Už tai, kad būtų skelbiamas referendumas, balsavo 57 nariai, prieš buvo 41, 4 parlamentarai balsuodami susilaikė.
Pagal Seimo nutarimą, referendumo metu Lietuvos piliečiai spręs, ar keisti Konstituciją ir joje numatyti, kad Seimą sudaro ne 141, kaip yra dabar, o 121 narys.
Rinkiminė kampanija ar demokratijos šventė?
Įstatymo pateikimo metu Rimos Baškienės kvietimu Ramūnas Karbauskis įbėgo į salę ir atsiprašė kolegų už vėlavimą. Agnė Širinskienė paprašė pusės valandos pertraukos klausimą atidėti. Nors konservatorių frakcijoje nuaidėjo juokas, klausimas buvo nukeltas.
Po valandos parlamentarai grįžo svarstyti šio klausimo.
„Kaip šachmatininkė noriu pasakyti, kad sugalvojate labai gražią kombinaciją“, – tribūnoje stovinčiam R. Karbauskiui pasakė liberalė Viktorija Čmilytė.
Politikės teigimu, siūlymas labiau susijęs su rinkimais, kad į antrą prezidento rinkimų turą ateitų daugiau žmonių, kurie nusivylę Seimu ir valdžia bei balsuotų už valstiečių kandidatą Saulių Skvernelį.
R. Karbauskis tvirtino, kad tai yra valstiečių įsipareigojimas rinkėjams, o jei Konstitucinis Teismas nuspręs, kad referendumas bus rengiamas vieną dieną, jis galėtų įvykti pirmajame prezidento rinkimų metu.
Liberalų sąjūdžio narys Simonas Gentvilas prašė paaiškinti, kodėl pasirinkta mažinti iki 121, o ne 101, 131 ar 111. R. Karbauskis atsakė, kad tai panaši proporcija, kokia valstiečiai įsipareigojo vyriausybės programoje mažinti valstybės valdymo aparatą. Politiko nuomone, vertinant Seimo darbo efektyvumą, Lietuvą galima lyginti su kaimyninėmis šalimis.
„Seimo narių skaičius ir Seimo darbo efektyvumas nėra dalykai, kurie tarpusavyje susiję. Latvijos ir Estijos parlamentai efektingai dirba turėdamos 100 narių“, – sakė R. Karbauskis.
Kitas liberalas Vitalijus Gailius stebėjosi, kad svarstant tokį klausimą salėje nėra „svarbiausio Seimo nario“, Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio, kuris dabar grįžta į Lietuvą. R. Karbauskis nuramino, kad tai tik pateikimas, tad V. Pranckietis savo nuomonę šiuo klausimu išreikšti spės.
Kęstutis Mažeika siūlė kolegoms leisti žmonėms švęsti demokratijos šventę ir nekankinti žmonių, kurie renka parašus, kad referendumas įvyktų. Jei Seimas nepritartų referendumo rengimui, kitas kelias būtų 300 tūkst. piliečių parašų surinkimas.
Aušrinė Armonaitė šį valstiečių siūlymą įvardijo kaip suorganizuotą spektaklį.
„Mažesnis Seimas reiškia mažiau klausimų, mažiau įvairovės, mažiau kitokios nuomonės ir daugiau galimybių įvairioms interesų grupėms vienu rankos mostu, vienu ypu nupirkti parlamentą. Čia vyksta prezidentinė valstiečių kampanija, tačiau ant kortos statomas visas Lietuvos parlamentarizmas. Tai pats tiesmukiškiausias populizmas“, – kalbėjo A. Armonaitė.
Seimas nusprendė balsuoti už šį klausimą vakarinio posėdžio metu.
Aiškinamajame projekto rašte rašoma, kad Lietuvos gyventojų skaičius mažėja ir šiuo metu siekia 2,8 milijono, atitinkamai mažėja ir rinkimuose galinčių dalyvauti Lietuvos piliečių skaičius, mažėja darbuotojų viešajame, švietimo ir sveikatos ar kituose sektoriuose, bet viešojo valdymo ir administravimo sektoriuose tas skaičius nėra toks paslankus mažėjimui.
Seimo narių skaičius iki šiol, nors valstybė susiduria su demografiniais pokyčiais, išliko visiškai nepakitęs – 141 Seimo narys. Projekto rengėjų nuomone, kad reikšmingai sumažėjus piliečių skaičiui yra tikslingas ir Seimo narių skaičiaus mažinimas.
