„Tarptautinė teisė niekada nebuvo ta, kuri turėtų labai daug jėgos. Kita vertus, kai tik tarptautinėje teisėje atsirasdavo koks nors padoresnis policininkas, atvirai įvardinant, Jungtinės Amerikos Valstijos, pasigirsdavo atvirkštinis riksmas: žiūrėkite, kas darosi, kažkas ėmėsi pasaulio policijos (vaidmens – red.). Dabar turime situaciją, kai pasaulio policijos nebėra, ir per 42 valandas valstybės teritorija, sutarta tarptautinėmis sutartimis, garantuota ir pan., bandito atplėšiama ir pasiimama kitos valstybės“, - „Žinių radijo“ laidoje „Aktualioji valanda“ antradienį kalbėjo J. Žilinskas. Jis suskaičiavo, kad nuo „referendumo parodijos“ Kryme iki Krymo prisijungimo prie Rusijos Federacijos prabėgo vos 42 valandos.
Putino raumenys kol kas menki
Pasak jo, šioje situacijoje galima pasidžiaugti tuo, kad jokios šalys, išskyrus, pavyzdžiui, Šiaurės Korėją ar Siriją, Krymo aneksijos nepripažins, į Krymą negalės skraidyti lėktuvai, priklausantys Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos reguliuojamoms sritims, ten nevyks ir jokie valstybių pasiuntiniai, o Krymas visuose žemėlapiuose bus žymimas kaip okupuota teritorija. „Galime pasidžiaugi, kad kol kas Putinui raumenų teužtenka silpną valstybę sąmyšio metu užpulti ir iš jos atplėšti (dalį teritorijos – red.)“, - kalbėjo J. Žilinskas. Pasak jo, Rusijai nėra reikalo keliauti tolyn į Ukrainą ir prisijungti dar ir Padniestrės teritoriją – esą taip Putinas nieko neišloštų. „Aš nežinau, ką Rusija laimės jas (kitas Rytų Ukrainos teritorijas – red.) prisijungdama. Kažkiek savo vidinį ego galbūt patenkins. Klausimas, kiek Putinas sugebės savo vidinį ego išlaikyti, ypač jei prasidės rimtesni įvykiai. Daug kas pastebi, kad šitas Krymo prarijimas yra Putino pabaigos pradžia“, - kalbėjo J. Žilinskas.
Europos Sąjunga V. Putinui nė motais
Europos Parlamento pirmininko patarėjas Arnoldas Pranckevičius „Žinių radijui“ nurodė, kad V. Putino ir Krymo lyderių sutarties pasirašymas parodė, kad nei Vašingtono, nei Briuselio priemonės niekaip nedaro įtakos V. Putino sprendimams. „Europos Sąjungos patvirtinto sankcijos buvo labai ribotos ir nelabai stiprios“, – nurodė A. Pranckevičius.
Jo žiniomis, ketvirtadienį vyksiančiame ES viršūnių susitikime vėl bus persvarstomas sankcijų Rusijai klausimas. „Ketvirtadienį galime tikrai sulaukti diskusijų dėl ekonominių ir kitokių priemonių taikymo, kadangi valstybių vadovai aiškiai pasakė, kad sankcijos susidės iš trijų fazių. Pirmoji jau įvykdyta, tai buvo institucinė sankcijų pusė, sutarčių stabdymas. Antroji fazė įvyko pirmadienį – sankcijos dėl vizų apribojimų ir banko sąskaitų areštų. Trečioji fazė, kur ES svarsto ir įvairias ekonomines priemones, gali būti svarstoma ir ketvirtadienį“, – kalbėjo A. Pranckevičius.
Vis dėlto jis pripažino, kad kol kas V. Putino šios sankcijos nestabdo. A. Pranckevičius taip pat nurodė sunerimęs dėl antradienį išreikšto V. Putino noro sujungti rusakalbį pasaulį ir vėl sugrąžinti Rusiją į dominavimo regione ir pasaulyje poziciją.
Pasak A. Pranckevičiaus, jei, pavyzdžiui, Prancūzija nutrauktų kontraktą dėl dviejų „Mistral“ klasės jūrų desanto laivų perdavimo Rusijai, apie ką antradienį kalbėjo Prancūzijos užsienio reikalų ministras, tai būtų ženklas, kad Europos valstybės priima šią grėsmę kaip realią. „Aš tikiuosi, kad ypač svarbiosios sostinės: Berlynas, Paryžius, Londonas, Roma šį istorijos šaukimą priims garbingai ir supras, kad nuo jų priklauso visos ES ne tik patikimumas, bet ir ateitis.“
