profesinės sąjungos

Profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė sako, kad ekonomikos nuosmukio metu siekiant išsaugoti kvalifikuotus darbuotojus valstybė turėtų iš dalies apmokėti jų prastovas ir skirti lėšų gerinti jų kvalifikaciją.  „Mūsų pasiūlymas, kad pasinaudoti tuo keliu, kuriuo jau naudojomės kovido metu, – bent dalinai padėti įmonėms apmokėti prastovas ir skirti pinigų darbuotojų kvalifikacijai“, – penktadienį po susitikimo Prezidentūroje žurnalistams sakė K. Krupavičienė.

Lietuvos valstybės tarnautojus ir statutinius pareigūnus vienijančios profesinės sąjungos nuogąstauja dėl planuojamos valstybės tarnybos reformos ir sako, kad ji blogins sąlygas, naikins socialines garantijas.

Ketverių metų kadencijai perrinkta Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė sako, jog reikėtų vėl diskutuoti dėl atlyginimų indeksavimo.  Pasak jos, vienas kriterijų didinant atlyginimus galėtų būti infliacijos rodiklis.  „Jeigu kalbame apie atlyginimus, turėtų būti pagaliau sugrįžta prie senos minties – atlyginimų indeksavimo įstatymo. Kaip šiandien mums auga atlyginimai? Kiek darbdavys nori, tiek duoda. Tai yra nedovanotina praktika.

Antradienį pasirašyta kolektyvinė sutartis tarp SEB banko, SEB grupės paslaugų centro Vilniuje, SEB Life and Pension Baltic SE Lietuvos filialo ir darbuotojų profesinių sąjungų, pranešė bankas. Kolektyvinės sutarties pasirašymui balsavimo metu pritarė dauguma SEB darbuotojų. Sutartyje įtvirtintos ir iki sutarties pasirašymo galiojusios, ir papildomos naudos visiems SEB darbuotojams, net ir tiems, kurie nėra įstoję į darbuotojų profesinę sąjungą.

Lietuvos profesinės sąjungos savo paramą streikuojantiems Jonavos azoto trąšų gamybos bendrovės „Achema“ darbuotojams trečiadienį išreikš piketais Vilniuje ir Klaipėdoje.  Trečiadienį piketas Vilniuje vyks prie koncerno „Achemos grupė“ būstinės Vykinto gatvėje, o Klaipėdoje piketuotojai rinksis prie „Achemos grupės“ valdomos Klaipėdos uosto krovos kompanijos („Klasco“), antradienį pranešė Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija.

Įvykus pareigūnų profsąjungos mitingui prie Vyriausybės rūmų, dalis politikos senbuvių prabilo, kad Lietuvoje darbuotojus atstovaujančios organizacijos neretai turi gerokai artimesnį ryšį su partijomis, nei derėtų. Neslepiama, kad kone kiekviena politinė partija turi sau palankias profsąjungas, kurios naudingos ne tik kritikuojant oponentus, bet ir nutyla, kai atitinkama partija atsisėda valdžios viršūnėje. Profsąjungų aktyvistams vėliau politikai atsidėkoja postais.

Lietuvos profesinės sąjungos teigia, jog dirbančios moterys karantino metu ypač nukentėjo, tačiau pasigendama paramos joms. Be to, nėra duomenų, kaip bus naudojama parama iš Europos atsigavimo fondo.  Tai profsąjungų atstovai ketvirtadienį aptarė su prezidentu Gitanu Nausėda.

Darbuotojus Lietuvoje galima suskirstyti į dvi dalis: vieniems algas moka privatus verslas, o kitiems jos mokamos iš valstybės ar kitų biudžetų, kurie surenkami iš visų mokesčių. Šių algos ne tik didesnės ir auga sparčiau – kitąmet jiems numatomos ir papildomos garantijos, kurių dirbantys privačiai galėtų tik pavydėti.

Profesinės sąjungos sveikina didžiųjų prekybos tinklų sprendimą nedirbti per Kalėdas, bet ragina ateityje veiklos nevykdyti ir antrąją Kalėdų dieną bei per naujuosius, kad darbuotojai galėtų pailsėti ir pabūti su artimaisiais. „Tikimės, kad ateityje tų dienų daugės.

Kaip ir kiekvieną vėlyvą rudenį šalyje užvirė karštos diskusijos apie kitų metų šalies biudžetą. Yra jame ir gerų ir blogų dalykų, tačiau norisi kalbėti iš esmės, nes išties į neviltį varo tas kasmetinis jau gerokai apdriskusios paklodės tampymas, kuris iki raudonumo išerzina beveik profesijų grupes. Šiuo metu vos ne didžiausias dėmesys sutelktas į tai, kaip dar labiau apmokestinti tuos, kurie dirba legaliai ir uždirba apie vidutinį šalies atlyginimą.

 Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) naująja vadove suvažiavime penktadienį ketveriems metams išrinkta Inga Ruginienė. Dabartinė Lietuvos miško ir miško pramonės darbuotojų profesinių sąjungų federacijos vadovė LPSK pirmininko poste pakeis ilgametį vadovą Artūrą Černiauską.

Kol medikai ir šveitimo atstovai garsiai reikalauja geresnių darbo sąlygų bei didesnių atlyginimų, kultūros srityje – mirtina tyla. Ir nors darbo užmokestis toli gražu netenkina, imtis panašių priemonių kultūrininkai neketina. Tam yra kelios priežastys: streikuojantis muziejininkas ar bibliotekininkas nieko nesujaudins, o ir ginti šios srities atstovų nėra kam. Portalas tv3.lt jau rašė, jog kultūros srityje šiuo metu jau trūksta ne tik pinigų, bet ir darbuotojų.

Medikams pavyko pasiekti savo tikslą – Lietuvos gydytojų sąjunga ir sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga sutarė, jog nuo kitų metų gegužės algos gydytojams galėtų augti 20 proc. Tačiau medikai – toli gražu ne vieninteliai darbuotojai, kuriems kelti algas jau seniai pribrendo laikas. Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, pernai vidutinis etatinis mėnesinis gydytojų darbo užmokestis Lietuvoje siekė apie 1368 eurus, slaugytojų – 689 eurus, neatskaičius mokesčių.

Statutiniai pareigūnai sunerimę ar planai per porą metų kone padvigubinti jų atlyginimus nevirs kalbomis. Numatytas nuoseklus kasmetinis darbo užmokesčio didinimas, siekiant, kad 2020 metais pareigūnų darbo užmokestis būtų ne mažesnis kaip 1000 eurų atskaičius mokesčius, jau dabar stringa. Maža to, jaučiamas spaudimas vardan algų didinimo naikinti etatus ir taupyti darbuotojų sąskaita. „Jei norime 2020 metais turėti tai, turime užtikrinti nuoseklią pažangą.

Penktadienį su premjeru Sauliumi Skverneliu susitikę mokytojų ir dėstytojų profesinių sąjungų vadovai sako neišgirdę konkrečių įsipareigojimų dėl pokyčių sistemoje. Po susitikimo jie taip pat išsakė abejonių dėl švietimo ir mokslo ministrės Jurgitos Petrauskienės – esą ji nevaldo situacijos. „Mes iš tikro daugeliu klausimu matome, kad ministrė nėra geranoriška ir nenori bendrauti kaip su partneriais, nori daugmaž primesti savo valią.

Naujasis Darbo kodeksas gavo paskutinį Seimo patepimą – nuo liepos įsigalios naujos sąlygos tūkstančiams dirbančiųjų. Liberalus darbo kodeksas numato trumpesnes atostogas, ilgesniu viršvalandžius, lengvesnį darbuotojų atleidimą, terminuotų sutarčių sudarymą neterminuotam darbui. Šias ir kitas sąlygas kritikuoja darbuotojų profesinės sąjungos. Kai kurie pakeitimai palies visus dirbančiuosius, kiti aktualiausi tik tam tikrų sričių atstovams.

Profsąjungos mitingais ir piketas reikalauja didesnių algų. Darbuotojus atstovaujančios organizacijos skundžiasi ne tik valdžia, bet ir verslininkų godumu. Anot profsąjungų, naujasis Darbo kodeksas leis įmonėms sutaupyti, bet apie algų kėlimą niekas nekalba. Profsąjungos šį kartą protestavo ne tik šalia Vyriausybės. Smulkesnės protesto akcijos taip pat vyko šalia pagrindinių verslą vienijančių organizacijų. Protesto dalyviai kaltina verslininkus, kad šie rūpinasi tik savimi.

Lietuvos profesinės sąjungos reikalauja darbdavių didinti atlyginimus, nes naujasis Darbo kodeksas sumažins darbuotojų išlaikymo kaštus, be to, anot jų, esama kitų tam palankių ekonominių sąlygų. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas tikina, kad kai kuriuose sektoriuose algos galėtų didėti net iki 20 proc. Anot jo, sunku tikėtis, kad visoje Lietuvoje atlyginimai kils vienodai, todėl jis siūlo pasirašyti darbdavių ir darbuotojų susitarimus.

Po kelis mėnesius trūkusių diskusijų profesinėms sąjungoms, darbdaviams ir Vyriausybei pavyko sutarti dėl daugiausiai nesutarimų kėlusių Darbo kodekso klausimų: darbo laiko ir viršvalandžių reguliavimo, atostogų ir darbo tarybų bei profesinių sąjungų funkcijų pasiskirstymo. Pagal naująjį susitarimą darbuotojai per savaitę negalės dirbti ilgiau nei 60 val., įskaitant papildomą darbą ir viršvalandžius.

Praeitą savaitę Seime patvirtintas ir Prezidentės pasirašytas biudžetas socialinėms reikmėms skiria daugiau, nei pusę milijardo eurų. Šiomis lėšomis bus keliamos algos policininkams, mokytojams, keliamos pensijos. Tačiau policijos ir mokytojų darbuotojų atstovai nevienodai džiaugiasi naujosios Vyriausybės planais ir būsimomis algomis.

Prie policijos ir visos teisėsaugos silpninimo nagus nekart prikišo politikai, - įsitikinę policijos profesinės sąjungos. Anot jų, dar krizės metu buvo kryptingai mažinamas finansavimas, priimami nepalankūs įstatymai. Praėjusią savaitę generalinis policijos komisaras Linas Pernavas pareiškė, kad esminė klaida buvo padaryta kilus ekonominei krizei 2008-aisiais.

Po pedagogų pasipriešinimo dėl ketinimų nustatyti visiems biudžetininkams vienodą darbo apmokėjimo sistemą, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė sako sutinkanti, kad mokytojų algų sistema būtų reglamentuota atskirai. Antradienį po susitikimo su švietimo srities profesinių sąjungų atstovais ministrė pranešė siūlysianti, kad atskiras pataisas dėl mokytojų algų sistemos rengtų Švietimo ir mokslo ministerija.

 Darbuotojų atstovavimas ir gynimas priėmus naująjį Darbo kodeksą gali susilpnėti, nes Seimas apsisprendė, kad profsąjungos atstovautų tik profesinių sąjungų nariams, o ne visiems darbuotojams. Kai kurie parlamentarai įspėja, kad taip darbuotojų gynimas bus susilpnintas – čia, pasak jų, išloštų tik darbdavys.

Profesinės sąjungos ateityje galės atstovauti tik savo nariams, nutarė Seimas. Kitais darbuotojais iš dalies rūpintųsi darbo tarybos arba darbuotojų įgalioti asmenys. Parlamentarai antradienį pritarė tokioms Darbo kodekso nuostatoms. Dėl viso kodekso projekto bus balsuojama vėliau.

Beveik trijų savaičių ministro paieškų trileris baigėsi – naujuoju Vidaus reikalų ministerijos (VRM) vadovu paskirtas šios ministerijos Viešojo saugumo departamento direktoriumi dirbęs Tomas Žilinskas. Vis dėlto, panašu, kad naujojo ministro laukia itin neramus laikotarpis. T. Žilinską jį jau spėjo sukritikuoti buvęs vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis, žiniasklaidai pareiškęs, jog tai yra žmogus, kuriam trūksta iniciatyvų, jį siejo su reformų policijos sistemoje trikdymu.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetui priklausantys parlamentarai nesutaria, ar trečiadienį komitete baigtas svarstyti naujasis Darbo kodeksas tikrai padės liberalizuoti darbo santykius. Komiteto vadovė socialdemokratė Kristina Miškinienė BNS teigė, kad siūlomi pakeitimai darbo santykius padarys lankstesnius tik iš dalies. Anot jos, įvertinti komiteto patobulintą projektą bus galima šiek tiek vėliau, kai bus parengta galutinė jo versija.

Apie tai užsiminė Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo (NPPSS) pirmininkas Vladimiras Banel. Anot jo, išjungti dalį Lietuvos sienos apsaugos kamerų gali tekti, jei Seimo nariai, svarstydami 2016 m. biudžeto projektą, nepriims iš esmės pasienio sistemą pertvarkyti padėsiančių sprendimų. „Jei priimant galutinius sprendimus nebus pritarta esminiams siūlymams keisti sistemą, matyt, reikės atsisakyti, tokių funkcijų kaip didesnio nei 30 proc.

Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas (NPPSS) ragina Vyriausybę sparčiau didinti statutinių pareigūnų atlyginimus, numatant, kad jau kitąmet tarnybą pradedantis pareigūnas Lietuvoje gautų ne mažiau kaip 1000 eurų per mėnesį. Tuo metu vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis teigė palaikantis profsąjungų reikalavimus, tačiau abejoja, ar minėtą algų lygi galima bus pasiekti kitąmet. „Ir pareigūnų algų kėlimui vien jau 2016 m. biudžete yra numatoma skirti 11 mln. eurų.

Protesto akciją dėl Darbo kodekso pakeitimų ketvirtadienį rengiančios profesinės sąjungos tikina, kad leidžiant tą pačią dieną piketuoti kraštutinių pažiūrų atstovams siekiama sumenkinti renginio reikšmę. Lietuvos profesinių sąjungos konfederacijos (LPSK) pirmininkas Artūras Černiauskas spaudos konferencijoje antradienį piktinosi, kad tuo pat metu išduoti leidimai Vytauto Šustausko bei Algirdo Paleckio protesto akcijoms.

 Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos vadovas sako, kad keliasdešimt tūkstančių parašų prieš numatomą darbuotojų garantijų mažinimą yra indikacija valdžiai, kaip jie vertina naująjį socialinį modelį. Profesinės sąjungos iki birželio 9-osios renka parašus po peticija. „Šiuo metu turime apie 35 tūkst. parašų, surinktų po peticija internete ir ant parašų rinkimo lapų.

Jolanta Grubliauskaitė Lietuvos statistikos departamento duomenimis, praėjusių metų pabaigoje profesinės sąjungos vienijo 98,8 tūkst. narių, arba 8,3 procento samdomųjų darbuotojų. Paaiškėjo, kad per metus narių skaičius sumažėjo 6,4 procento. Tuo metu Šiaulių profsąjungų atstovai tvirtina, kad mūsų mieste profsąjungos nebyra.

Anglijos banko valdytojas Markas Carney, kreipdamasis į Britanijos profesines sąjungas pareiškė, kad atlyginimai šalyje realiai turėtų pradėti augti apie ateinančių metų vidurį, o po to – imti augti dar greičiau. Kasmetinėje profesinių sąjungų konferencijoje sakydamas kalbą M. Carney išsakė nuomonę, kad darbininkai „nusipelnė“ daugiau pinigų ir pridūrė, kad nedarbo lygis turėtų sumažėti iki 5,5 procento. Jis taip pat išsakė prognozę, kad palūkanų normos turėtų pradėti augti ateinantį pavasarį.

 Skirtingos švietimo darbuotojus vienijančios profesinės sąjungos nesutaria, ar rengti streikus, ar tęsti derybas su Vyriausybe. Prieš protesto akcijas trečiadienį spaudos konferencijoje pasisakė Lietuvos švietimo profesinės sąjungos (LŠPS) bei Lietuvos švietimo įstaigų profesinės sąjungos (LŠĮPS) atstovai. Vėliau trečiadienį bus rengiama kita spaudos konferencija, kurioje kalbės streikų organizatoriai.

Vilniuje penktadienį vyksta vienos gausiausių šalies profesinių sąjungų – Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) suvažiavimas. Jo dalyviai, apžvelgę nuveiktus darbus ir aptarę naujus iššūkius taip pat spręs, kam patikėti LPSK vairą. Į LPSK pirmininko postą dar vienai kadencijai nusitaikė du kandidatai: dabartinis pirmininkas Artūras Černiauskas ir Dainius Paukštė.

Neseniai paskelbtame šių metų Pasaulio banko sudaromame Konkurencingumo reitinge Lietuva nukrito iš 45-tos į 48-tą vietą. Lietuvoje blogiausiai įvertinti „galimybė prisitraukti talentus“ (135 vieta), „galimybė išlaikyti talentus“ (130 vieta), „priėmimo ir atleidimo procedūrų sudėtingumas“ (130 vieta) ir „atleidimo iš darbo kaštai“ (111 vieta). Nenuostabu, kad daugiau nei trys ketvirtadaliai Lietuvos darbdavių teigia, kad nesamdo naujų darbuotojų būtent dėl šių priežasčių (2012 m. „Investuok Liet...

Remigijus Senavaitis / LLRI blog'as „General Motors” įkūrėjas Henris Fordas buvo žmogus, kurio įgyvendintų inovacijų dėka beveik kiekviena šeima gali įsigyti automobilį. Iki tol, automobiliai buvo tik turtingiesiems prieinama prabangos prekė, tačiau XX a. pradžioje H. Fordas užsibrėžė tikslą: „Aš pagaminsiu mašiną skirtą plačiajai visuomenei. Ji bus pakankamai didelė, kad sutalpintų visą šeimą, tačiau bus pakankamai nedidelė, kad ją galėtų vairuoti ir prižiūrėti vienas žmogus.

2013 m. birželio 28 d. įsigaliojo Profesinių sąjungų įstatymo pataisos, leidžiančios į profesines sąjungas jungtis visiems asmenims (net ir neturintiems darbo santykių), suteikiančios teisę šakinėms profesinėms sąjungoms veikti įmonėse per savo padalinius bei garantuojančios profesinių sąjungų atstovaujamojo organo nariams po 60 darbo valandų per metus skirti profesinių sąjungų veiklai, neprarandant darbo užmokesčio.

Pirmadienį Seimas svarstys labai įdomų įstatymo projektą (XIP-2981(2)). Pirma, profsąjungas galės steigti bet kas, net ir bedarbiai. Jei gali dirbti, tai gali ir priklausyti profsąjungai. Antra, norint steigti profsąjungą (ar jos padalinį) įmonėje X, nėra būtina būti įmonės X darbuotuoju.

Gegužės 1–oji – Tarptautinė darbo diena. Šios dienos ištakos siekia dar 1886 m., kai gegužės 1–ąją Čikagos miesto policija buvo priversta malšinti darbininkų demonstraciją. Po trejų metų Paryžiaus 2-asis tarptautinis kongresas paskelbė gegužės 1-ąją viso pasaulio darbininkų solidarumo diena.  2012 m. Lietuvoje darbuotojai už savo teises kovojo aktyviai. Buvo surengti 193 streikai ir įspėjamieji streikai – daugiausia per pastarąjį dešimtmetį, kuriuose dalyvavo 5,6 tūkst. darbuotojų.

Keliose Europos Sąjungos  valstybėse vienu metu – lapkričio 14 d. prasidėjo streikas, nukreiptas prieš šių šalių vyriausybių nustatytas  taupymo priemones, praneša „Reuters“. Masiniai protestai vyksta Ispanijoje ir Portugalijoje, vadovaujantis „Europos veiksmų ir solidarumo diena“ dirbti neišėjo transporto sektoriaus darbuotojai, mokytojai, gydytojai ir kitų valstybės įstaigų darbuotojai. Taip pat dideli streikai prasidėjo Graikijoje ir Italijoje.

Darbo partija (DP), Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) Žemaitijos regiono profesinių sąjungų susivienijimas ir Lietuvos švietimo profesinė sąjunga šiandien žengė žingsnį švietimo lygio kėlimo link. Seime buvo pasirašyta bendra sutartis dėl pagrindinių Lietuvos švietimo politikos sričių.

Kiekvienas gali įsteigti profsąjungą, tai kaip mokymasis važiuoti dviračiu – gali šiek tiek užtrukti, bet vis tiek anksčiau ar vėliau išmoksti kaip viską suorganizuoti teisingai, sako Pasaulio pramonės dirbančiųjų (Industrial Workers of the World, IWW) profsąjungos organizatorius Erikas Formanas.

Tarptautiniame Vilniaus oro uoste, kuriame jau du mėnesius iš eilės fiksuojami rekordiniai keleivių srautai, bręsta konfliktas. Svarbiausioje oro uosto grandyje – Aviacijos saugumo departamento Oro uosto saugumo skyriuje dirbantys žmonės skundžiasi nepakeliamu darbo krūviu ir žeminančiu vadovybės požiūriu į juos.  Darbuotojams, kurie pasiaukojančiai dirba dažnai nesaugodami savo sveikatos bei reikalaujantiems socialinio teisingumo, – parodoma į duris.

Šiandien Lietuvos profesinės sąjungos surengė diskusiją „Ar profesinės sąjungos turėtų derėtis su šia Vyriausybe dėl Nacionalinio susitarimo?“. Profsąjungų surengtoje diskusijoje dalyvavo Ūkio viceministras Giedrius Kadziauskas, nepriklausomas ekspertas Boguslovas Gruževskis, ekonomistas Romas Lazutka bei Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkas Artūras Černiauskas.

Pirmadienio popietę Vinco Kudirkos aikštėje Vilniuje piliečių grupės iniciatyva surengta teatralizuota akcija „Konstitucija be dekoracijų“. Jos metu tie Konstitucijos straipsniai, kurie, akcijos organizatorių nuomone, iš tikrųjų neveikia, neatitinka tikrovės ar tarnauja tik kaip graži dekoracija, buvo „pašalinti“ – ant grindinio išdėlioti lapai su atitinkamais straipsniais vienas po kito buvo užpurkšti raudonais dažais.

„Kelios skirtingos profesinės sąjungos silpnina įmonės ar organizacijos darbuotojo gynimo pozicijas, tokiais atvejais vyksta trintis tarp esamų profesinių sąjungų, o ne konkrečių ir darbuotojams aktualių problemų sprendimas“, - sveikindamas ryžtingus žingsnius žengusias organizacijas kalbėjo LPSK pirmininkas Artūras Černiauskas.

Trišalė taryba antradienį po pietų neeiliniame posėdyje  svarsto kai kuriuos darbo kodekso straipsnių pakeitimus. Nors išvakarėse buvo teigiama, kad valdžios, darbdavių ir profsąjungų atstovai vyriausybėje vykusiame pasitarime dėl daugelio pasiūlymų susitarė, bet atvykstančius trišalės tarybos narius pasitiko piketas. Jo dalyviai, nepatenkiti valdžios siūlomais darbo kodekso pakeitimais ir vadina tai nedarbo santykių liberalizavimu, bet vergovės įteisinimu.

Nepavykus streikais išsikovoti deramo valstybės institucijų dėmesio švietimo problemoms spręsti, pedagogai nesiruošia pasiduoti ir kovo 31 renkasi į Lietuvos mokytojų suvažiavimą. Eltos spaudos konferencijų salėje susirinkę profsąjungų lyderiai negailėjo priekaištų švietimo reformai. Lietuvos švietimo darbuotojų profesinių sąjungų pirmininko Alekso Bružo teigimu, švietimo reforma turi būti stabdoma. „Turime stabdyti reformą, kuri griauna.

Tiek pasaulyje, tiek ir Lietuvoje stebime panašią tendenciją – daugėja žmonių, išeinančių į gatves protestuoti. Iš esmės visų mitingų ir protestų tikslas vienas – ginti savo teises. Dažniausiai streikai būna politiniai arba ekonominiai, neretai susipinantys tarpusavyje. Lietuvoje gyventojai dažniausiai išeina į gatves būtent dėl ekonominių priežasčių. Streikuoja gydytojai, gaisrininkai, mokytojai, pensininkai. Pastarieji yra gal netgi aktyviausi.