Interviu naujienų agentūrai „Interfax“ jis sakė, kad pagal susitarimus dėl Rusijos Juodosios jūros laivyno buvimo Kryme Rusija 2014 metams Kryme yra nustačiusi 12,5 tūkst. savo karių limitą.
„Deja, per labai trumpą laiką šie 12,5 tūkst. išaugo iki 22 tūkstančių. Tai šiurkštus dvišalių susitarimų pažeidimas ir įrodymas, kad Rusija neteisėtai atvedė savo karius į Krymo teritoriją“, – sakė I.Teniuchas.
Penktadienį tas skaičius buvo 18,4 tūkst., sakė jis.
„Matome Rusijos kariškių Kryme skaičiaus padidėjimą, – nurodė I.Teniuchas. – Ir todėl Ukrainos ginkluotosios pajėgos imasi atitinkamų priemonių prie pietinių sienų“.
Vakarų šalys laiko neteisėtais bet kokius veiksmus, kuriais Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį siekiama prijungti prie Rusijos, taip pat ir referendumą, kuris sekmadienį vyksta šiame regione, dabar faktiškai kontroliuojamame Maskvos pajėgų.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel potencialų Krymo prijungimą prie Rusijos įvardijo kaip „aneksiją“.
Tačiau Maskva tikina, kad tarptautiniai įstatymai nėra pažeidžiami, o prezidentas Vladimiras Putinas neigė, kad Rusijos pajėgos vykdo intervenciją Kryme.
Ar Krymo prisijungimas prie Rusijos pažeistų tarptautinę teisę? Ekspertai sako, kad aiškaus atsakymo nėra.
„Tai neišspręsta problema tarptautinėje teisėje, nes susikerta du principai: teisės į apsisprendimą ir valstybės teisės į teritorinį vientisumą, – sakė Austrijoje veikiančio Linco universiteto Tarptautinės teisės katedros direktorius Sigmaras Stadlmeieris (Zigmaras Štadlmejeris). – Būtent tokia problema kilo Kosove.“
Prorusiškas Krymo parlamentas rėmėsi prieštaringai vertinamu Kosovo precedentu, kai paskelbė šio autonominio Ukrainos regiono nepriklausomybę kovo 11 dieną.
Parlamentas nurodė, kad Krymo nepriklausomybės deklaracija „grindžiama Jungtinių Tautų (JT) chartija ir kitais tarptautiniais instrumentais, susijusiais su tautų teise į apsisprendimą.“
Krymo įstatymų leidėjai taip pat rėmėsi Tarptautinio Teisingumo Teismo Hagoje išvada, jog Kosovo 2008 metais vienašališkai paskelbta nepriklausomybė nuo Serbijos nepažeidė tarptautinės teisės.
Tačiau Kosovo nepriklausomybės deklaracija rodo, kad ji apibūdina „ypatingą atvejį“, kuris „nėra precedentas jokiai kitai situacijai“, taip pat draudžiantis naujai valstybei prisijungti prie kokios nors kitos šalies.
Kosovo deklaracijoje sakoma, kad nepriklausomybė buvo paskelbta po „daugelio metų smurto“ prieš vietos albanus. Tuo padėtis Kosove skiriasi nuo padėties krizės apimtame Kryme, kur nebuvo jokių išpuolių prieš gyventojų daugumą sudarančius rusakalbius.
Ar Ukrainos teritorinį vientisumą saugo Budapešto memorandumas?
1994 metais Rusija, JAV ir Didžioji Britanija pasirašė Budapešto memorandumą, užtikrinantį „Ukrainos nepriklausomybę, suverenumą ir esamas sienas“ – mainais į Kijevo sutikimą pašalinti iš savo teritorijos visu Sovietų Sąjungos laikų branduolinius ginklus.
Šis memorandumas turėtų užtikrinti Ukrainos teritorinį vientisumą išorinės agresijos atveju, sakė Maskvoje įsikūrusio Patrice'o Lumumbos (Patriso Lumumbos) tautų draugystės universiteto Tarptautinės teisės fakulteto vadovas Aslanas Abašidzė.
„Tačiau kalbant apie tautų apsisprendimą, tenka grįžti prie Tarptautinio Teisingumo Teismo sprendimo“, – sakė jis.
