populizmas

Kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė iš esmės palankiai vertina Vyriausybės veiksmus koronaviruso krizės metu, tačiau perspėja nepasiduoti populistiniams pasiūlymams.  „Kol kas Vyriausybė elgiasi santykinai atsakingai – išskyrus kai kuriuos niuansus – ir aš labai palaikau tuos atsakingus veiksmus.

Žmonės iš valdžios tikisi efektyvaus valdymo, kuris kartais gali ir pažeisti įstatymą. Tačiau visuomenė nebetiki partijomis ir mano, kad valdžią derėtų suteikti vienam stipriam lyderiui, o tai gali vesti ir prie grėsmės demokratijai. Taip apie populizmą, nusivylimą atstovaujamąja demokratija ir norą suteikti daugiau galių vykdomajai valdžiai Politologų dienų „PoDi“ renginyje kalbėjo Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos (VU TSPMI) daktaras, filosofas Linas Jokubaitis.

Į Vilniaus merus kandidatuojantis Darbo partijos pirmininkas Viktoras Uspaskichas tarp savo tikslų įvardija nemokamą viešąjį transportą vilniečiams, privilegijų suteikiantį „vilniečio pasą“. „Nemokamas viešasis transportas, įvedant palaipsniui pagal socialines grupes. Vilniaus miesto pasas, leidžiantis lengvatinėmis sąlygomis naudotis miesto infrastruktūra ir paslaugomis“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje savo viziją, jei taptų meru, pristatė V. Uspaskichas.

Baltijos šalys didžia dalimi nepatenka į bendrą populizmo Europoje panoramą, antradienį interviu BNS pareiškė JAV Džordžijos universiteto profesorius olandas Casas Mudde (Kasas Mudė). „Kalbant apie Baltijos šalis, tai gana įdomu – jų toje panoramoje tam tikra prasme nėra. Jos neatitinka Vidurio Europos, kur dominuoja dešiniojo sparno populistai, naratyvo“, – sakė C. Mudde Taline vykusios konferencijos užkulisiuose.

Kalbos dėl minimalaus mėnesinio atlyginimo (MMA) didinimo netyla metų metus. Tačiau, užuot įvedę vieningą sistemą, kaip turėtų kisti MMA, politikai kone kasmet skiria šiek tiek pinigų minimalų atlygį kilstelti po truputį. Ekonomistai tokį poelgį tapatina su elementariu populizmu. Seimo narys, „tvarkietis“ Petras Gražulis Seime užregistravo Darbo kodekso pataisą, siūlančią MMA dydį nuo kitų metų sieti su vidutiniu darbo užmokesčiu.

Praėjusią savaitę Ramūno Karbauskio išsakytą mintį, jog Fiskalinės drausmės įstatymas Lietuvai nereikalingas, politikai ir ekonomistai pasitiko kone riaumodami. Viena aišku – abejonių, kad įstatymas reikalingas, nebeliko.

Po ekonominės krizės šalys skubėjo atsitiesti, tačiau ekonomistai pastebi, kad ekonominiai ciklai linkę kartotis. Dabar jiems nerimą kelia tiek kylantis populizmas, tiek žemas produktyvumas. „Swedbank“ organizuotoje metinėje konferencijoje Haraldas Magnusas Andreassenas vyriausiasis ekonomistas iš Norvegijos pastebėjo, kad šiuo metu – ekonomikos pakilimas, tačiau žiūrint į ekonominius ciklus matyti, kad gali laukti ir krytis.

Drąsi europietiška politika nugalėjo populimą ir nacionalizmą, Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė su pergale rinkimuose sveikina išrinktąjį Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną (Emanuelį Makroną). „Užtikrinta E.Macrono pergalė rodo, kad Prancūzijos žmonės yra atsparūs mėginimams manipuliuoti rinkimais ir lieka ištikimi Europos idėjai bei demokratinėms vertybėms“, – sakoma Prezidentūros paskelbtame pranešime.

Pasaulio elitas penktadienį baigs Šveicarijos Davoso kurorte vykstančias diskusijas – maždaug tuo pat metu, kai į Baltuosius Rūmus įžengs naujasis šeimininkas – Donaldas Trumpas. Pasaulio ekonomikos forume, į kurį kasmet atvyksta verslo, politikos, mokslo ir pramogų pasaulio atstovai iš viso pasaulio, šiemet vyravo šios penkios pagrindinės temos.

Pasaulį užvaldo liga, kurios pavadinimas populizmas. Išsivysčiusiose šalyse vis daugiau palaikymo susilaukia populistiniai judėjimai, žadantys paprastus sprendimus sudėtingoms problemoms. Populistų idėjos trumpuoju laikotarpiu gali atrodyti patrauklios, tačiau ilguoju jos gali būti ypač pavojingos ‒ ant kortos statomi ne tik pasaulio ekonomikos augimas ir laisva prekyba, bet ir ES ateitis. Visgi pradėti kovoti su šia liga galima tik identifikavus negalavimo priežastis. O ligos simptomų apstu.

Socialinis modelis privalo būti priimtas toks, koks buvo pateiktas Vyriausybės, ir atmetus populistinius pasiūlymus, sako kandidatė į finansų ministres Rasa Budbergytė. „Aš manau, kad tas, kuris buvo pateiktas jau seniai Vyriausybės, jis yra labai gerai pamatuotas, apdairus, atsakingas ir būtina ir tikrai reikalinga, kad jis toks būtų priimtas“, – žurnalistams Vyriausybėje pirmadienį sakė R.Budbergytė.

 Prezidentė Dalia Grybauskaitė, pirmadienį susitikusi su Vyriausybės nariais, perspėjo dėl lėtėjančios pasaulio ekonomikos ir paragino prieš rinkimus nesiimti populistinių sprendimų. „Metai ypatingi būtent todėl, kad rinkiminiai, ir visoms vyriausybėms tai yra visada iššūkis pirmiausia atlikti viską, ką reikia, išlaikyti valstybę teisiname kelyje, ir nenuslysti į populizmo liūną“, - žurnalistams sakė prezidentė.

Kiti metai Lietuvos vidaus politikoje bus smarkiai paveikti artėjančių Seimo rinkimų, todėl didės populistinių sprendimų rizika, tačiau, nepaisant Europoje augančio radikaliųjų partijų populiarumo, Lietuvoje panašus scenarijus mažai tikėtinas, sakė BNS kalbinti politologai, vertindami kitais metais Lietuvos laukiančius svarbiausius įvykius ir iššūkius.

Graikijos parlamentui pritarus Europos kreditorių sąlygoms, o viešoje erdvėje dažnai pasigirstant kalboms, kad graikai dėl tingumo turi dabartinę situaciją, ekonomistė Aušra Maldeikienė „Žinių radijui“ ketvirtadienį sakė, kad Lietuvoje atsirado didelis populizmo proveržis, kada krizė permetama graikams dėl, anot jos, mažai nuo pačių graikų priklausančių priežasčių.

Briuselyje žlugus deryboms dėl finansinės pagalbos Graikijai pratęsimo, ekonomistė Aušra Maldeikienė „Žinių radijui“ pirmadienį sakė, kad ji darytų bet ką, jog Graikija neišeitų iš euro zonos. Be to, ekonomistės teigimu, Lietuvoje paplitęs požiūris, kad graikai yra gobšūs tinginiai, neteisingas. „Lietuvių populistai, kurie labai dažnai yra mūsų aukščiausiuose valdžios sluoksniuose, aiškina, kad graikai netaupė, buvo nedraugiški, negeri, godūs, prisirinko pinigų ir dabar negrąžina.

 Savaitgalį Graikijos premjeras, supratęs, kad kelis mėnesius trukęs jo politinis šantažas ir blefas nepasiteisino, metė paskutinę savo kortą – paskelbė referendumą. Tauta turės nuspręsti, ar sutikti su tarptautinių kreditorių reikalavimais, įgyvendinti struktūrines reformas, sumažinti neadekvačiai išpūstas socialines išmokas bei padidinti mokesčius, ar pasirinkti alternatyvų kelią – bankrotą ir tikėtiną pasitraukimą ne tik iš euro zonos, bet ir iš Europos Sąjungos.

„Bet kam tuomet įsipareigoti 2016 m. pasiekti 2 proc., jeigu tai neįmanoma? Tai būtų apgaulė. Tai ir tarptautinėje aplinkoje būtų vertinama kaip populistinis, neatsakingas pasiūlymas. Reikia vertinti mūsų valstybės finansines galimybes. Jeigu kiltų realios grėsmės mūsų valstybės saugumui, niekas nebekalbėtų apie procentus – kiek reikėtų, tiek ir būtų skiriama“, – sako ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius.

  Dovydas Braukyla nas ežeras, kiekvienas upelis pražus!” – šaukė Pranciškus Šliužas, skaitydamas pasirašytą kalbą „LRT ekonomikos forume“. Joje sudėta ne vien isterija dėl, kaip suprantu, išgertų, išvežtų ar užkastų upelių. Joje ir aiškinimas apie katastrofišką būklę – gyventojų skaičiaus mažėjimą (greičiausiai kitas referendumas bus skirtas draudimui išvykti į užsienį), visų rūšių gamybos mažėjimą ir apie tai, kad buvome įstumti į Europos Sąjungą (ES). Keistas pareiškimas.

Pranciškus Šliužas, vienas iš referendumo dėl draudimo parduoti žemę užsieniečiams organizatorių, „Laisvosios bangos“ laidoje „Iš esmės“ ketvirtadienį sakė, kad jis rengiasi ir kitiems referendumams. Jeigu sužlugs referendumo dėl žemės idėja, vasario mėn. Kaune bus kviečiamas 2-is žemės gynėjų suvažiavimas. P. Šliužas tikisi, kad susirinks bent 3 tūkst. žmonių, kurie bus potencialūs parašų rinkikai kitiems trims referendumams.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė paskelbė, kad tik po mėnesio pasakys ar kandidatuos kitai kadencijai, tačiau neabejojama, kad tikrai kandidatuos. Daug apžvalgininkų piktinasi, kad nesudaroma rimta atsvara dabartinei Prezidentei, rinkiminėje kovoje nebus intrigos.

Edmundas Jakilaitis, LRT televizijos laida „Dėmesio centre“, LRT.lt Didinti kitų metų biudžeto deficitą iki kritinės ribos, grasinančios euro įvedimui, kad pinigus būtų galima išdalinti atlyginimų pavidalu – tokio siūlymo laikosi Rolandas Paksas, nepaisydamas to, kad jo nepalaiko koalicija, o finansų ministras įspėja: dar ir gerokai išaugtų skolinimosi kaina Lietuvai. R. Paksas nė nemėgina gintis kaltinamas populizmu. Jis sako, kad nebijo rinkimuose nusisukti sprando.

Vakar Seimas nusprendė skubos tvarka svarstyti ir priimti Vyriausybės pateiktus mokesčių sistemos pakeitimus. Jau šį ketvirtadienį bus svarstoma dėl NPD pakėlimo, PVM lengvatų vaistams ir šildymui, o taip pat pelno mokesčio lengvatos į naujas technologijas investuojančioms įmonėms pratęsimo, bankų indėlių ir vertybinių popierių pajamų apmokestinimo, akcizų alkoholiui ir tabakui didinimo. Dauguma pakeitimų nėra blogi, tačiau esminių mokestinės sistemos bėdų jie nesprendžia.

Vakar V. Putinas „pademonstravo savo gebėjimus „persiųsti strėles“ ant kitų – vietinių valdininkų, opozicijos, užsienio valstybes – kai tik jam užduodavo nepatogius klausimus“, tvirtina The Wall Street Journal žurnalistas Alexanderis Kolyandras, komentuodamas tiesiogiai transliuotą „Tiesioginę liniją su prezidentu“. Prezidentas pasakė, kad korupcija egzistuoja visose šalyse, pareiškė, kad viena viena iš sulėtėjusio ekonominio augimo priežasčių Rusijoje – recesija Europoje.

Italijos ministras primininkas Marijus Montis (Mario Monti) šeštadienį pranešė, kad atsistatydins, kai bus patvirtintas kitų metų valstybės biudžetas, informuoja "Reuters". Prieš dvi dienas buvusio ministro pirmininko Silvijaus Berluskonio (Silvio Berlusconi) partija parlamente nustojo remti M. Mončio technokratų vyriausybę, o šeštadienį S. Berluskonis paskelbė, kad penktą kartą sieks premjero posto.

Italijos populistinis "Penkių žvaigždučių judėjimas" rengia internetinius kandidatų į parlamentą rinkimus, praneša "Reuters". "Penkių žvaigždučių judėjimas" per parlamento rinkimus, kurie vyks ne vėliau kaip 2013 metų kovo mėnesį, gali tapti rimtu konkurentu senosioms partijoms. Beprecedenčiu internetiniu balsavimu judėjimas siekia atsiriboti nuo visko, kas susiję su tradicinėmis partijomis. Šiuo metu "Penkių žvaigždučių judėjimas" neturi narių parlamente.

Estijoje atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad populizmas trijose Baltijos šalyse nėra efektyvus per rinkimus, tačiau Lietuvoje jis populiaresnis ir efektyvesnis nei Latvijoje ir Estijoje, praneša "Estonian Public Boradcasting". Ataskaitą "Populizmas Baltijos šalyse" parašė Talino universiteto Politikos mokslų ir valdymo institutas, o tyrimą finansavo "Open Estonian Foundation". Institutas ištyrė, kaip politinės partijos naudojo populizmo strategiją per parlamento rinkimus Estijoje ir Latvijoje 20...

Politinės jėgos gana kūrybingai pažvelgė į rinkimų kampaniją, tačiau tenka apgailestauti, kad nestokojama ir primityvaus populizmo, teigia šalies vadovės patarėjas vidaus politikos klausimais Mindaugas Lingė. „Visos rinkimų kampanijos negalima vertinti kaip vienalyčio reiškinio, tikriausiai reikėtų atsižvelgti į tam tikrus epizodus.

Europos Sąjunga turi žengti „nacionalinių valstybių federacijos“ link, jei nori įveikti ją apėmusią ekonominę ir politinę krizę, trečiadienį pareiškė Europos Komisijos prezidentas Jose Manuelis Barroso. „Dabartinė ES privalo evoliucionuoti. ES turi judėti nacionalinių valstybių federacijos link“, – kasmetiniame kreipimesi į Europos Parlamentą kalbėjo jis.

Trečiąjį savo metinį pranešimą Seime prezidentė D.Grybauskaitė skaitys šiandien.  Lietuvoje prezidento pranešimai paprastai susilaukia reikiamo, gal net su kaupu dėmesio, tokio dėmesio tikrai nestokojo pirmieji D.Grybauskaitės pranešimai Seime papildomai, kaip atrodo, dar ir dėl daugelį suerzinusios, o kitiems patikusios šiurkštokos retorikos (vieni galėjo sakyti, jog prezidentė kalba nevyniodama žodžių į saldainio popieriukus, kiti įžiūrėdavo vos ne plūdimosi tendencijas). Kita vertus, jei...

Prezidentūra, artėjant prezidentės Dalios Grybauskaitės trečiajam metiniam pranešimui išplatino tokią statistinę medžiagą, kurios paskirtis, tikriausiai, sudaryti gerą įspūdį. Dalis skaičių įdomūs, dalis visiškai beprasmiai. Statistika: Pateikti 22 įstatymų projektai. 7 įstatymai grąžinti Seimui svarstyti pakartotinai (6 veto Seimas pritarė, 1 – atmetė). Pasirašyti 348 įstatymai. 25 užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų vadovų ir pareigūnų vizitai į Lietuvą.

Liberalų ir centro sąjungos (LiCS) lyderio Algio Čapliko kreipimąsi į kitų padermių liberalus su užkeikimais vienytis ir nugalėti vadinamuosius populistus galima vertinti kaip konvulsijas prieš rinkimus. Liberalų sąjūdis turi gerokai daugiau vilčių patekti į Seimą, tad nematyti jokios aiškios prasmės, kam kuris nors iš populiaresnės partijos lyderių turėtų užleisti savo vietą A.Čaplikui ar kokiam kitam jo ginklanešiui.

Neparlamentinės  Tautos vienybės sąjungos ir Tautos ateities forumo pirminimkas Algimantas Matulevičius kviečiamas pasiaiškinti dėl mitingų organizavimo. Pasak platinamo pranešimo, politikas penktadienį kviečiamas į Trečiąjį policijos komisariatą pasiaiškinti dėl „tariamo mitingų organizavimo“. A. Matulevičius yra vienas aktyviausiai besireiškiančių pastaruoju metu kilusiame neoficialiame piliečių sąjūdyje.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Hermanas van Rompėjus (Herman Van Rompuy) perspėjo, kad „populizmo vėjai“ kelia grėsmę Europos Sąjungos (ES) bevizio režimo Šengeno zonai, skelbia BBC. H. van Rompėjus kalbėjo Rumunijoje, kuri kartu su kaimynine Bulgarija nori šiais metais prisijungti prie Šengeno zonos.

Seimo narių raginimai protestuoti prieš teisinę sistemą griauna valstybės pamatus, pareiškė Lietuvos teisėjų asociacija. Lietuvos teisėjų asociacijos narių Visuotinis susirinkimas reiškia susirūpinimą dėl pastaruoju metu padažnėjusių kai kurių politikų akcijų, kuriomis siekiama menkinti bei diskredituoti šalies teisinę sistemą.

Visuomenės pasitikėjimą visiškai praradę valdantieji rinkėjus bando patraukti populistiniais pažadais. Bepigu tą daryti, juk priimtus sprendimus įgyvendinti jiems jau nereikės, rašoma „Vakaro žiniose“. Vyriausybė Seimo pavasario sesijai žada pateikti siūlymus, kaip dirbusiems pensininkams kompensuoti prieš keletą metų dėl krizės sumažintas pensijas. Premjeras Andrius Kubilius pareiškė, kad kompensacijos turėtų būti pradėtos mokėti nuo 2013 metų, tai yra netrukus po parlamento rinkimų.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė teigia pritarianti griežtesnei euro zonos ir visos Europos Sąjungos (ES) fiskalinei kontrolei, kuri leistų užkirsti kelią nepamatuotam išlaidų didinimui bei politiniam populizmui. Antradienį „Žinių radijui“ Prezidentė sakė, jog mažoms ir į eksportą orientuotoms ekonomikoms būtinas stabilumas didesnėse eksporto rinkose, ko šiuo metu dažnai pasigendama.

Praėjusį penktadienį, Kūčių išvakarėse, Seimas baigė rudens sesiją ir pradėjo atostogas. Prasidedant sesijai tiek politologai, tiek Seimo pirmininkė Irena Degutienė, tiek prezidentė Dalia Grybauskaitė nuogąstavo, kad prasidėjus paskutiniams šios kadencijos metams Seimas pradės gyventi rinkimų ritmu ir užsikrės populizmu. Sesijai pasibaigus politologai konstatavo: populizmo nepavyko išvengti. Neabejotinai svarbiausias pasibaigusios sesijos įvykis – kitų metų valstybės biudžeto patvirtinimas.

Kitų metų biudžeto projekto svarstymą lydi raginimai kelti mokesčius, įvesti naujus, taupyti. Kartu raginama neskriausti senolių, kuriems šalies vadovai ne kartą žadėjo atkurti pensijas į prieškrizinį lygį. Pastarąją skylę valdantieji užsimojo užkimšti pagrobdami lėšas, sukauptas privačiose pensijų fonduose.

Vienas įdomiausių Lietuvos politinio gyvenimo dalykų – vajai ir skuba. Ypač artėjant rinkimams. Galima metų metais nematyti problemų ar rasti tūkstantį priežasčių jų nepastebėti, o paskui būtinai reikia paposėdžiauti iki vidurnakčio, kad priimtum tautą ir pasaulį gelbstintį planą.

Už energetikos ministro Arvydo Sekmoko populizmą moka vartotojai, teigia Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Dainius Budrys, atstovaujantis valdančiųjų koalicijai priklausančią Jungtinę Tautos prisikėlimo partijos ir Liberalų bei Centro Sąjungos frakcija.

Įvairių krizių laikotarpiu – kaip paprastai – visose šalyse suklesti pranašysčių, būrimų, užkalbėjimų, juodosios magijos ir kitokie panašaus pobūdžio verslai, dažnai persimetantys ir į politiką. Čia jie mutuoja, įgauna naujas formas ir įsitvirtina ilgam. Paskum cunamiu ritasi visko griovimo ir neigimo banga.

Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovas, Vilniaus meras Raimundas Alekna teigia, kad sutiktų užimti ir vicemero pareigas, net jei vadovautų Lietuvos lenkų rinkimų akcija ar Artūro Zuoko koalicija. R. Alekna teigė, kad jo tikslas nėra būtinai išlikti meru, o jis tiesiog norįs tarnauti vilniečiams. Aiškėjant, kad TS-LKD  gali būti viena iš sostinės koaliciją formuosiančių frakcijų meras pareiškė neatsiribojąs beveik nuo nieko.

Baigiasi dar viena miesto tarybos ketverių metų darbo kadencija. Kokie gi mums ir miestui buvo tie metai? Ar esame patenkinti miesto valdininkų veikla? Manau, kiekvienas tai jau įvertinome. Neslėpsiu, mano nuomone (tikiuosi, ne tik mano), didžiausią gėdą Alytaus miestui užtraukė korupcijos skandalas. Ir jis dar nesibaigė, tad dėti taškus ant ,,i“ dar anksti, nors labai norisi, kad kuo greičiau viskas pasibaigtų ir su kuo mažesne gėda miestui. Bet aš ne apie tai.

Antrus kadencijos metus dirbančios prezidentės Dalios Grybauskaitės pareiškimas, kad korupcija ima paralyžiuoti valstybės vystymąsi, o Lietuva tampa oligarchų ir nusikalstamo pasaulio valdoma valstybe, išprovokavo premjero Andriaus Kubiliaus patarėjo Virgio Valentinavičiaus atsakymą, kad ne viskas esą taip blogai.

Pirmoje dalyje kalbėjau apie populizmo apibrėžimą ir skirtingus populizmo tipus, kaip agrarinis ir ekonominis. Šioje dalyje labiau norėčiau koncentruotis į politinį populizmą, konkrečiai į jo suklestėjimą postsovietinėje erdvėje, pavyzdžiu pateikiant Lietuvą, kuris mūsų šalyje yra labiausiai paplitęs ir geriausiai matomas.

„Seimo pozicijoje bei opozicijoje dirbantys parlamentarai gali ryžtis intervencijai reguliuojant kainas, prognozuoja Seimo vadovė Irena Degutienė. Jos nuomone, prie šios iniciatyvos gali nesijungti tik liberalių pažiūrų politikai.“, – trečiadienį praneša interneto svetainė „Bernardinai.lt”, cituodamas jos interviu „Žinių radijui” Ji turi oponentę. Save pačią. „Man sudėtinga įsivaizduoti, kad mes kažkaip įstatymiškai galėtume riboti produktų antkainius. Yra laisvos rinkos sąlygos.

Lietuvoje šventė. Prezidentė, kas nedažnai nutinka, šalia reikalavimo viską daryti „teisingai ir gerai“, tvarkos pažadų ir žiovulį keliančių moralizavimų pateikė netgi projektą. Šį kartą netgi tokį, kuris galbūt turės realios naudos, jei tik įgyvendinant nesutrukdys tos pačios priežastys, kurios neleidžia pasinaudoti ir dabar galiojančiomis teisinėmis priemonėmis.

Čia ne straipsnis ir net ne komentaras. Tik trumputė replika iš atostogų – metinio Prezidentės pranešimo ir politinės tradicijos motyvais. Prieš kurį laiką: „Tai priimu pirmiausia ne kaip didžiulę garbę, kiek atsakomybę ir didžiulę naštą, kadangi teks būti ne vienos partijos, ne vienos valdančiosios daugumos atstovu Seime, o dirbti su visais Seimo nariais ir tai įpareigoja su visais šnekėtis kaip su lygiais.

Agentūros "Viešųjų ryšių partneriai" direktorius Mykolas Katkus LŽ tvirtino, jog daug kas šiandien "nemyli" Andriaus Kubiliaus, bet vis tiek mano, kad jo Vyriausybė iš esmės viską daro teisingai. "Žmonės gali mėgti A.Kubilių arba nemėgti, bet, kaip ir Winstono Churchillio atveju, jam tiesiog nėra rimtos alternatyvos. Dabartinės Vyriausybės komunikacinė nuostata - "jei ne mes, tada niekas to nepadarys" - kol kas pasitvirtina", - kalbėjo viešųjų ryšių ekspertas.