planui B jau ruošiasi ir užsienio reikalų ministras.
„Vis tiek reikia referendumu tą spręsti ir tą galima vėl kitą kartą daryti, jeigu reikės, nes kito kelio nėra. Tai dabar nuleisti rankas ir daugiau negrįžti prie to klausimo būtų neteisinga“, – sako užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.
Gyventojų registro duomenimis, užsienyje gyvena daugiau nei 300 tūkstančių lietuvių. Didžiausia diaspora – 170 tūkstančių tautiečių – Jungtinėje Karalystėje. „Brexit“ chaoso kontekste jiems pilietybės išsaugojimo klausimas itin aktualus.
„Visgi jeigu „Brexitas“ įvyks tai mūsų padėtis, mūsų sąlygos gali tikrai keistis. Tyrimai atlikti prieš kelerius metus parodė, kad, taip, apie ketvirtadalis galimai atsisakytų LR pilietybės, jeigu tokia galimybė jiems nebūtų suteikta“, – sako Jungtinės Karalystės lietuvių atstovė Dalia Asanavičiūtė.
Tuo tarpu pasaulio lietuvių bendruomenės atstovai apgailestauja, kad likus vos mėnesiui iki referendumo šalyje dar neįsisiūbavo diskusija, kuo jis toks svarbus visiems Lietuvos piliečiams – tiek gyvenantiems Lietuvoje, tiek už jos ribų.
„Liko mėnuo laiko. Šiuo metu dar nėra užsiregistravęs nė vienas politinės kampanijos dalyvis, tai reiškia net nevyksta argumentų išsakymas „už“ ir „prieš“, – sako Vašingtone gyvenantis lietuvis.
„Tikrai trūksta viešinimo, tikrai trūksta informacijos, tikrai reikia pasiekti tuos žmones, kurie galbūt nėra pasiekiami socialiniais tinklais, kurie galbūt neseka žinių. Reikia juos pasiekti asmeniškai. Reikia vykti į rinkimų apygardas, reikia kalbėti su rinkėjais, reikia šviesti juos, reikia atsakyti į juos neraminančius klausimus“, – tikina Niujorke gyvenanti Lietuvė.
O Seimo pirmininkas prie balsadėžių trauksiančius žmones ragina neišsigąsti sudėtingos referendumo klausimo formuluotės.
„Kadangi yra teisinė, ji turi būti tokia, bet reikėtų žmonėms suprasti ją paprastai, kad „Taip“, reiškia, kad aš pritariu tam, kad būtų neatimta pilietybė iš mūsų vaikų. Ir tai būtų paprastas supratimas tos formuluotės. O dėl pačių diskusijų, mes jas nuolat tęsiame, nuolat kalbame ir manau svarbiausia yra šioje diskusijoje – tai pakviesti, kad žmonės ateitų į referendumą“, – sako Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis.
Šiuo metu dviguba pilietybė, išskyrus tam tikras išimtis, nėra suteikiama emigrantams, Lietuvą palikusiems po nepriklausomybės atkūrimo ar įgijusiems kitos šalies pilietybę.
