Tarptautiniame Vilniaus oro uoste, kuriame jau du mėnesius iš eilės fiksuojami rekordiniai keleivių srautai, bręsta konfliktas. Svarbiausioje oro uosto grandyje – Aviacijos saugumo departamento Oro uosto saugumo skyriuje dirbantys žmonės skundžiasi nepakeliamu darbo krūviu ir žeminančiu vadovybės požiūriu į juos. Darbuotojams, kurie pasiaukojančiai dirba dažnai nesaugodami savo sveikatos bei reikalaujantiems socialinio teisingumo, – parodoma į duris.
Tarptautinio Vilniaus oro uosto darbuotojų profesinė sąjunga skambina pavojaus varpais: ketvirtus metus dirbanti naujoji oro uosto vadovybė, atrodo, susitelkė tik į skrydžių ir keleivių paieškas, tuo tarpu vis didėjančių jų srautų nebegalintys atlaikyti darbuotojai jaučiasi vis labiau ir labiau gniuždomi. Bandymai atnaujinti dialogą (bendrovėje yra pasirašyta kolektyvinė sutartis, kuri, anot profsąjungos pirmininko Roberto Pranckūno, nevykdoma) baigiasi nesėkme. Be atsako liko ir Lietuvos paslaugų sferos darbuotojų profesinės sąjungos (LPSDP) raštas, kviečiantis „taikių derybų būdu spręsti iškilusias problemas“.
Neturėdama kitos išeities Vilniaus oro uosto darbuotojų profesinė sąjunga rengia spaudimo priemonių planą, kuriame ir vieša diskusija, ir kiti būdai priverčiant vadovybę (kuri, beje nuo savo veiklos klaidų apsidraudė 5 mln. eurų sumai) prisiminti, kad darbuotojų darbo kokybė gerina oro uosto įvaizdį kur kas labiau nei įmantrios ryšių su visuomene strategijos.
Grėsmė ir darbuotojų, ir keleivių saugumui
Nuo 2012 m. sausio 1 d. įsigaliojo trečioji Tarptautinio Vilniaus oro uosto (TVOU) kolektyvinė sutartis, tačiau jau daugėja punktų, kurių vadovybė net neimituoja vykdanti: pradedant įsipareigojimu organizuoti darbą taip, kad kiekvienas darbuotojas turėtų galimybę darbo sutartyje sulygtą darbą dirbti našiai ir kokybiškai, baigiant pažadu aprūpinti darbuotojus tinkamos kokybės darbo drabužiais.
Pasak oro uosto darbuotojų profesinės sąjungos pirmininko R. Pranckūno, sumažinus darbuotojų, labai išaugo krūvis likusiems, ypač dabar, kai padaugėjo skrydžių iš Vilniaus oro uosto. Vadovybė garsiai deklaruoja, jog TVOU šiuo metu yra trečias pagal skrendančių keleivių skaičių Europoje (anot pranešimų žiniasklaidoje, uostas liepą aptarnavo 236 tūkst. keleivių – 27 proc. daugiau nei tuo pačiu metu pernai ir daugiausiai per veiklos istoriją), tačiau jai, atrodo, visiškai nerūpi, kokia kaina tai įgyvendinama.
Remiantis 2012-2014 m. strateginio veiklos plano 2012 m. pirmojo pusmečio vykdymo ataskaita, vienam darbuotojui keleivių skaičius lyginant su praeitų metų tuo pačiu laikotarpiu, išaugo net 40 proc.
„Dažni atvejai, kai esant dideliam keleivių srautui tiesiog trūksta darbuotojų keleivių patikros postuose, dėl šios priežasties gali sumažėti aviacijos saugumas, kas netruks sukelti itin skaudžių padarinių. Mūsų skaičiavimais, dabar vienas žmogus atlieka dviejų-trijų darbuotojų darbą, o kai kur vienas darbuotojas kartais atlieka net keturių darbą, tad ar galima kalbėti apie darbo kokybę?“, - retoriškai klausia profsąjungos pirmininkas. Profsąjunga paskaičiavo, kad jeigu visiems darbuotojams būtų suteikiamos pertraukos pailsėti ir pavalgyti, kaip numato Darbo kodeksas, kiekvienos dienos pamainoje, kuri aptarnauja keleivius, turėtų dirbti nuo 9 iki 16 žmonių daugiau nei yra šiuo metu. „Ką kalbėti apie žmones, jeigu net technika neatlaiko apkrovų, genda ir genda“, - sakė pašnekovas.
Darbuotojai su siaubu laukia, kas bus, kai į Vilniaus oro uostą iš Kauno galutinai bus perkelti pigių skrydžių bendrovės „Ryanair“ reisai (penki-šeši per dieną). Jau dabar kartais per dvi valandas keleivių patikros postas aptarnauja iki 2 tūkst. žmonių. Tai reiškia, kad rentgeno aparatai beveik nuolat būna atviri (dėžės su keleivių daiktais juda be sustojimo, nors pagal instrukcijas įrenginyje švitinama turėtų būti tik viena dėžė), o kiek į aplinką tuo metu išspinduliuojama radiacijos, neaišku. Mat lietuviški tikrintojai neskaičiuoja, kiek vienu metu galima gauti spindulių, o yra sudarytos sudėtingos formulės, kurių profesinės sąjungos atstovams taip ir nepavyko „perkąsti“. Tiesa, darbuotojai prisimena vieną specialistę iš užsienio, kuri tikrino oro uosto aparatūros skleidžiamą spinduliuotę ir kurios prietaisai nuo per didelio srauto išėjo „iš rikiuotės“.
Pasiūlo susirasti „kur geriau“
Nepaisant keleivių srautų rekordų pagrindinis šalies oro uostas tebedirba „į minusą“. Štai diegiamas Keleivių aptarnavimo standartas (KAS) taip pat jau pareikalavimo daugybės lėšų, nors iki galo taip ir neįdiegtas. Darbuotojai buvo mokomi elementarių elgesio kultūros, etikos, komunikacijos taisyklių, tačiau apie kokią aptarnavimo kokybę gali eiti kalba, kai saugos darbuotojas, ką tik tikrinęs automobilius, apdulkėjęs ir suprakaitavęs (nusiprausti ir persirengti nėra galimybių) turi tikrinti keleivius? Apie kokią gerą nuotaiką darbe galima kalbėti, jei žmogus, atsikėlęs antrą valandą nakties, kad ketvirtą jau būtų darbe, kartais iki pat pietų dirba be jokios pertraukos? O kaip gali būti užtikrinama aviacijos saugumo kokybė, jei trūkstant darbuotojų patikros postuose priverčiami dirbti net vairuotojai, kurie neturi patirties šioje srityje?
Kasmetiniai privalomieji darbuotojų sveikatos patikrinimai rodo jog darbuotojų sveikatos būklė dėl didelių darbo krūvių pablogėjo. „Šiuo metu darbuotojai dirba pagal keturis darbo grafikų pavyzdžius. Šie grafikai buvo įvesti prašant administracijai dėl Lietuvos ekonomiką apėmusios krizės. Darbuotojai vadovų prašomi net ėjo nemokamų atostogų. Tačiau šiuo metu, kaip deklaruoja TVOU generalinis direktorius Tomas Vaišvila, ūkinė ir finansinė padėtis persvėrė lūkesčius ir sparčiais tempais auga, o darbuotojams, kurie savo pasiaukojamu darbu prie to prisideda, pareikalavusiems socialinio teisingumo, tiesiog pasiūloma „susirasti, kur geriau“, - pasakoja profesinės sąjungos pirmininkas.
„Į mus žiūrima iš aukšto“
Nenorėjęs skelbti savo pavardės TVOU Aviacijos saugumo departamento oro uosto saugumo skyriuje dirbantis vyras atmosferą darbe vadina „diktatūra“ ir klausia, ar įmanoma pailsėti dirbant štai tokiu grafiku: „Vieną dieną – nuo ketvirtos ryto iki penktos vakaro, kitą – nuo devintos ryto iki dešimtos vakaro, trečią – nuo penktos vakaro iki kitos dienos šeštos ryto. Po to – trys išeiginės, per kurias mes turėtume atsigauti, pailsėti. Pirmoji diena po darbo nakties – didžiąja dalimi išbraukta, kitą dieną – kažkiek pailsi, o trečią – tu jau psichologiškai „kabi“ ir galvoji kaip gyvenant šeimoje bent penkias valandas pamiegoti prieš darbą, į kurį turi keltis antrą nakties. Toks grafikas bet ką išsunktų“.
Atitinkamas tyrimas yra nustatęs, kad psichologinis mikroklimatas kolektyve blogas, tačiau į jo rekomendacijas taip ir nebuvo atsižvelgta. „Mūsų nuomonė niekam neįdomi, darbo grafikai atsainiai numetami neva susipažinti, į mus apskritai žiūrima iš aukšto“, - sako prisistatyti nepanoręs Oro uosto saugos skyriaus darbuotojas.
Jo teigimu, darbuotojai norėtų dirbti kaip ir prieš krizę – paromis, tai, beje, buvo žadėjusi ir TVOU vadovybė. Profesinė sąjunga pateikė jai net dvylika argumentų, kodėl toks darbo režimas būtų palankesnis, buvo surinkti ir darbuotojų parašai, tačiau viskas veltui. „Grąžinti darbą paromis vadovybė kategoriškai nenori, nors ekonomine prasme įmonė nieko nepraranda“, - teigia R. Pranckūnas.
Ne paskutinėje vietoje ir darbuotojų uniformų problema: naujas uniformas vadovybė žada metai iš metų, nors senųjų nešiojimo „kadencija“ jau pasibaigusi po du ir tris kartus. Pasitelkus vieno žinomo dizainerio paslaugas buvo sumodeliuotos naujos uniformos saugumo skyriaus darbuotojams, matyt su tikslu, kad keleivių akį patrauktų neįprasta jų apranga (įvaizdžiui kurti), nors apie patogumą vargu ar pagalvota. Tačiau joms pasiūti per du kartus skelbtą viešojo pirkimo konkursą nesulaukta nė vieno pasiūlymo. Pavasarį pagaliau buvo išduotos kelnės, sijonai ir marškiniai ilgomis rankovėmis (vasarai!), o siuvimo įmonė iš Latvijos, siuvanti naujojo pavyzdžio drabužius, iki šiol nepristatė tinkamų uniformų. Tad darbdavio įsipareigojimai kolektyvinėje sutartyje aprūpinti darbuotojus tinkamais darbo drabužiais, profsąjungos manymu, nėra vykdomi.
„Švogeriams“ – kitokios taisyklės
Yra ir dar viena blogo mikroklimato kolektyve priežastis. „Valstybės įmonėje „Tarptautinis Vilniaus oro uostas“, ypač Aviacijos saugumo departamento Oro uosto saugumo skyriuje klesti tikri „švogerių“ ir giminaičių klanai“, - neslepia oro uosto darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas R. Pranckūnas.
Oro uosto saugos skyriaus profesionalius darbuotojus piktina ir jų darbo motyvaciją mažina tai, kad į darbą priimami nauji vadovaujančių asmenų giminės, draugai ar šiaip pažįstami (pasitaiko atvejų, kad ta proga atsiranda ir iki šiol nebuvusių etatų, nors čia pat kur nors etatai naikinami), kuriems net nereikia Civilinės aviacijos administracijos licencijų, patvirtinančių, kad darbuotojas išlaikė specializacijos egzaminus bei testus ir gali savarankiškai dirbti.
„Kadangi „nauji savi“ darbuotojai pradeda savarankiškai dirbti praktiškai be specialaus paruošimo, vadovai reikalauja, kad juos darbo proceso metu mokytų patirtį turintys darbuotojai. Dėl šios priežasties dažnai prarandamas budrumas atliekant tiesiogines pareigas, o dėl kiekvienos klaidos atsakomybės reikalaujama nedelsiant“, - komentuoja profsąjungos pirmininkas.
Socialinio dialogo krizė
Taigi problemų oro uoste nemažai, kurias galima būtų lengvai išspręsti, jeigu vien pusė išklausytų ir atsižvelgtų į antrosios prašymus. Galbūt niekinantis požiūris labiausia ir žeidžia darbuotojus, tačiau ta pati visai Lietuvai būdinga baimė prarasti darbą verčia su tuo taikstytis. Tik ar ilgai?
Į oro uosto profesinės sąjungos raštą birželio 12 d. generalinis direktorius T. Vaišvila, tiesa, atsakė. Bet tik formaliai ir beveik arogantiškai. Štai į klausimą, kaip planuojama motyvuoti Oro uosto saugumo skyriaus darbuotojus dėl itin padidėjusio darbo krūvio bei darbo grafikų, kurie sukelia darbuotojams fizinę bei psichologinę įtampą, direktorius atsako, kad šie darbuotojai „gauna valandinį atlyginimą už darbą, numatytą pareiginiuose nuostatuose“.
Tuo tarpu sau pagal finansinę 2012 metų pirmojo pusmečio ataskaitą vadovybė, lyginant su praeitų metų tuo pačiu laikotarpiu, „prisidūrė“ beveik 85 tūkst. litų.
Rugpjūčio 3 d. Vilniaus oro uosto profesinei sąjungai dar pavyko „išmušti“ susitikimą su įmonės administracija, tačiau tai buvęs tik „pasikalbėjimas“, nes jai atstovavusi personalo vadovė neturėjusi jokių įgaliojimų. Na, o į jau minėtą LPSDPS raštą, išsiųstą uosto administracijai liepos 5 d., ši iš viso nebesiteikė atsakyti.
Supratusi, kad sėsti prie apskrito stalo diskusijai darbdavio prikalbinti nepavyks, Tarptautinio Vilniaus oro uosto darbuotojų profesinė sąjunga rengia veiksmų planą. Vienas jo punktas – vieša diskusija, ar blizgantis pagrindinio šalies oro uosto fasadas vertas jo darbuotojų prakaito ir sveikatos?
Jei reiks, inicijuos ir vadovų keitimą
LPSDPS pirmininkas Aleksandras Posochovas sako, jog pastaruoju metu dažnai politikų proteguojami strateginių objektų vadovai į savo darbą žiūri kaip į eilinį verslą, orientuotą tik į pelno didinimą bet kokia kaina.
„Paprastas verslininkas, koks yra ir susisiekimo ministro E. Masiulio paskirtas (žiniasklaidos teigimu, – jo bičiulis) T. Vaišvila, negali vadovauti tarptautiniam oro uostui, kuris iš esmės yra valstybės siena. Tai juk yra strateginė įmonė, kurios saugumas yra tiesioginis ne tik mūsų valstybės, bet ir visos Europos Sąjungos interesas. O dabar oro uosto vadovybė rūpinasi tik keleivių srautų didinimu, o jų ir visų kitų žmonių saugumas, atrodo, yra pamirštas“, - sako LPSDPS vadovas.
Jis prisimena, kad pradėjus darbą T. Vaišvilai ir naujajai komandai profesinei sąjungai buvę sunkumų rasti dialogą, tačiau kai kuriuos faktus iškėlus į viešumą, bendravimas normalizavosi. Dabar, atrodo, situacija kartojasi.
Anot A. Posochovo, pagrindinis Lietuvos paslaugų sferos darbuotojų profesinės sąjungos uždavinys yra susodinti darbdavio ir darbuotojų atstovus prie stalo deryboms, kad šie pradėtų dirbti kartu ir spręsti problemas. „O jeigu vadovai nesupranta dialogo svarbos ir neprofesionaliai žiūri į oro uosto darbą, tokiu atveju, aš manau, reikia inicijuoti vadovų keitimą“, - svarsto LPSDPS pirmininkas A. Posochovas.
