„Pradėsime spręsti referendumo formuluotės klausimą. Ko gero, šį posėdį galutinio sprendimo dar neturėsime, bet kitame posėdyje bandytume priiminėti, kad formuluotė būtų visiems aiški ir konkreti“, – žurnalistams sakė darbo grupės vadovas, Seimo vicepirmininkas Arvydas Nekrošius.
Anot jo, darbo grupė turės apsispręsti, ar nuostatas dėl platesnės dvigubos pilietybės siūlyti įrašyti Konstitucijoje, ar ją keisti minimaliai, o plačiau reglamentuoti atskiru konstituciniu įstatymu.
„Dauguma darbo grupės narių palaiko mintį, kad Konstitucija būtų mažai keičiama, o viskas atgultų į konstitucinį įstatymą“, – sakė A. Nekrošius.
Dvigubos pilietybės įteisinimo prašo išeiviai. Emigravusieji po nepriklausomybės atkūrimo 1990 metų kovo 11 dieną šiuo metu, išskyrus kai kurias išimtis, negali turėti dvigubos pilietybės.
Konstitucijoje įtvirtinta, kad išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietis. Ši Konstitucijos nuostata keičiama tik referendumu.
Konstitucinis Teismas anksčiau yra pažymėjęs, kad dviguba pilietybė negali būti paplitęs reiškinys, todėl Konstitucijai prieštarautų dvigubos pilietybės įteisinimas įstatymu tiems žmonėms, kurie išvyko iš šalies po nepriklausomybės atkūrimo.
Valstybės vadovai svarsto, kad referendumas dėl dvigubos pilietybės įteisinimo galėtų vykti kartu su prezidento rinkimais 2019 metais.
Pasaulio lietuviai baiminasi, kad paskelbus referendumą dėl dvigubos pilietybės įteisinimo, jis neįvyktų, nes sprendimui priimti reikia ne tik daugiau kaip pusės piliečių dalyvavimo, bet ir daugiau kaip pusės visų piliečių balsų „už“.
Išeivijos atstovai svarsto, kad dvibugą pilietybę būtų galima išsaugoti ir pakeitus Pilietybės įstatymą, tačiau KT keliskart yra pasisakęs, kad toks sprendimas įmanomas tik referendumu.
