Prezidentūra, artėjant prezidentės Dalios Grybauskaitės trečiajam metiniam pranešimui išplatino tokią statistinę medžiagą, kurios paskirtis, tikriausiai, sudaryti gerą įspūdį. Dalis skaičių įdomūs, dalis visiškai beprasmiai.
Statistika:
- Pateikti 22 įstatymų projektai.
- 7 įstatymai grąžinti Seimui svarstyti pakartotinai (6 veto Seimas pritarė, 1 – atmetė).
- Pasirašyti 348 įstatymai.
- 25 užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų vadovų ir pareigūnų vizitai į Lietuvą.
- 58 susitikimai su užsienio šalių atstovais, iš jų – 19 su prezidentais, 10 – su premjerais, 4 – su parlamentų pirmininkais, 6 – su tarptautinių organizacijų ir institucijų vadovais.
- Paskirti 9 Lietuvos ambasadoriai.
- Priimti 23 užsienio šalių ambasadorių skiriamieji raštai.
- 21 vizitas į užsienį (birželio mėnesį numatyti dar 3 vizitai).
- Paskirti 22 nauji teisėjai.
- Paskirti 4 apylinkių teismų ir 2 apygardų administracinių teismų pirmininkai.
- Atleisti 29 teisėjai (5 iš jų – už teisėjo vardo pažeminimą).
- Surengta 12 interviu, 11 spaudos konferencijų ir 17 trumpųjų pasitarimų su Lietuvos žiniasklaida; 18 interviu užsienio žiniasklaidai.
- Pasakytos 39 kalbos.
- Atsakyta į 4449 šalies gyventojų laiškus.“
Palyginimui: trečiaisiais antrosios savo kadencijos metais prezidentas Valdas Adamkus pateikė 13 įstatymų projektų. Tad D. Grybauskaitės aktyvumas šioje srityje tikrai didesnis.
Pasirašytų įstatymų skaičius, jei ko nepainioju, labiau priklauso nuo Seimo, nei nuo šalies vadovės darbo produktyvumo. V. Adamkus per laikotarpį nuo 2006 iki 2007 liepos grąžino Seimui 18 įstatymų (triskart daugiau, negu D. Grybauskaitė), pasirašė 355 dekretus.
Skaičiuoti teisėjų atleidimus ir paskyrimus tais atvejais, kai baigiasi įgaliojimų laikas – nėra prasmės. Dėl teisėjo vardo žeminimo V. Adamkus savo trečiaisiais kadencijos metais neatleido nei vieno Temidės tarno. O štai ambasadorių paskyrė gerokai daugiau nei D. Grybauskaitė – 23.
Trumpųjų konferencijų (pasitarimų), kalbų ir atsakymų į elektroninius laiškus statistika irgi tokia sritis, kuri mažai, ką rodo.
Kur kas įdomesnė kitokia statistika. Prezidento V. Adamkaus trečiųjų metų pabaigoje teismais pasitikėjo 29 proc. šalies gyventojų, nepasitikėjo 59 proc., o 12 proc. įsigudrino neturėti nuomonės. Prokuratūros atveju pasitikėjimo procentiniai balai atitinkamai buvo 35, 50 ir 15. Paskutiniais tos pačios bendrovės „Baltijos tyrimai“ duomenimis dabar teismais nepasitiki 70, o prokuratūra 68 procentai suaugusių Lietuvos gyventojų. Taigi, nors pačia prezidento institucija tokiu pat metu pasitikėjo mažiau žmonių, nei dabar – 54 prieš 68 proc., bet prezidento kuruojamos teisėsaugos autoritetas nugrimzdo dar giliau į dugną. Ir tai kur kas reikšmingesnė detalė, nei trumpųjų pasitarimų (konferencijų) ir ambasadorių skaičiavimai.
