Seime buvo pasirašyta bendra sutartis dėl pagrindinių Lietuvos švietimo politikos sričių. Sutartį pasirašė DP frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys ir LŠDPS Žemaitijos regiono profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkas Eugenijus Jesinas, o vėliau trečiąjį sutarties egzempliorių pasirašys Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininkas Audrius Jurgelevičius, dėl pateisinamų priežasčių negalėjęs atvykti sutartu laiku.
„Tai svarbus susitarimas. DP šiuo metu yra tarp lyderių ir yra pasirengusi aktyviai dirbti Vyriausybėje, jei rinkėjai patikės mums tokią galimybę. Švietimas – viena iš sričių, kuriai planuojame skirti daugiausiai dėmesio. Norime, kad švietimo lygis augtų, o švietimo darbuotojų kvalifikacija kiltų kartu su jaunąja karta“, – teigė V. Gapšys.
„Darbietis“ akcentavo finansinius aspektus – jo manymu, švietimui (nuo mokyklos iki universiteto) turi būti skirta iki 6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). V. Gapšys pabrėžė, kad šis siūlymas yra realiai įgyvendinamas, kuris užtikrintų nuosaikų augimą, o DP pasižada aktyviai bendradarbiauti su profesinėmis sąjungomis, ieškoti kompromisų ir kartu spręsti klausimus, nesvarbu, kokias pozicijas beužimtų po rinkimų.
„Pasirašytame susitarime numatyta, kad svarbiausi švietimo politikos tikslai yra švietimo prieinamumas kiekvienam piliečiui, skaidrūs ir demokratiški pokyčiai švietimo sistemoje, visų švietimo lygių strateginis planavimas, realus švietimo sistemos, kaip svarbiausio šalies prioriteto, finansavimas. Visoms šioms nuostatoms Darbo partija šimtu procentų pritaria ir gavę valdžią po šių Seimo rinkimų mes pasiryžę šių tikslų siekti“, – teigė V. Gapšys.
E. Jesinas pažymėjo, kad šis susitarimas yra svarbus tiek politikams, tiek visuomeninėms organizacijoms, nes be švietimo progreso neįmanomas yra vidaus politikos progresas. Į susitarimą yra įtraukti visi profesinių sąjungų reikalavimai dėl švietimo politikos įtraukimo, tiek finansinėje, tiek socialinėje srityje.
Vienas svarbesnių dalykų, įtrauktų į programą, – siūloma leisti mokytojams, sulaukusiems 55 metų, savo noru išeiti į pensiją, jei jie atidirbo 30 metų ir patys to nori.
„Daugelyje šalių šis cenzas taikomas. Tai viena svarbesnių profesijų, susijusi net su pavojumi, nes nepilnamečių agresija auga, ir mokykla nėra pati saugiausia vieta. Tikiuosi, ateityje galėsime pakeisti dabartinę švietimo politiką į gerąją pusę“, – vylėsi LŠDPS Žemaitijos regiono profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkas.
Pasirašę susitarimą „darbiečiai“ įsipareigojo 2012–2016 m. teikti Lietuvos švietimo darbuotojų profesinėms sąjungoms visokeriopą paramą, ginant švietimo darbuotojų socialinius ir ekonominius interesus, remti siūlymus, garantuosiančius teigiamus šalies švietimo poslinkius, nepalaikyti siūlymų, kurie iš esmės pablogintų švietimo darbuotojų teisines garantijas ir socialines sąlygas, reikalauti iš Vyriausybės siekti skirti iki 6 proc. BVP lėšų šalies švietimui, stiprinti teisinį ir socialinį pedagogų saugumą, užtikrinti ilgalaikę darbo užmokesčio didinimo programą švietimo darbuotojams ir svarbiausius sprendimus švietimo klausimais derinti su socialiniais partneriais. Be to, švietimo darbuotojų profesinių sąjungų prašymu buvo papildytas Darbo partijos Seimo rinkimų programos punktas dėl kovos su patyčiomis ir smurtu mokyklose.
Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos, pasirašiusios susitarimą, įsipareigojo teikti išsamią ir objektyvią informaciją švietimo klausimais susitarimo partneriams, konsultuoti ir aktyviai bendradarbiauti rengiant teisės aktus švietimo srityje, siekiant įtvirtinti švietimą kaip šalies prioritetą, bendradarbiauti šio susitarimo ribose su Darbo partija.
Balsas.lt publikuoja susitarimo tekstą:
Šis susitarimas pasirašomas atsižvelgus į Lietuvos švietimo sistemoje susiklosčiusią sudėtingą situaciją ir ieškant išeities iš valdžios krizės bei atsižvelgus į tai, kad švietimas — vienas iš svarbiausių šalies vidaus politikos prioritetų.
Siekdamos įteisinti politinių partijų ir profesinių sąjungų sutarimu grindžiamą švietimo politiką, besivadovaudamos Lietuvos Respublikos Seimo rezoliucija „Dėl Lietuvos švietimo politikos įgyvendinimo“, LR Konstitucija bei ES direktyvomis švietimo ir socialinio dialogo su visuomeninėmis organizacijomis srityse,
Darbo partija, Lietuvos švietimo darbuotojų profesinių sąjungų Žemaitijos regiono susivienijimas ir Lietuvos švietimo profesinė sąjunga pasirašo šį susitarimą dėl pagrindinių švietimo krypčių 2012–2016 m. įgyvendinimo ir glaudesnio bendradarbiavimo su profesinėmis sąjungomis, atstovaujančiomis švietimo sistemos darbuotojams.
1. Pagrindiniai Lietuvos švietimo politikos principai
Darbo partija ir profesinės sąjungos remia Lietuvos integraciją į Europos Sąjungos ir kitas tarptautines struktūras. Šiems tikslams pasiekti vykdoma atvira ir aktyvi, politinių partijų ir profesinių sąjungų bendradarbiavimu grindžiama švietimo politika.
Darbo partija ir švietimo profesinės sąjungos švietimo politikos srityje vadovausis atvirumo, aktyvumo, sąžiningumo, socialinio teisingumo ir paritetinio bendradarbiavimo principais.
Laikydamiesi nuostatos, kad švietimo politika yra neatsiejama vidaus politikos dalis ir svarbiausias integracijos į ES struktūras mechanizmas, užtikrinantis geresnes sąlygas valstybės ir visuomenės raidai, sieks, kad šio bendradarbiavimo naudą pajustų visi Lietuvos piliečiai.
2. Lietuvos švietimo politikos ilgalaikiai tikslai
Susitarimo dalyviai skelbia, kad svarbiausi švietimo politikos tikslai yra:
- švietimo prieinamumas kiekvienam piliečiui,
- skaidrūs ir demokratiški sprendimai, darantys įtakos pokyčiams švietimo sistemoje, įvertinant Lietuvos istorinius ir kultūrinius ypatumus,
- solidarios pilietinės visuomenės subrandinimas,
- tautinės tapatybės išsaugojimas,
- socialinės atskirties sumažinimas,
- mokymosi bendruomenių savarankiškumas,
- visų švietimo lygių strateginis planavimas,
- visuomenės įtakos švietimo sistemai stiprinimas,
- realus švietimo sistemos kaip svarbiausio šalies prioriteto finansavimas.
3. Lietuvos švietimo politikos uždaviniai
Susitarimo dalyviai pripažįsta, kad siekiant šių tikslų būtina kuo greičiau parengti veiksmų planą ir sudaryti tinkamas sąlygas jo įgyvendinimui. Taip pat užtikrinti deramą finansavimą numatytoms švietimo politikos priemonėms įgyvendinti.
Toliau plėtoti daugiašalius santykius su profesinėmis sąjungomis, aiškinant visuomenei svarbiausius švietimo politikos tikslus, įtraukiant ją į viešą diskusiją.
Užtikrinti visuomenės paramą valstybės švietimo politikai, skatinant pilietinės visuomenės dalyvavimą formuojant ir įgyvendinant šią politiką.
4. Šalių įsipareigojimai
Darbo partija šio susitarimo galiojimo laikotarpiu įsipareigoja:
- teikti Lietuvos švietimo darbuotojų profesinėms sąjungoms (Žemaitijos regiono PS susivienijimui ir LŠPS) visokeriopą paramą, ginant švietimo darbuotojų socialinius-ekonominius interesus;
- remti Žemaitijos regiono PS susivienijimo ir LŠPS teikiamus siūlymus, garantuosiančius teigiamus poslinkius šalies švietime;
- nepalaikyti siūlymų, kurie iš esmės pablogintų švietimo darbuotojų teisines garantijas ir socialines sąlygas;
- pasinaudojant parlamentinės kontrolės teise pareikalauti iš LR Vyriausybės siekti skirti iki 6 proc. BVP lėšų šalies švietimui;
- stiprinti teisinį ir socialinį pedagogų saugumą;
- kelti pedagogų statusą visuomenėje;
- užtikrinti ilgalaikę darbo užmokesčio didinimo programą švietimo darbuotojams;
- vengiant socialinės įtampos ir konfrontacijos, svarbiausius sprendimus švietimo klausimais derinti su socialiniais partneriais — LŠDS PS centru.
Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (ŽRPSS ir LŠPS) įsipareigoja:
- teikti išsamią ir objektyvią informaciją švietimo klausimais susitarimo partneriams;
- konsultuoti ir aktyviai bendradarbiauti rengiant teisės aktus švietimo srityje;
- siekiant įtvirtinti švietimą kaip šalies prioritetą, bendradarbiauti šio susitarimo ribose su visomis susitarimą pasirašiusiomis partijomis;
5. Susitarimo galiojimo nuostatos
1. Šis susitarimas galioja iki 2016 m. Seimo rinkimų.
2. Susitarimo galiojimo laikas gali būti pratęstas šalių susitarimu.
3. Susitarimo veikimo metu šalys paskiria įgaliotus atstovus, atsakingus už šio susitarimo vykdymo kontrolę ir veiksmų koordinavimą.
6. Susitarimo įsigaliojimas
Susitarimas įsigalioja nuo jo pasirašymo dienos.
