„Swedbank“ organizuotoje metinėje konferencijoje Haraldas Magnusas Andreassenas vyriausiasis ekonomistas iš Norvegijos pastebėjo, kad šiuo metu – ekonomikos pakilimas, tačiau žiūrint į ekonominius ciklus matyti, kad gali laukti ir krytis.
„Aš optimistas, kai viskas blogai ir pesimistas kai viskas gerai, nes žiūriu į kitą žingsnį“, – teigė jis.
Tuo tarpu Anna Breman, „Swedbank“ grupės vyriausioji ekonomistė, vyriausioji ekonomistė Švedijoje pabrėžia, kad politika glaudžiai susijusi su ekonomika ir krizėmis.
Didžiausia rizika ten, kur atlyginimai neauga
Vyriausioji ekonomistė Švedijoje Anna Breman prisimena, kad po 2008 metų krizės prasidėjusios JAV, šalys paniro į recesiją. Tačiau ekonominės priežastys dingsta, šalys tiesiasi, bet iškyla populizmo banga.
Ji turi paaiškinimą, kodėl įvyko „Brexit“, kodėl JAV prezidentu išrinktas Donaldas Trumpas ir kuri šalis Europoje – pažeidžiamiausia.
Pasak jos, nors ekonomika auga, tačiau patys gyventojai nepajautė algų kilimo ir būtent tokia aplinka, sudaro sąlygas kilti populizmo bangai. Būtent tai įvyko JAV. Pasak jos, ekonomikos kilimas buvo, tačiau jau daug metų žmonės nejautė algų kilimo.
„Didžioji rizika, kad D. Trumpas ne nieko nepadarys, bet kad jis sugriaus tas institucijas, kurios dirbo darydamos Ameriką turtingomis. Nėra daug panašių įvykių, kad būtų su kuo palyginti. Bet iš dalies panašu buvo Italijoje valdant Berlusconiui: ekonomika augo, bet daug lėčiau nei ES zona, tada ištiko krizė ir Italija neatsitiesia. Tai po truputį silpnino ekonomiką ir dabar ji didelėse problemose. Jei Trumpas liks Baltuosiuose rūmuose, matysime, kad ekonomika augo iš lėto ir JAV įtaka pasaulyje blės. Ypatingai iškils Kinija ir kitų šalių ekonomika“, – mano ekonomistė.
„Brexit“ ir populizmą Jungtinėje Karalystėje taip pat lėmė algos, kurios ėmė kristi po krizės, sako ekonomistė. Ji išskiria, kuri šalis Europoje dabar labiausiai turėtų kelti nerimą.
„Populizmas – žmonės bijo migracijos, bijo kad socialinės normos, kurias žino, keičiasi. Žmonės mato, kad jų atlyginimai smunka. Likusioje Europoje, dabar, esame rinkimų cikle ir matome šiek tiek pozityvesnes tendencijas. „Brexit“ ir Trumpas išgąsdino kitus žmones Europoje, kad gal jau tai eina per toli. Austrijoje, Nyderlanduose populistai nelaimėjo. Tada turėjome Prancūzijoje Macrono pergalę. Jis ne tik anti populistas, jis labai pro europietiškas.
Dabar Europa atrodo geriau nei Jungtinė Karalystė ar JAV, tačiau mes vis dar turime rinkimų ciklus: parlamento rinkimus Prancūzijoje, o šis būtinas, kad palaikytų Macrono reformas, taip pat naujieji rinkimai Britanijoje, Vokietijos rinkimai. Tačiau čia atrodo viskas gerai.
Prancūzijoje atlyginimų augimas nebuvo geras, bet jis buvo kartu su produktyvumu, bent šioks toks. Ir likusioje Europoje tas pats, tai jie turėjo dalį to ekonomikos pyrago, kad ir mažą.
Dabar Italijoje artėja rinkimai. Pažiūrėjus į Italijos skaičius matyti, kad jie skurdesni nei buvo prieš krizę. Ir atlyginimai taip pat krenta. Tai jei dabar kur ir puiki žemė demagogijai Europoje – Italija“, – mano ji.
Pasak jos, mes dar nematėme baisiausio.
„Mes žinome, kad po finansinės krizė trys dalykai gali nutikti: populistinės partijos labiau auga, parlamentuose vis daugiau smulkių partijų, sunku gauti daugumą norint daryti reformas. Tačiau su laiku tai nyksta. Ir tada grįžtama prie normalios politikos.
Koks priešnuodis populizmui? Tai nepriklausomi teismai, žiniasklaida ir laisvė balsuoti teisinguose rinkimuose. Finansinė krizė privertė žmones kentėti, kad jie nebegauna savo pyrago dalies. Tačiau šalyse, kur stiprios institucijos, kur žiniasklaida turi laisvę, manau, kad populizmas nyks“, – visgi tikisi ji.
Ekonomika auga, tačiau ar ilgai tai tęsis?
Haraldas Magnusas Andreassenas iš pradžių pristatė ganėtinai džiugią statistiką – pasaulis judą į priekį. Prieš 25 metus apie 40 proc. žmonių gyveno skurde, gaudavo apie du dolerius, šiuo metu liko 10 proc. Tad lygybė, pajamos auga, nedarbas mažėja, infliacija stabili.
„Žmonių lūkesčiai euro zonoje, ES, Švedijoje yra geri. Visi rodikliai yra aukščiau vidurkių ir žmonės yra patenkinti. Būstas ne burbule, kreditavimas taip pat, o investavimas ne pats aukščiausias, dėl to augimas dar gali tęstis. Būsto kainos Švedijoje ir Norvegijoje jau per aukštos, tačiau daug šalių žemame lygyje.
Tačiau man nepatinka ir kelia susirūpinimą, kad žmonės ir ekonomistai teigia, jog viskas toliau tik gerės, nes žinau, kad yra ir kita pusė. Ekonomistai to nepastebi. Tai ciklas: atėjus geriems laikams, eina ir blogi. Politika nėra tokia svarbi, žinome, kad karai, revoliucijos gali sukelti problemas ir Trumpas bei „Brexit“ gali būti problema. Viskas gali užsibaigti katastrofa“, – kalbėjo jis.
Problemų jis pastebi gyventojų produktyvume – jis nebe toks aukštas, kaip anksčiau.
„Rizikos kyla iš politikos, demografijos, technologijų. Tai kelia ilgalaikes grėsmes mūsų ekonomikai. Mes neįvertiname, kaip dideli karai paveikia globalią ekonomiką. Dabar žmonės gali judėti nevaržomai, technologijos juda per visą pasaulį. Mes tai priima savaime suprantamu dalyku.
Produktyvumas prieš krizę 2 proc. buvo, o dabar tarp 0–1 proc. Tai ne katastrofa, bet tai iššūkis. Ga;būt prie to prisidėjo lėtas investavimas daugelyje šalių. Tai laikina, jos augs, jau dabar JAV investavimas aukštas. Ar gali būti, kad naujos technologijos nėra tokios geros gamybos sektoriuje? Gali, bet gali būti ir taip, kad jos nepakankamai diegiamos visur.
Aš optimistiškas, kad augimas ir produktyvumas sugrįš, gal ne į tokį lygį, kiek prieš krizę, bet panašiai“, – teigė Norvegijos ekonomistas.
Tad be produktyvumo augimo, sunku tikėtis ir tolimesnio ekonomikos augimo. Tiesa, ekonomistas įsitikinęs, kad šiuo metu populistai politikai trenksis į sieną, t.y. jų propaguojama politika vaisių neduos.
„Politikai sako dalykus, kurių nesakė anksčiau. Jų analizės nėra būtinai protingos D. Trumpas ir kiti atpažįsta, jog nėra taip lengva visko įgyvendinti. Jis nustebęs, kad sveikatos draudimas sudėtingas, kad Šiaurės Korėja sudėtingas reikalas, jis nieko nežinojo. Jis tą patį sakė apie prekybą, kad ši sudėtingesnė nei manė. Tai pozityvu.
Kinija jau pareiškė, kad yra palaikanti laisvąją prekybą, kitos taip pat. O ką padarė Trumpas, kol kas buvo limituota. Pagrindinis mano žvilgsnis, kad jis pasakė kvailų dalykų, bet jis negalės jų įgyvendinti nes jie kvaili“, – sakė jis.
Įvertinęs visas aplinkybes, ekonomistas iš Norvegijos apibendrina, kad kol kas dar ekonomikos augimas tęsis, tačiau ekonominis ciklas bręsta – t.y. krizė vėl gali užklupti.
