Socialdemokratas Algirdas Sysas, kalbėdamas iš tribūnos, atkreipė dėmesį, kad nėra diskutuojama, kas laukia, sumažinus Seimo narių skaičių. Parlamentaras klausė, kaip keisis parlamento darbas, rinkimų sistema. Politikas šią situaciją palygino su balsavimu dėl „Brexit“ – pirmiausia nubalsuojama, o tik vėliau galvojama, ką toliau daryti.
Reikės kažkaip suktis
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) docentas, politologas Mažvydas Jastramskis tv3.lt sakė, kad sprendimą, kaip sumažinti parlamentarų skaičių, priimti turės patys Seimo nariai, tačiau kardinaliai rinkimai neturėtų keistis.
„Logiškai kalbant, jei balsuojama tik dėl narių skaičiaus mažinimo, tai rinkimų sistema turi išlikti tokia pati“, – kalbėjo politologas.
Iki šiol 71 Seimo nariai buvo renkami vienmandatėse apygardose, o 70 – pagal sąrašą. M. Jastramskio nuomone, jei referendumu būtų nuspręsta mažinti Seimo narių skaičių, tai sumažėtų rinkiminių apygardų ir atitinkamai 61 parlamentarą rinktume vienmandatėse, o 60 pagal partijų sąrašus.
Ramūnas Karbauskis tvirtino, kad Seimo narių skaičiaus mažinimas nesumažins parlamento darbo efektyvumo, o netgi priešingai, gali jį padidinti. M. Jastramskis turi kiek kitokią nuomonę. Politologo teigimu, 20 parlamentarų praradimas gali pasijusti, ypač bandant sudaryti Seime veikiančius komitetus.
„Dabar jau ne visada randa žmonių, kurie tiktų dirbti (red. pastab. komitete). Šiuo atveju, kažkokiu būdu reikės parlamentui suktis dėl to“, – samprotavo politologas.
Daug įvairių siūlymų
„Taip. Buvo diskutuojama, yra diskutuojama ir bus diskutuojama“, – apie tai, kad šio siūlymo iniciatoriai svarstė kaip keisis rinkimų sistema, patvirtino Seimo narė Agnė Širinskienė.
Nors M. Jastramskis svarstė, kad pagal logikos dėsnius, Seimo narių skaičiaus mažinimas neturėtų keisti rinkimų sistemos, realybė po referendumo gali būti visai kitokia. A. Širinskienė pasakojo, kad pasiūlymų, kaip būtų renkamas parlamentas, yra labai įvairių.
Kol kas vyraujantis pasiūlymas – mažinti pagal sąrašą renkamų Seimo narių skaičių. Kai kurie ragina sumažinti tiesiogiai vienmandatėse apygardose renkamų parlamentarų skaičių. Kitas siūlymas yra sumažinti proporcingai: nuo 71 išrinkto vienmandatėje ir 70 daugiamandatėje iki 61 vienmandatėje ir 60 daugiamandatėje.
„Seimo narių daugiamandačių ir vienmandačių apygardų rinkimų klausimas yra sprendžiamas Seimo rinkimų įstatyme. Manau, jei bus priimtas sprendimas, tai po referendumo persikels ta diskusija į Seimą“, – sakė A. Širinskienė.
Politikė teigė, kad kaip sumažėjęs narių skaičius gali paveikti parlamento darbą, projekto iniciatoriai kol kas nediskutavo. Tačiau ji įsitikinusi, kad dėl sumažėjusio Seimo narių skaičiaus komitetų darbas nesutriktų, nes jie prarastų po vieną ar du narius.
„Tikrai nemanau, kad ta diskusija yra prasminga, nes tai nėra tokio reikšmingumo skaičius, kad jis stabdytų komitetų veiklą ar darbą. Tikrai praradimas vieno nario nebus toks reikšmingas darbo kokybės prasme“, – tikino A. Širinskienė.
Pagal dabar galiojantį Seimo statutą, frakciją gali sudaryti ne mažiau nei septyni parlamentarai. A. Širinskienė tvirtino, kad diskusija, ar reikia sumažinti frakcijos sudarymo kriterijų, vyktų po referendumo. Tačiau politikė nemano, kad net ir sumažėjus Seimo narių skaičiui, turėtų mažėti kartelė dėl parlamentinių frakcijų sudarymo.
Lengviau priiminėtų įstatymus
Buvęs Konstitucinio teismo teisėjas, Mykolo Romerio universiteto (MRU) profesorius Vytautas Sinkevičius tv3.lt tvirtino, kad sumažinus Seimo narių skaičių, labai padidėtų valdžios koncentracija.
„Rašant Konstituciją, buvo įtvirtintos tam tikros nuostatos, kiek balsų reikia kreiptis į Konstitucinį teismą, kiek balsų reikia, kad būtų paskirti Konstitucinio ir Aukščiausiojo teismo teisėjai, kiek balsų reikia, kad būtų priimtos Konstitucijos pataisos ar įstatymai. Jeigu Seimo narių skaičius bus sumažintas, reikės daug mažiau balsų norint priimti sprendimus“, – kalbėjo profesorius.
V. Sinkevičius pasakojo, kad, pavyzdžiui, dabar norint priimti Konstitucijos pataisą, reikia 94 balsų. Jei Seimas sumažėtų iki 121 parlamentaro, pakaktų 81 balso.
„Taip lengvesne tvarka būtų galima keisti Konstituciją. Lengvesne tvarka būtų galima priimti įstatymus. Iš esmės, pakaktų 31 balso, kad būtų priimtas įstatymas“, – tvirtino buvęs Konstitucinio teismo teisėjas.
V. Sinkevičiaus teigimu, santykis tarp Vyriausybės, Seimo ir Prezidento institucijos, sumažinus parlamentarų skaičių, nepasikeistų, tačiau sumažinus Seimo narių skaičių ir atsiradus galimybei lengviau priiminėti įstatymus, atsiranda keletas grėsmių.
„Labai padidėja politinės ir kitokios korupcijos rizika. Nes ne visada Seimo narių sprendimus lemia tik jų vadovavimasis Konstitucija ir valstybės interesais. Kartais juos lemia kitų struktūrų įtaka. Paveikti mažesnį Seimo narių skaičių lengviau nei 141“, – įsitikinęs V. Sinkevičius.
Pašnekovas vardijo ir kitus neigiamus šio sprendimo aspektus: sumažėtų opozicija, tad sumažėtų diskusijų, būtų mažiau nuomonių įvairovės, sumažėtų įvairių visuomenės sluoksnių galimybė būti atstovaujamiems parlamente, vienas Seimo narys turėtų atstovauti didesnį piliečių skaičių. V. Sinkevičiaus neįtikina valdančiųjų tvirtinimas, kad tai padėtų sutaupyti daug biudžeto lėšų.
„Tas sutaupymas nebūtų toks ženklus. Jei panagrinėtume, pamatytume daugybę atvejų, kai lėšos naudojamos neracionaliai ir neefektyviai. Norint, yra daug daugiau galimybių sutaupyti nei mažinant Seimo narių skaičių. Negalime siekti mechaninio taupymo, mažindami parlamentinį atstovavimą“, – samprotavo profesorius.
Referendumas dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo vyks gegužės 12 d. kartu su pirmuoju prezidento rinkimų turu.
