Profsąjungos šį kartą protestavo ne tik šalia Vyriausybės. Smulkesnės protesto akcijos taip pat vyko šalia pagrindinių verslą vienijančių organizacijų.
Protesto dalyviai kaltina verslininkus, kad šie rūpinasi tik savimi. Esą savanaudis verslas reikalauja lanksčių darbo santykių, mažesnių mokesčių, tačiau apie algų kėlimą net neužsimina.
Profsąjungų reikalavimai labai konkretūs. Protesto dalyviai nori, kad šiemet lietuvių atlyginimai išaugtų penktadaliu. Profsąjungos aiškina, kad valdžia turėtų pakelti minimalų darbo užmokestį iki 500 eurų per mėnesį, o verslininkai gavę liberalų darbo kodeksą sutaupytus pinigus turėtų atiduoti savo darbuotojams.
„Darbuotojų išlaikymo kaštai verslui menkėja. Todėl mes galvojam, kad būtent verslas turėtų grįžti, atsiminti savo pažadus ir gavus liberalų darbo kodeksą skirti tą dalį, kurie jie sutaupo darbo užmokesčio didinimui“, - sako Profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas.
Profsąjungos nori su verslu sudaryti kolektyvines sutartis, kuriose būtų nustatytas konkretus darbo užmokesčio augimas. Tačiau įmones vienijančios asociacijos tokias protestuotojų užgaidas laiko neįgyvendinamomis ir siūlo mažai uždirbantiems pasiieškoti geriau apmokamo darbo.
„Pas mus kai kurios profesijos jos yra apmokamos netgi daugiau nei toje pačioje Vokietijoje. Ir aš pateikiau bent 50-ies Lietuvoje veikiančių įmonių, kokie realūs yra atlyginimai. Ir todėl mes turime kalbėti ne dėl to, kodėl kažkas nenori, o kodėl negali“, - teigia Darbdavių konfederacijos direktorius Danas Arlauskas.
Išsamiau žiūrėkite vaizdo įraše.
