2013 m. birželio 28 d. įsigaliojo Profesinių sąjungų įstatymo pataisos, leidžiančios į profesines sąjungas jungtis visiems asmenims (net ir neturintiems darbo santykių), suteikiančios teisę šakinėms profesinėms sąjungoms veikti įmonėse per savo padalinius bei garantuojančios profesinių sąjungų atstovaujamojo organo nariams po 60 darbo valandų per metus skirti profesinių sąjungų veiklai, neprarandant darbo užmokesčio.
Profsąjungų narystė
Suderinus Profesinių sąjungų įstatymo nuostatas su 2003 m. lapkričio 25 d. Tarybos direktyvos 2003/109/EB dėl trečiųjų valstybių piliečių, kurie yra ilgalaikiai gyventojais, statuso (OL 2004 m. specialusis leidimas, 19 skyrius, 6 tomas p.272) reikalavimais, įstatyme nustatoma, kad profesinės sąjungos steigėjais gali būti ne tik Lietuvos Respublikos piliečiai, bet ir užsieniečiai, turintys darbinį veiksnumą. Be to, įstatymo pataisos leidžia visiems asmenims nuo 14 metų (studentai, bedarbiai, pensininkai), stoti į šakines, teritorines, nacionalines profesines sąjungas. Tačiau įmonių profesinių sąjungų nariais gali būti tik tos įmonės darbuotojai. Profesinių sąjungų nariams, neturintiems darbo santykių, suteikiamos visos profesinės sąjungos narių teisės ir pareigos, nustatytos profesinių sąjungų įstatuose, išskyrus teisę balsuoti priimant sprendimus dėl streiko skelbimo, kolektyvinių sutarčių sudarymo ir vykdymo bei kitų klausimų, kurie gali turėti įtakos darbuotojų ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais dirbančių asmenų teisėms ir pareigoms.
Profesinių sąjungų struktūra
Profesinių sąjungų įstatymas nustato, kas yra profesinės sąjungos atstovaujamasis organas bei kada profesinė sąjunga laikoma veikianti įmonėje. Iki šiol darbdaviams kilo klausimas, ar profesinė sąjunga, kuri nėra registruota juridinių asmenų registre, teisėtai veikia įmonėje, atstovauja tos įmonės darbuotojus. Įstatymo pataisos reglamentuoja šakinių, teritorinių bei nacionalinių profesinių sąjungų veikimo principą įmonėse per savo steigiamus padalinius: „Valstybės, šakos ar teritoriniu lygiu organizuotos profesinės sąjungos pagal steigimo dokumentuose nustatytą kompetenciją įmonėse, įstaigose, organizacijose turi teisę steigti savo padalinius ir veikti juose.“ Ši nuostata garantuoja šakinėms profesinėms sąjungoms teisę laisvai steigti savo struktūrinius padalinius skirtingose įmonėse ir teisėtai veikti jose bei atstovauti tos įmonės darbuotojus, sudaryti kolektyvines sutartis. Profesinės sąjungos padalinio įmonėje steigimo ir veiklos pagrindai nustatomi šakinės, teritorinės ar nacionalinės organizacijos įstatuose. Profesinės sąjungos įstatuose ar kituose dokumentuose turi būti reglamentuota, kiek narių gali steigti struktūrinį padalinį, kokie darbuotojų atstovaujamieji organai sudaromi, kokias savarankiškas teises profesinės sąjungos padalinys gali įgyti.
Garantijos profesinių sąjungų nariams
Profesinių sąjungų įstatymo pataisos suvienodino darbo tarybų narių bei profesinių sąjungų atstovaujamojo organo narių garantijas. Nuo šiol profesinių sąjungų atstovaujamojo organo nariams suteikiama po 60 val. per metus profsąjunginei veiklai, už šį laiką darbdavys moka darbuotojui vidutinį darbo užmokestį. Įstatymas nustato: „Profesinės sąjungos atstovaujamųjų ir (arba) valdymo organų nariai pareigas paprastai atlieka darbo metu. Tuo tikslu šie nariai profesinių sąjungų posėdžiams ir jų pareigoms atlikti atleidžiami nuo darbo ne mažiau kaip 60 darbo valandų per metus, jeigu kolektyvinėje sutartyje nenumatyta kitaip. Už šį laiką jiems mokamas vidutinis darbo užmokestis.”
Norėdama pasinaudoti šia teise, profesinė sąjunga nurodo darbdaviui raštu darbuotojų, išrinktų į profesinės sąjungos atstovaujamuosius organus, pavardes. Laisvas nuo darbo laikas turėtų būti suteikiamas darbuotojo prašymu ir jo pageidaujamu metu. Šis laikas prilyginamas dirbtam laikui, už kurį mokamas vidutinis darbo užmokestis. Laisvas nuo darbo laikas ne mažiau kaip 60 darbo valandų per metus suteikiamas kiekvienam atstovaujamojo organo nariui. Kolektyvinėje sutartyje gali būti nustatyta ir didesnė laiko norma darbuotojų atstovų pareigoms vykdyti, taip pat gali būti detaliau reglamentuojama laisvo laiko suteikimo tvarka. Papildomai primename, kad darbdavys sudaro sąlygas darbuotojų, profesinės sąjungos narių, švietimui. Kolektyvinėje sutartyje šiam tikslui gali būti numatomas tam tikras lėšų procentas nuo darbo užmokesčio fondo. Darbuotojo ir profesinės sąjungos prašymu darbdavys suteikia darbuotojui iki 3 dienų nemokamų atostogų per metus švietimui ir mokymuisi. Šia teise gali pasinaudoti visi profesinės sąjungos nariai, pateikdami savo prašymą suteikti laisvą dieną mokymuisi bei profesinės sąjungos prašymą išleisti dalyvauti mokymuose. Už šį laiką darbuotojams nėra apmokama.
Profesinių sąjungų kontrolės mechanizmo stiprinimas
Darbo kodekso 33 straipsnis profesinėms sąjungoms suteikia nevalstybinės darbo santykių kontrolės funkciją. Profesinių sąjungų įstatymo 17 straipsnis nustato, kad profesinės sąjungos turi teisę kontroliuoti, kaip darbdavys laikosi ir vykdo su jų atstovaujamų darbuotojų teisėmis ir interesais susijusius darbo, ekonominius ir socialinius įstatymus, kolektyvines sutartis ir susitarimus. Šiems tikslams profesinės sąjungos gali steigti inspekcijas, teisinės pagalbos tarnybas ir kitas institucijas.
Įstatymo pataisos detaliau reglamentuoja darbdavio pareigas profesinėms sąjungoms atliekant kontrolės funkciją: „Darbdavys profesinės sąjungos įgaliotiesiems atstovams, atliekantiems kontrolės funkciją, pateikia jų prašomą informaciją apie darbo, ekonomines ir socialines sąlygas ir užtikrina jų teisę atlikti kitas šio įstatymo 17 straipsnyje numatytas funkcijas.“
