Referendumo įstatymo pataisomis siūloma atsisakyti reikalavimo, kad Konstitucijos pirmojo skirsnio pakeitimui reikėtų, jog referendume už tai balsuotų daugiau kaip pusė visų rinkimų teisę turinčių piliečių.
Siūloma nustatyti, kad privalomųjų referendumų rezultatai būtų nustatomi vienodai – sprendimas būtų laikomas priimtu jei tam pritartų daugiau kaip pusė referendume dalyvavusių piliečių, bet ne mažiau kaip trečdalis turinčių balso teisę.
Liktų vienintelė Konstitucijoje įrašyta išimtis: pirmojo straipsnio nuostata „Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika“, kaip ir šiuo metu, galėtų būti keičiama, jei už tai balsuotų ne mažiau kaip trys ketvirtadaliai visų balso teisę turinčių piliečių.
Pataisas, kuriomis nuleidžiama kartelė referendumams dėl Konstitucijos pirmo skirsnio nuostatų, teikia „valstiečių“ vadovas Ramūnas Karbauskis, premjeras Saulius Skvernelis ir Socialdemokratų darbo partijos pirmininkas Gediminas Kirkilas.
„Remiantis dabar galiojančiais įstatymais, nerealu, kad referendumas pavyktų, kad būtų priimtas sprendimas“, – partijos išplatintame pranešime cituojamas G. Kirkilas.
Jo frakcijos kolega, Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Juozas Bernatonis teigia, kad privalomųjų referendumų diferencijavimas yra nepagrįstas.
„Mes siūlome atsisakyti konstituciškai nepagrįsto privalomojo referendumo sprendimų priėmimo diferencijavimo. Siūlome visiems konstituciškai nereglamentuotiems sprendimams pasirinkti kompromisinį variantą“, – sako J. Bernatonis.
LVŽS frakcijos seniūnas R. Karbauskis teigia, jog tik tokiu būdu iš esmės galima būtų išpręsti dvigubos pilietybės klausimą.
„Šiuo konkrečiu įstatymo projektu mes tikrai pajudėtume į priekį ir išspręstume šį svarbų po pasaulį išsibarsčiusiems lietuviams klausimą“, – sako R.Karbauskis.
Seime sudaryta darbo grupė šiuo metu svarsto, kokią formuluotę pasirinkti dvigubos pilietybės įteisinimui referendumu keičiant Konstituciją.
Pasaulio lietuviai baiminasi, kad paskelbus referendumą dėl dvigubos pilietybės įteisinimo, jis neįvyktų, nes sprendimui priimti reikia ne tik daugiau kaip pusės piliečių dalyvavimo, bet ir daugiau kaip pusės visų piliečių balsų „už“.
Emigravusieji po nepriklausomybės atkūrimo 1990 metų kovo 11 dieną šiuo metu, išskyrus kai kurias išimtis, negali turėti dvigubos pilietybės.
Konstitucijoje įtvirtinta, kad išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietis. Ši Konstitucijos nuostata keičiama tik referendumu.
Konstitucinis Teismas anksčiau yra pažymėjęs, kad dviguba pilietybė negali būti paplitęs reiškinys, todėl Konstitucijai prieštarautų dvigubos pilietybės įteisinimas įstatymu tiems žmonėms, kurie išvyko iš šalies po nepriklausomybės atkūrimo.
Valstybės vadovai svarsto, kad referendumas dėl dvigubos pilietybės įteisinimo galėtų vykti kartu su prezidento rinkimais 2019 metais.
