Kokios tautos? Gal tos tautos dalies, kuri turi priėjimą prie masinių informacijos priemonių ir kuriai rūpi ne tautos nuomonė, o savo požiūrių viešinimas, politinių taškų rinkimas ir atsakomybės už galimas nesėkmes perkėlimas ant liaudies pečių.
Referendumas dėl atominės elektrinės. Ką galėjo paprastas pilietis, neturintis specialių žinių ir energetiko išsilavinimo, pasakyti, ar reikia atominės elektrinės, kokia nauda Lietuvai iš jos statymo, eksploatavimo ir ką ji duos mums po dešimties ar dvidešimties metų?
Manau, daugelis Lietuvos žmonių neturi pakankamai žinių atominėje energetikoje ir ją gaubiančiame ekonominiame ir politiniame apvalkale, kad išspręstų tokį labai sudėtingą klausimą.
Tauta žino tik tai, ką rašo spauda, kalba televizija ir pasirinks tą poziciją, kuri jai mielesnė, aiškiau išdėstyta, ar yra mėgstamo politiko.
Būtų buvę daug pigiau ir naudingiau surengti atvirą forumą, sukviesti specialistus iš šalių, kurios turi patirties atominėje energetikoje, išklausyt jų, o po to Vyriausybė, Prezidentė, ar kokia nors speciali komisija priimtų sprendimą ir prisiimtų įvairias rizikas. Na, bet lengviau atsakomybę užkrauti tautai. Jei kas nors bus ne taip, galima bus pasakyti: "O ką padarysi, patys to norėjote".
Girdisi pasiūlymų rengti referendumą ir dėl euro įvedimo. Vėl kažkas purtosi nuo savęs atsakomybę ir siūlo tautai pasirinkti gražiau, mieliau ir labiau įtikinančiai kalbančių politikų siūlymus. Nori, kad tauta balsuotų jausmų, o ne žinių pagrindu.
Iš savo patirties galiu pasakyti, kad kainos bent jau Vokietijoje po euro įvedimo stipriai šoktelėjo. Pradžioje prekė, kainavusi markę, kainavo pusę euro, bet labai greitai jos kaina pasiekė eurą.
Kur garantija, kad pas mus 3,45 lito po metų netaps trimis eurais, o atlyginimas liks tas pats?
O gal ir geriau bus su euru. Gausime naujų pinigų, pasikelsime atlyginimus, įsivesime visokius priedus ir būsime laimingi.
Aš nežinau, kas laimės iš to euro. Nes neturiu specialių ekonominių žinių, neanalizuoju pasaulinių rinkų, nestebiu ir nelabai susigaudau globaliniuose ekonominiuose procesuose, o tik skaitau, ką rašo mūsų spauda, rodo televizija, ir galiu pasirinkti, tikėti ar netikėti bei pajusti savo pinigine sprendimo rezultatus. Tokiame referendume balsuočiau veikiamas žiniasklaidos, politikų arba savo piniginės.
Kam apskritai reikalingas toks referendumas? Manau, tik politikams, kad atkreiptų į save dėmesį, o nesėkmių atveju galėtų pasakyti: "Norėjote euro, prašome, gavote ir neverkite, kad viskas pabrango". Arba, priešingai: "Likę prie lito, pasilikome Europos pakraštyje, kuriame, beje, ir taip esame".
Kitas referendumas dėl žemės pardavimo užsieniečiams – dar absurdiškesnis. Ar gali žmogus, gyvenantis mieste, net nežinantis, ką reikia daryti su žeme, kad parduotuvių lentynose būtų duonos, spręsti apie žemės ūkio reikalus?
Žiūrint iš moralinės varpinės tikrai norisi sušukti: "Svetimos mums nereikia, bet savo aplaistytos protėvių krauju nė pėdos neduosime ir neparduosime"!
Įlipus į ekonominę-politinę varpinę ir vaizdas, ir skambėjimas kitoks. Gal nieko baisaus, kad koks nors užsienietis savame, bet esančiame Lietuvoje, žemės gabalėlyje, pastatys ''žvakių fabrikėlį'' ar kokią rančą ir augins joje lietuviškus bebrus. Vis naudos kažkam bus. Svarbu, kad kokiam oligarchui rytinį pakraštį netyčia kas nors neparduotų.
Na, kad taip neatsitiktų, pasirūpins jau primirštas veikėjas su savo judėjimu "...be melo".
Neturint geros klausos, sunku suprasti, kuris varpas melodingesnis, todėl didžioji dalis žmonių balsuos už varpininką, kuris meistriškiau tampys virvutes ir gražiau kalbės.
Apie žemės ūkį ir kitus sudėtingus projektus diskutuoti gali visi, bet priimti sprendimus ir už juos prisiimti atsakomybę turi tie, kas išmano.
Galvoju, kad referendumuose reikėtų kelti klausimus, nereikalaujančius ypatingų žinių ar specialaus išsilavinimo. Yra daug svarbių Lietuvai klausimų, kuriuos svarstyti užtektų jausmų, gyvenimiškos patirties, bendro išprusimo.
Pavyzdžiui, kalbos, pilietybės, pavadinimų, pavardžių rašymo, tradicinės šeimos ir kitais tautai lengviau suprantamais ir suvokiamais klausimais. Prisiimti atsakomybę dėl rimtų strateginių projektų turi valdžia, kurią mes patys išsirinkome.
Kokių tik referendumų dar prigalvos? O juk tai milijonai litų, kuriuos būtų galima skirti pensijų atkūrimui ar policijos pareigūnų darbo užmokesčio didinimui. Nereikėtų kurti naujų mokesčių, kurių administravimas pranoks surinktus pinigus.
Lietuva pirmauja pagal interneto naudojimą, tai pasinaudokime tuo. Žmonės savo nuomonę gali pareikšti internetu ne tik referendume, bet ir renkant tautos atstovus bei prezidentą. Sutaupytume nemažai lėšų ir nereikėtų užkrauti naujais mokesčiais piliečių, kurie ir taip juos ne pačius mažiausius moka.
Kęstutis Grubliauskas
