„Bet kam tuomet įsipareigoti 2016 m. pasiekti 2 proc., jeigu tai neįmanoma? Tai būtų apgaulė. Tai ir tarptautinėje aplinkoje būtų vertinama kaip populistinis, neatsakingas pasiūlymas. Reikia vertinti mūsų valstybės finansines galimybes. Jeigu kiltų realios grėsmės mūsų valstybės saugumui, niekas nebekalbėtų apie procentus – kiek reikėtų, tiek ir būtų skiriama“, – sako ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius. Pokalbis su premjeru apie krašto apsaugą, santykius su Rusija ir energetinės nepriklausomybės siekius – LRT laidoje „Dėmesio centre“.
– Ministras J. Neverovičius Vašingtone prašo JAV pradėti suskystintų dujų eksportą. Jo nuomone, kuo greičiau tai įvyks – tuo geriau. JAV prezidentas B. Obama trečiadienį Briuselyje pareiškė, kad kai kurios kompanijos jau turi licencijas eksportuoti dujas. Ką rodo jūsų vyriausybės skaičiavimai jeigu, tarkim, kitais metais, jau esant suskystintųjų dujų terminalui, Amerika liberalizuotų dujų pardavimą Europai. Kokia kaina būtų Lietuvoje?
– Tikiuosi, kad baigtą statyti terminalą turėsime jau šiais metais. Kalbant apie Jungtines Amerikos Valstijas, trūksta tik vieno dalyko – jie turėtų pastatyti terminalą, kad būtų galima dujas pumpuoti į laivą. Šiuo metu jie turi importui skirtus terminalus. Kiek žinau, šiuo metu kaina, skirta vietos gamintojams ir vartotojams, Amerikoje yra apie 100 dolerių už tūkstantį kubinių metrų. Jeigu žiūrėtume į kitas šalis ir rinkos kainą, suprantama, kad niekas mums dujų nedovanotų, manau, kad kaina Lietuvai galėtų siekti nuo 350 iki 370 dolerių už tūkstantį kubinių metrų. Tokiu atveju būtume daug konkurencingesni lyginant su kitomis šalimis. Vokietijoje ir šiuo metu yra labai panaši kaina. Jeigu iš JAV importuojamas dujas naudotume ir šilumos sektoriuje, kainos galėtų sumažėti ir eiliniams vartotojams. Tačiau pirmiausiai tai būtų didžiulė parama „Achemai“, kuri Lietuvoje sunaudoja daugiausiai dujų. Jų produkcijos savikainoje dujos sudaro apie 80 proc. Tai būtų tikrai svari parama mūsų pramonei.
– Jeigu galima ieškoti teigiamų dalykų Rusijos agresijos Ukrainoje kontekste, tai turbūt būtų besikeičianti JAV politika dėl dujų eksporto ir transatlantinės bendruomenės susivienijimas?
– Taip. Žinoma, dar reikia įvertinti, ar Japonija ir toliau naudos suskystintas dujas. Jų verslininkai ir ekspertai taip pat kalba, kad dėl teigiamų poslinkių energetinių išteklių kainos turėtų būti kitokios.
– Japonija sunaudoja daugiausiai suskystintų dujų pasaulyje vien todėl, kad pas juos neveikia atominės elektrinės.
– Taip. Žinoma, Australija taip pat žada daryti dideles investicijas. Bet mūsų atžvilgiu šis kontinentas, vertinant geopolitiniu lygiu, būtų per brangus – labai didelės transportavimo išlaidos. Europos šalys arba Jungtinės Amerikos Valstijos transportavimo klausimu mums yra palankesnės.
– Premjere, ar yra kokios nors Rusijos veiksmų ar ES ir JAV įvestų sankcijų Rusijai pasekmės Lietuvos ekonomikai? Buvo įvairių pranešimų. Jūs pats kalbėjote apie uosto tam tikras problemas, kurios, suprantu, buvo paskelbtos kiek skubotai. Ar yra kokių nors objektyvių dalykų, kurie aiškiai darytų poveikį mūsų ekonomikai?
– Šiek tiek esu nustebęs kai kurių verslininkų pareiškimais dėl skubotumo. Kai kurie verslininkai ir institucijų vadovai nuo pat ryto sėdėjo mano kabinete ir mes įvairiais kanalais susisiekėme su tam tikrais atsakingais pareigūnais. Manau, kad tik po tam tikrų pokalbių Rusijoje vėl buvo leistas reeksportas. Nenorėčiau plėstis, bet yra įvairiausių raštų, įvairiausių problemėlių. Pirminė reakcija iš verslo pusės buvo „gelbėkit, padėkit“, o kai viskas susitvarkė – atsirado kitokia reakcija. Šiuo metu mes vykdome monitoringą. Finansų, susisiekimo, užsienio reikalų ir ūkio ministerijos yra įpareigotos stebėti situaciją. Pagal įvairius scenarijus yra atliktos analizės, esame susitikę su komercinių bankų ekspertais ir analizavome situaciją. Nenoriu būti pesimistu. Manau, kad labai griežtos ekonominės sankcijos nebus taikomos nei iš Rusijos, nei iš Europos pusės, nes tai lemtų liūdnas pasekmes. Pirmiausiai pačiai Rusijai, nes matome, kad Rusijai prognozuojama tik 1 proc. ekonomikos augimas. Bet reikia vertinti ne tik eksportą, bet ir importą, verslininkų investicijas ir į Rusiją, ir į Lietuvą. Tačiau tokie signalai pirmiausiai įpareigoja mūsų verslininkus ieškoti naujų rinkų. Džiaugiuosi, kad Ūkio ministerija rado finansinių galimybių verslo skatinimui ieškant naujų rinkų. Tai nereiškia, kad mes subsidijuosim verslą, jeigu jis neteks rinkos ar patirs nuostolius, greičiau taip bus skatinamas eksportas.
– Ar aš teisingai suprantu, jūs tikitės, kad ES neįves ekonominių sankcijų Rusijai?
– Kai kurias sankcijas ES ir JAV jau yra įvedusi. Bet ką mes vadinsime sankcijomis? Ar tai, kad bus stabdoma prekyba, eksportas, importas? Manau, kad tokių kategoriškų, iššaukiančių ekonominių sankcijų neturėtų būti. Nebent tik vienu atveju – jeigu tikrai Rusija pradės karinius veiksmus Ukrainoje. Tuomet tai, žinoma, gali išprovokuoti papildomas sankcijas.
– Premjere, gynybos finansavimas – klausimas, kuris Rusijos agresijos prieš Ukrainą kontekste vėl iškilo garsiau nei bet kada. Lietuvos partijos yra pasirašiusios ne vieną susitarimą, kur numatyti 2 proc. nuo BVP krašto apsaugai. Dabar tai sudarytų beveik 2,5 mlrd. litų. Kol kas gynyba Lietuvoje finansuojama tik 40 proc. įsipareigojimo. Šeštadienį planuojamas naujo susitarimo pasirašymas Prezidentūroje. Kokį įsipareigojimą dėl gynybos finansavimo siūlo pasirašyti jūsų vyriausybė?
– Dar nėra iki galo baigtas ruošti dokumentas. Mes galime užtikrinti, kad 2016 m. bus įgyvendintas įsipareigojimas skirti 1 proc. nuo BVP. Manau, kad šis susitarimas šeštadienį turėtų būti pasirašytas. Jame bus numatyta, kiek kasmet planuojama didinti finansavimą. Turime kalbėti ne tik apie gynybą, bet taip pat šiame nacionaliniame susitarime kalbama ir apie energetinę nepriklausomybę arba energetinį saugumą. Taip pat kalbama apie mūsų strateginius infrastruktūros objektus. Tai mums labai svarbu, ypač žiūrint į perspektyvą. Jeigu Lietuva ir skirdavo mažesnį finansavimą, negu numatyta, mūsų kariai visuomet atlieka svarbius uždavinius NATO misijose. Lietuva yra vertinama labai teigiamai. Garantuojame, kad kasmet bus didinamas finansinis pajėgumas, bet pasakyti, kada bus skirti 2 proc. nuo BVP – labai sudėtinga.
– Tai jūs planuojate pasirašyti tą susitarimą išsisukdami nuo 2 proc. minėjimo apskritai ir bet kokio įsipareigojimo laike?
– Mes išsisukti tikrai nebandome. Yra įvairių pasiūlymų, bet šiandien būtų tikrai ne korektiška pasakyti, kad, pavyzdžiui, 2018 m., kaip girdėjau kažką sakant, jau skirsime 2 proc.
– Taip sakė ne kažkas – Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė. Ji pasakė, kad jau 2018 m. bus skiriami 2 proc. nuo BVP, bet tai, žinoma, turbūt tik kalbos.
– Mes kalbėjomės ir su kariuomenės vadovu, kuris labai aiškiai pasakė, ką šiais metais reikėtų įsigyti ir kiek maždaug tai kainuotų. Bet mes neturime pamiršti, kad turime ir kitus finansinius įsipareigojimus: tai ir pensijų kompensavimas, ir kai kurie kiti labai svarbūs dalykai. Tačiau tikrai finansavimas bus didinamas.
– Premjera, ar teisingai supratau, jūs planuojate, kad 2016 m. gynybos finansavimas bus 1 proc. BVP?
– Taip.
– Tai tikėtina, kad 2016 m. bendras vidaus produktas bus apie 130 mlrd. litų, tai jūs sakote, kad kasmet didinsit po 170–180 mln. litų gynybos finansavimą?
– Jeigu neatsitiks kokių netikėtumų. Juk jau kalbama apie tam tikrą įtaką BVP, apie įtaką pajamų surinkimui, bet aš esu optimistas.
– Tai, premjere, gal apskritai nereikia to partijų susitarimo, jeigu jame neįmanoma numatyti to, kas viešai pripažįstama kaip ilgalaikis tikslas? Kam įsipareigoti pasiekti 1 proc., kai reikia pasiekti 2?
– Bet kam tuomet įsipareigoti 2016 m. pasiekti 2 proc., jeigu tai neįmanoma? Tai būtų apgaulė. Tai ir tarptautinėje aplinkoje būtų vertinama kaip populistinis, neatsakingas pasiūlymas. Reikia vertinti mūsų valstybės finansines galimybes. Jeigu kiltų realios grėsmės mūsų valstybės saugumui, niekas nebekalbėtų apie procentus – kiek reikėtų, tiek ir būtų skiriama.
