Nuo pat ankstyvo sekmadienio ryto Katalonijoje šimtai balsavimo teisę turinčių rinkėjų rinkosi prie balsavimo apylinkių, norėdami išsakyti savo nuomonę dėl regiono atsiskyrimo nuo Ispanijos. Nepaisydami centrinės Ispanijos valdžios pasipriešinimo dėl referendumo, 2,26 mln. katalonų metė savo balsus į balsadėžes, o, pasak Katalonijos vyriausybės, 90 proc. jų pasisakė už nepriklausomybę.
Tiesa, referendumas nepraėjo ramiai ir sklandžiai, Ispanijos pareigūnai guminėmis kulkomis mėgino išvaikyti žmones, norėjusius sutrukdyti Nacionalinės policijos automobiliams išvežti iš apylinkių paimtas balsavimo urnas. Barselonos merės Ados Colau teigimu, susirėmimuose sužeista per 460 žmonių.
Balsavimą dėl regiono nepriklausomybės katalonai rengė ir 2014 m. Tačiau tąkart pasisakė mažiau nei pusė balso teisę turinčių piliečių, nors 80 proc. balsavusių palaikė nepriklausomybės idėją.
Dar vienas nepavykęs referendumas?
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) docentė, profesorė Dovilė Jakniūnaitė sekmadienio referendumo rezultatų nepervertina. Jos manymu, referendume paprasčiausiai nedalyvavo nepalaikantys Katalonijos nepriklausomybės siekio.
„Man atrodo, kad situacija tokia – tie, kurie nenorėjo balsuoti, nesutinka, jie neatėjo. Klausimas, kiek iš tikrųjų žmonių galėtų palaikyti nepriklausomybę, jeigu būtų tikras referendumas, su palaiminimu, su normaliomis procedūromis, ko dabar nebuvo, pagal demokratines taisykles. Tai va tas didysis klausimas, į kurį, deja, Ispanijos valdžia mums neleido gauti atsakymo, uždarydama duris bet kokiai diskusijai. Tai tas ir yra, turime situaciją, kai mes matome centrinės valdžios pasipriešinimą ir turime tą 90 proc. palaikymą, nors nežinome, kiek iš tikrųjų pritartų kataloniečių nepriklausomybei. Labai įtempta ir neapibrėžta situacija, galime sakyti, kataloniečių naudai“, - tv3.lt kalbėjo D. Jakniūnaitė.
Tuo tarpu VU TSPMI direktorius, profesorius Ramūnas Vilpišauskas pastebi kitą reikšmingą detalę – šiame referendume, kaip ir vykusiame 2014 m., vėl dalyvavo mažiau nei pusė rinkėjų, todėl rezultatai nėra visiškai teisingi.
„Kiek žinau, apie 42 proc. turinčių balsavimo teisę dalyvavo. Tai, kas vyko balsavimo metu ir žmonių sužalojimai, žinoma, silpnina Ispanijos valdžios balsą, nes normalu, kad žmonės jautriai žiūri į prievartos panaudojimą, net jei ta prievarta naudojama siekiant įgyvendinti teismų sprendimus. Turbūt daugiau simpatijų yra Katalonijos valdžios pusėje, bet politine prasme, iš tiesų, argumentas apie balsavimo legitimumą irgi yra gana silpnas. Turbūt geriausias scenarijus būtų, jei būtų mėginama konstruktyviai kalbėti, jeigu Ispanijos ir Katalonijos institucijos imtųsi dialogo ir kartu ieškoti būdų spręsti šį ginčą“, - tv3.lt sakė R. Vilpišauskas.
Išpuolis prieš demokratines vertybes
Sekmadienį Ispanijos valdžios inicijuotas smurtas prieš protestuoti susirinkusius piliečius rodo, kaip stipriai įsišaknijęs katalonų ir Ispanijos valdžios politinis konfliktas, dėl kurio kaltos abi pusės, mano R. Vilpišauskas.
„Ispanų valdžia, viena vertus, veikia teisėtai, bet, kita vertus, nepalaiko galimybės teikti daugiau autonomijos Katalonijos regionui. Katalonijos valdžia irgi renkasi kraštutinį veikimo būdą ir, jeigu žmonės veikia nesilaikydami priimtų teismų sprendimų, irgi kelia klausimą apie tokių veiksmų legitimumą. Man atrodo, kad čia tiesiog trūksta abiejų pusių noro rasti sprendimą“, - teigė profesorius.
Pasak D. Jakniūnaitės, demokratiška valstybė neturėtų demonstruoti jėgos prieš protestuotojus, o į regiono gyventojų nepasitenkinimą reaguoti taip neadekvačiai.
„Akivaizdu, kad jėga, kuri buvo naudojama, užfiksuota, rodoma per visas medijas, nėra priimtina šiais laikais. Klausimas, kodėl tokie sprendimai buvo priimti. Nesvarbu, ar tai buvo neteisėta, nelegalu, klausimas, ar tai buvo adekvačios priemonės reaguoti į dalies gyventojų nepasitenkinimą, kuris egzistuoja. Iš tikrųjų valdžia elgiasi taip, kad mes ignoruojame dalies gyventojų tam tikroje teritorijoje nepasitenkinimą kažkuo kitu, nebūtinai tai susiję su nenori būti Ispanija, gal su kitais nusiminimais, bet mes turime situaciją. Didžiausia klaida reaguoti valdžiai, kuri demokratiška, tokiu būdu. Europos Sąjungos narei tiek viešųjų ryšių, tiek demokratijos prasme tai nėra priimtina“, - sakė D. Jakniūnaitė.
Sujudimu gali pasinaudoti priešai
Ne paslaptis, kad vieninga Europos Sąjunga yra kai kurių priešiškai Vakarams nusiteikusių valstybių siekis. Ar Europos Sąjungos priešais galėtų pasinaudoti Ispanijoje įsižiebusiais neramumais? D. Jakniūnaitės teigimu, problema, kad Europoje atsirado dar vienas nestabilumo židinys, kurio nesugebama nugesinti.
„Jeigu mes galvosime, kad tam tikroms šalims nereikia stiprios ir vieningos Europos Sąjungos, nereikia net galvoti apie tikslingus veiksmus, tokie veiksmai visada yra naudingi. Bet kokiu atveju, dar vienas nestabilumo židinys Europoje – nėra gerai. Klausimas juda, kažkas vyksta. Svarbiausia, kaip pasirenkama spręsti tas problemas. Tai didžioji pamoka, kuri, man atrodo, nėra išmokta“, - sakė D. Jakniūnaitė.
R. Vilpišauskas taip pat neatmeta galimybės, kad Ispanijoje kilusiais neramumais galėtų pasinaudoti ne tik sąjungos priešės, bet ir atskiri Europos regionai.
„Neatmestina galimybė, kad ir šiuo atveju fragmentacijos ar politinio konflikto procesai, silpninantys atskiras Europos Sąjungos šalis ir nukreipiantys dėmesį nuo kitų bendrų Europos Sąjungos darbotvarkės klausimų, gali būti svarbūs ir palaikomi tų, kurie suinteresuoti Vakarų organizacijų silpnėjimai. Bet, žinoma, šiuo klausimu gali būti ir įvairių manipuliacijų, nes tokie politiniai konfliktai, kaip taisyklė, skirtingų veikėjų išnaudojami savo pozicijoms stiprintis. Tad tą galima tiek sieti su išorės kai kuriais veikėjais, tiek su kai kurių kitų ES šalių regionų lūkesčiais“, - teigė R. Vilpišauskas.
