Pasak Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) direktoriaus Ramūno Vilpišausko, rinkimams besiruošiantys politikai gali imtis įvairių populistinių siūlymų – manipuliavimo viešosiomis išlaidomis, ekonominės veiklos reguliavimo.
„Jie dažnai siūlomi Seime tik tam, kad atkreiptų visuomenės dėmesį, pademonstruotų politikų dosnumą, nors iš tikrųjų jų poveikis dažniausiai net nėra tinkamai įvertinamas ir neigiamas poveikis gali būti daug didesnis už teigiamą. Matėme šiemet tokių iniciatyvų kaip progresiniai mokesčiai, įvairių iniciatyvų, susijusių su prekybos centrų veikla, labai mėgstamas klausimas yra įvairių produktų kainų ar antkainių reguliavimas“, – kalbėjo R.Vilpišauskas.
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesoriaus Algio Krupavičiaus vertinimu, artėjant rinkimams greičiausiai bus grįžta prie mokesčių ir sprendžiamas darbo ir kapitalo apmokestinimo klausimas, galima tikėtis konkretesnių pasiūlymų dėl progresinių mokesčių.
„Labai tikėtina, kad bus ieškoma galimybių, kaip didinti pensijas, jau yra pažadėta, kad turėtų augti minimalus darbo užmokestis. Labai tikėtina, kad dėl neblogų ekonominio augimo perspektyvų didės ir vidutinis darbo užmokestis“, – sakė A.Krupavičius.
Taip pat, jo vertinimu, artėjantys rinkimai politikus skatins baigti pradėtus darbus: galima tikėtis, kad bus priimtas socialinis modelis bei darbo kodeksas, naujas Mokslo ir studijų įstatymas.
A.Krupavičius mano, kad kitais metais Lietuvoje gerokai padaugės populizmo, tačiau kitaip nei iki šiol, jis nebus susijęs su naujų politinių jėgų atsiradimu.
„Populizmo čempionais priešingai nei anksčiau, kai atsirasdavo kokia nors nauja partija, jei dabartinės tendencijos išliks, pretenduoja tapti Liberalų sąjūdis su Antanu Guoga – būtent jis politinio „popso“ vėliavą iškėlė šiuo metu itin aukštai – priešakyje“, – teigė politologas.
TSPMI docentė Margarita Šešelgytė atkreipė dėmesį, kad euroskeptiškoms radikalioms dešiniosioms politinėms jėgoms stiprėjant ne tik Vakarų Europoje, bet ir Lietuvos kaimynystėje, tai tampa Lietuvai potencialiai grėsmingu reiškiniu, galinčiu ateiti ir į Lietuvos nacionalinę politiką.
„Dabar labai nerimą keliantis pavyzdys yra Lenkija, kuri rodo, kad tos tendencijos stiprėja ir kas mums yra aktualiausia, kad stiprėja aplink mus, ten, kur mūsų natūralūs strateginiai partneriai“, – kalbėjo politologė.
Tačiau TSPMI mokslininko Mažvydo Jastramskio teigimu, artėjantys rinkimai greičiausiai neįneš pastebimų permainų į politinį Lietuvos žemėlapį – sunkiai tikėtini didžiųjų partijų jungimaisi ar skilimai. Taip pat, jo vertinimu, Seimo rinkimuose iškilti radikalioms jėgoms, kurios galėtų kelti grėsmę šalies stabilumui, galimybės bus nedidelės.
„Esminės prielaidos, kad pas mus atsirastų radikalesnės jėgos, būtų kažkoks migracijos lygmuo. Iki šiol mes to Lietuvoje neturime, šnekame apie tai kaip apie teorinę galimybę. Labai daug politikoje negali laimėti kalbėdamas apie tai, ko nėra. Tad tos galimybės nėra labai didelės“, – kalbėjo politologas.
Pasak M.Jastramskio, po Seimo rinkimų galimi trys valdančiosios koalicijos scenarijai: dabartinės valdančiosios daugumos perrinkimas ir koalicijos su dar vienu partneriu formavimas, arba dauguma, kuri būtų formuojama apie Socdemus ir Liberalų sąjūdį, taip pat galimas variantas, kad valdančiąją koaliciją sudarytų liberalai bei konservatoriai bei trečias elementas, kuriuo galėtų tapti Valstiečių ir žaliųjų sąjunga.
