Už sprendimą dėl abejones rašysenos ekspertėms sukėlusių parašų kreiptis į prokurorus balsavo 11 komisijos narių, prieš buvo trys.
Tikslintus parašus tikrinę rašysenos ekspertai nustatė atvejų, kai parašų rinkimo lape už referendumą pasirašė vienas asmuo, o parašų tikslinimo lape - kitas.
Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkas Zenonas Vaigauskas sakė prašęs referendumo iniciatorių paaiškinimo, bet negavęs.
Komisijos posėdyje kalbėjusi iniciatyvinės grupės narė Eglė Valušytė tvirtino, kad pasirašydami per parašų tikslinimą žmonės stengėsi rašyti aiškiau, todėl rašysena ir skiriasi. Šis žodinis paaiškinimas komisijos narių neįtikino.
Praėjusiame VRK posėdyje jog pirmininkas yra sakęs, kad aptikta keli šimtai nesutampančių parašų.
Praėjusių metų lapkritį referendumo iniciatoriai VRK pateikė apie 320 tūkst. jų iniciatyvą palaikančių rinkėjų parašų. Iš jų 292 tūkst. 200 pripažinti tinkamais, o 10 tūkst. 481 parašas grąžintas neesminiams trūkumams pašalinti. Nors po visų tikrinimų referendumo iniciatoriai turi 61 parašo perviršį, VRK pirmadienį neužteko basų patvirtinti išvadai.
Kad referendumas būtų surengtas, tinkamais turi būti pripažinti ne mažiau kaip 300 tūkst. rinkimų teisę turinčių piliečių parašų.
Iniciatyvinė grupė siūlo Lietuvoje surengti privalomąjį referendumą, kuriuo Konstitucijoje įtvirtintų, kad žemė galėtų priklausyti tik Lietuvos piliečiams ir valstybei, taip pat numatyti, kad referendumui surengti pakaktų nebe 300 tūkst., o 100 tūkst. parašų.
Kritikai sako, kad toks referendumas gali prieštarauti Lietuvos Konstitucijai ir Lietuvos įsipareigojimams Europos Sąjungai, kurioje garantuojamas laisvas prekių, paslaugų, kapitalo ir asmenų judėjimas. Stodama į ES Lietuva įsipareigojo nedrausti žemės pardavimo užsieniečiams, ir po pereinamojo laikotarpio nuo šių metų gegužės draudimas nustos galioti.
Referendumo iniciatoriai teigia, kad žemės pardavimas užsieniečiams "pažeidžia Lietuvos teritorijos vientisumą", o užsieniečiai gali supirkti daug žemės, kuri Lietuvoje pigesnė nei Vakarų Europoje.
