saunuoliai krymo gyventojiai isejioi is naciu ir daunu

DĖL SNORO AFEROS D.GRYBAUSKAITĘ - LANDSBERGIO MARIONĖTĘ Į KALĖJIMĄ!

Tai gi turėjote generalisimus-ienę Rasele, bet kažkodėl nieko nenuveikė nes buvo dar daugiau apsnudusi gynybos reikaluose, bet vojažams į Afganistaną ji buvo visai neapsnudusi, o dar daugiau neapsnudusi reprezentacijoms.

Šitiek privarė kareivių iš rusijos tai ir bus prabalsuota už 90.99 procentai. 1961 metais teko Sevastopolyje balsuoti, žinau kaip tai daroma.

cha cha cha! Ka dar popieriu gadino ir apylinkes atidare? Sralinas juk sake,kad nesvarbu,kas ir kaip balsuoja, o kas skaiciuoja.

"Tarp naudingiauių Putino talkininkų - ir Lietuvos rėksniai" (lietrytyje)
KOMENTARAS RAŠINIUI

Iš naudingiausių Putino talkininkų sąrašo neturėtų savęs išbraukti ir šio straipsnio autorius Mindaugas Puidokas. Nors jo dėlionės pridengtos, atseit, privalomu pragmatizmu, tačiau iš esmės jos nesiskiria nuo Kremliaus propagandos linijos, kuri šaiposi iš vakariečių: "O ką jūs mums padarysime. O mes jums keršysime". Atseit, "pasodinti ant dujų ir naftos "adatos", tai ir tylėkite, kaip prisidirbę..."

M.Puidoko bendraminčiai jau gerokai išsišaipė iš kuklios mūsų ginkluotės, pamiršdami kad tiesa ne visada būna tankų pusėje. Kai turime tokį, gal net piktybiškai apsnūdusį KAM ministrą J.Oleką, tai yra apie ką pamąstyti. Tačiau NATO vis dar mus globoja, nors savo įsipareigojimų krašto gynybai ir nevykdome. Tai - reikšmingas faktorius.

Verta šio rašinio autoriui suprasti, kad autoritarinė, oligarchinė, žmogaus teises paminanti putiniškoji Rusija šviesios ateities neturi. Visa jos didybė - toje "adatoje", kurios resursai katastrofiškai mažėja. Galima netgi teigti, kad būtent tai turėtų neraminti ir demokratines šalis. Alkanas ir branduoliniais ginklais apsikarstęs priešininkas yra kur kas pavojingesnis už sočių oligarchų susikurtą "ideologiją" ir jų būvį. M.Puidoko aiškinimas, kad teisus tas, kas didesnis ir geriau ginkluotas savo esme prasilenkia su morale. Dovydo laidyklė padėjo įveikti netgi filistiniečių galiūną Galiotą, nes jam tokie "puidokai" nepatarinėjo.

Šiuo atveju labiau gali stebinti ne kokio pragmatiko kinkų drebinimas, o gan staigus šio dienraščio buvusios pozicijos išsiplovimas. Dar neseniai buvo kilę vilčių, kad šis dienraštis Rusijos agresijos Ukrainoje metu pradeda mažiau plauti skaitytojų smegenis. Gal dabar bandoma atsigriebti už tą "silpnumo valandėlę"?

Vis labiau ryškėja Rusijos agresijos siekiai ir taktika. Tuo pačiu vis daugiau sužinome apie senokai ruoštą intervencijos strategiją, kuri dar kartą akivaizdžiai parodo koks sunkiai nuspėjamas yra Rusijos imperijos režimo pagrindinis koordinatorius - V.Putinas. Gal dabar Europos šalys geriau supras ką reiškia patekti į ekonomines pinkles, kurios suriša rankas ir kojas vykstant karinei agresijai po šlykščios demagogijos bei melo priedanga. Kada Maskvoje TV laidos metu visi žiūrovai ir dalyviai atsistoja pagerbdami plojimais tris Ukrainos "didvyrius" berkutininkus, kurie pakartoja oficialaus melo klišes, tai tenka prisiminti sovietinės armijos vojažus į Vengriją ir Čekoslovakiją, kai dezinfomacija liejosi visais sovietinės imperijos kanalais. Čečėnijos ir Gruzijos pavyzdžiai buvo jau tik senos kumščio politikos tąsa.

Drąsiausiai dėl intervencijos savo poziciją išsako Jungtinės Valstijos. Jos mažiau priklausomos nuo prekybinių santykių su Rusija ir turi didelės karinės galios skydą. Dabar JAV vadovai, kartu su Kremliaus lyderiais laukia Krymo referendumo rezultatų:( Nebus jokio referendumo lygiai taip, kaip niekada sovietinio režimo metais nebuvo jokių rinkimų. Ir tais laikais ir dabar Kryme matysime tik gudriai suregztą imitaciją, Rusijos karinių dalinių prižiūrimą. Manau, kad tų šalių stebėtojai, kurie sutiko tokiame grubiame falše dalyvauti daro politinę klaidą. Ukrainos Aukščiausioji Rada tokį Kremliaus renginį įvertino kaip neteisėtą, kurio rezultatai nebus pripažinti. Tai ką ten galima stebėti? Susidaro netgi įspūdis, kad ir ES kai kurių šalių vadovai laukia to "referendumo". Gal tam, kad galėtų pasiaiškinti prieš savus rinkėjus, kad tai "liaudies valia". Gal tik tos Rytų Europos valstybės, kurios yra ant savęs patyrę sovietinio režimo veidmainystes, raiškiai kalba apie būtinumą priešintis XXI- o amžiaus "Hitlerio - Stalino mišrainei". Rusijos kaimynės Europoje ir Azijoje turi naują pavyzdį, ko galima tikėtis iš KGB sistemos perėmėjų.

Kremlius mikliai pasinaudojo politinio virsmo momentu, kai Rados dauguma priėmė sprendimus nukreiptus prieš korupcijos įsigalėjimą šalyje. Paliesti Rusijos oligarchų interesai Ukrainoje - V.Putinui kelrodė žvaigždė, o išsaugoti korupcinius ryšius - vienas iš galimų tikslų. Gali būti, kad nauja valdžia pernelyg nuolaidžiavo "dešinio sektoriaus" aštrioms provokacijoms ir kai kurie Rados sprendimai buvo kiek skuboti. Gal ir daugiau klaidų būta... Pernelyg laisvai veikė samdiniai "tituškos", nesuspėta laiku atsiriboti nuo "žaliųjų žmogeliukų" Kryme ir įsileista į šalį tuntai Rusijos piliečių, kurių pagrindinis tikslas išryškėja dabar - kelti sumaištį Rytų Ukrainos miestuose panaudojant tam smurtą prieš Ukrainos nepriklausomybės ir vientisumo gynėjus. Tuo pat metu Rusijos žiniasklaida skelbia, kad tai patys ukrainiečiai skriaudžia tas atvykėlių gaujas. Dabar tie tuntai Rusijos piliečių su savo šalies vėliavomis rankose kviečia Rusijos armiją jiems padėti. Anekdotinė situacija ir galima būtų iš jos tik pasišaipyti, jei nenumanytumėm, kad tai bendro Kremliaus plano dalis. Imperijos pasiaiškinimas: "Mus kvietė" - populiarus ir dabar. Jarmako žygio XVI amžiaus pabaigoje Sibire metu tokių manipuliacijų net nereikėjo. Žudė tauteles, kurias tik savo kelyje rasdavo, kol pats vadas galo negavo. Siūlau paskaityti Sibiro istoriją, apie kraštą, kurį kiek geriau pažinojo mūsų tremtiniai. Visa Rusijos imperijos istorija tautų ir tautelių kraupu permirkusi. Daugelis jų sunaikintos ar baigiamos naikinti... Bet tai buvo tie laikai, kai visados būdavo teisus tas, kas stipresnis. Kad Rusija tokią politiką demonstruos šiais laikais - nustebo gal net tie, kurie šiaip jau komunizmui prijaučiantys. Tokia politika neturi perspektyvos. Iš esmės tai tik dar vienas žmonijos pralaimėjimas. Bet kuriuo atveju..