paulius ugianskis

Asmenys, gaunantys savivaldybės skiriamas kompensacijas už šildymą, privalo dalyvauti priimant sprendimą dėl daugiabučio renovacijos, antraip neteks gaunamos kompensacijos. Tiesa, tik laikinai. Vis dėlto, jei nuspręsite pritarti būsto renovacijai, valstybė kompensuos jūsų patirtas išlaidas. Viename sostinės Naugarduko gatvėje esančių daugiabučių kabo įmonės „Mano būstas“ pranešimas, raginantis gyventojus balsuoti dėl pastato renovacijos.

Vieno Klaipėdos daugiabučio gyventojai vasarą jau dvi savaites negali pasidžiaugti karštu vandeniu ir baiminasi, kad nemaloni situacija tęsis dar ilgiau. Vienas namo gyventojų piktinasi, kad vanduo išjungtas neperspėjus. Vis dėlto namą prižiūrinti įmonė teigia, kad ši problema – pačių gyventojų kaltė. Klaipėdietis Donatas portalui tv3.lt papasakojo jau dvi savaites gyvenantis be karšto vandens, nes šis jo gyvenamame pastate išjungtas. Dvi savaites be karšto vandens „Turim didžiulę bėdą name.

Kelis mėnesis neveikiantis liftas privertė garbaus amžiaus senjorus jaustis įkalintais daugiabutyje. Kol gyventojai piktinasi, kad į jų prašymus niekas nekreipia dėmesio, namą administruojanti įmonė teisinasi, kad jai reikėjo įvertinti, kiek ji gali tam skirti pinigų. Į portalą tv3.lt kreipėsi skaitytoja Jurgita (tikrasis vardas redakcijai žinomas – aut. past.). Moteris gyvena Vilniuje, Karoliniškių mikrorajone įsikūrusiame daugiabutyje.

Dvi savaitės be vandens. Tokį diskomfortą teigia patyrusi viena Kaune gyvenanti tv3.lt skaitytoja. Jos teigimu, už daugiabutį atsakinga tarnyba tiek laiko nesugebėjo pašalinti avarijos padarinių ir net neatvežė nemokamo geriamojo vandens. Namo administratoriai metamus kaltinimus griežtai atmeta. Anot jų, vandens Kauno šešiaaukštyje nebuvo vos dvi dienas, o ne savaites.  Kauno Pramonės g. 24A numeriu pažymėtame daugiabutyje gyvenanti Aldona (red. past.

Naujieji metai – be vandens. Taip jau penktą dieną gyvena vieno Vilniaus Gedimino prospekto namo gyventojai. Į portalą tv3.lt kreipėsi skaitytojas Julius, kurio name dėl gedimo užsuktas vanduo. Vyras piktinasi, kad avarinė tarnyba neišsprendžia problemos. „Kiekvieną dieną po naują sieną pradeda daužyti iš tos avarinės, bet problema yra aiški kaip dukart du. Vandens nuotekų sistemoje stovas užsikišęs tarp pirmo ir antro aukšto“, – tv3.lt pasakojo namo gyventojas.

Tikriausiai ne vienas esame patyrę, kad atsukus karšto vandens čiaupą, iš jo ilgokai bėga drungnas vanduo. Tokiu atveju padeda tik vienas vaistas – nekreipti dėmesio į sparčiai besisukantį skaitiklį ir kantriai laukti, kol atvėsęs vanduo išbėgs iš vamzdžių... Jei tai nutinka retkarčiais, paprasčiausias būdas kreipti dėmesio. Tačiau jei tai kartojasi nuolat, nori nenori imi galvoti, kiek pinigų kartu su vandeniu išteka lauk. Taip nutiko ir viename sostinės mikrorajone gyvenančiai jaunai šeimai.

Jau sausį nemažai Seimo narių turės pamąstyti, iš kokių pinigų mokėti už prabangių mašinų nuomą, nes parlamentinei veiklai jie gaus mažiau lėšų. Tačiau sumanę nutraukti sutartis su automobilių nuomos bendrovėmis, parlamentarai būtų priversti iš savo kišenės mokėti netesybas. Šiuo metu kai kurie Seimo nariai automobilio nuomai per mėnesį išleidžia maksimalią parlamentinei veiklai skiriamą sumą pinigų - 3,2 tūkst. litų.

Maždaug pusė milijono Lietuvos žmonių balansuoja ties skurdo riba, tačiau daugeliui parlamentarų įvaizdis rūpi labiau. Seimo nariai, užuot išlaidavę sunkmečiu, galėtų persėsti į ekonomiškesnius, kelis kartus pigesnius ir mažiau aplinką teršiančius automobilius. Į viešumą iškilęs skandalas, kad Seimo nariai už parlamentinei veiklai skirtas lėšas nuomojasi ištaigingus automobilius, piktina visuomenę ir kelia nuostabą saugaus eismo specialistams.

Norintiesiems pigiai išmokti vairuoti geriausia tai daryti Bulgarijoje. "Lietuvos žinios" domėjosi, kuriose Europos Sąjungos (ES) valstybėse įgyti teisę vairuoti kainuoja daugiausiai, o kuriose - mažiausiai. Skaičiuojant pagal vidutinį darbo užmokestį Lietuvoje gauti vairuotojo pažymėjimą nėra pigu. Apie tūkstantį litų kainuoja kursai vairavimo mokykloje, dar kelis šimtus reikia mokėti už valstybinius egzaminus ir vairuotojo pažymėjimą.

Pasitikėk, bet tikrink! Šiuo posakiu pravartu vadovautis norint nepakliūti į nesąžiningų automobilių meistrų pinkles. Tokie "auksarankiai" suremontuos ne tik tai, ką reikia, bet ir ko nereikia. Už "paslaugą" bus paprašyta atitinkamo atlygio, ir jis džiaugsmo tikrai nesuteiks. Pažinoti patikimą ir sąžiningą automobilių remonto meistrą yra taip pat gerai, kaip ir turėti asmeninį odontologą ar ištikimą padėjėją.

Užsimota automobilių vairuotojams, kurie važiuoja įsijungę švyturėlius, leisti oficialiai pažeidinėti Kelių eismo taisykles (KET). Specialistai įspėja, kad toks sprendimas faktiškai įteisintų specialiųjų tarnybų ir kai kurių aukštas pareigas einančių politikų dominavimą keliuose. Specialiosios tarnybos, turinčios teisę naudotis automobiliais, turinčiais garso signalą ir švyturėlius, neretai kaltinamos įgaliojimų keliuose viršijimu.

Šilti orai vėl paskatino vairuotojus griebtis taurelės. Antroje vasaros pusėje kelių patruliams įkliūva šimtai neblaivių vairuotojų, tarp kurių - ir įkaušę keleivinio transporto vairuotojai, rizikuojantys keleivių saugumu. Policijos pareigūnai neabejoja, kad į Lietuvą plūstelėjusi šiltesnio oro banga turėjo įtakos ir vairuotojų atsakingumui. Karštą vasaros dieną nemažai jų susigundo atsigaivinti šaltu alumi arba pasivaišinti stipresniais alkoholiniais gėrimais ir tada sėstis prie vairo.

Ne vienus metus automobilininkus vilioję vardiniai ir išskirtiniai transporto priemonės registracijos numeriai dabar beveik nebeturi paklausos. Šiais metais tokie išduoti vos du. Vos prieš 2-3 metus vardiniai transporto priemonės registracijos numeriai buvo gana populiarūs tarp Lietuvos vairuotojų, siekiančių išsiskirti iš minios. Nors norintieji, kad automobilį puoštų išskirtiniai numeriai, turėjo sumokėti didelę kainą, jų paklausa buvo nemaža. Tačiau neseniai situacija radikaliai pasikeitė.

Naująją tvarką, pagal kurią vairuotojo pažymėjimų netekę asmenys teisę vairuoti atgaus tik po papildomų mokymų ir psichologo konsultacijos, specialistai vadina netinkama ir turinčia daug nežinomųjų. Susisiekimo ministerijai nutarus, kad prasižengę ir dėl to pažymėjimų netekę vairuotojai galės sėsti prie vairo tik po papildomų mokymų, kai kuriems specialistams kilo neaiškumų, kaip naujoji tvarka galios praktikoje.

Vilniuje prasidėjus Lietuvos tūkstantmečio minėjimo ir Dainų šventės renginiams, neatmetama tikimybė, kad dėl gausiai atvykusių svečių kai kurios sostinės vietos "dus" nuo automobilių. Policijos pareigūnai LŽ tikino, kad patruliai pasirengę palengvinti vairuotojams galimus rūpesčius kelyje. Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnybos Administracinės veiklos skyriaus viršininkas Dainius Šalomskas užtikrino, kad Dainų šventės metu mieste dirbs sustiprintos policijos pajėgos.

Didelę viešųjų logistikos centrų steigimo ir valdymo patirtį sukaupę atstovai iš Vokietijos šią savaitę viešėjo Lietuvoje; jie dalijosi savo šalies patyrimo rezultatais steigiant viešuosius logistikos centrus, rašo „Lieutvos žinios“. Bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ ir Susisiekimo ministerija, siekdama sukaupti kuo daugiau žinių bei informuoti suinteresuotas institucijas apie įgyvendinamus Vilniaus viešojo logistikos centro Vaidotuose ir kitus projektus, ketvirtadienį surengė konferenciją „Vi...

Nuo liepos 1 dienos įmonės, kurių darbuotojai tarnybinius automobilius naudoja asmeniniais tikslais, bus priverstos už tai mokėti atitinkamą mokestį. Verslininkai piktinasi, kad naujoji tvarka yra logiškai nepagrįsta ir tėra nevykęs bandymas lopyti skylėtą krašto biudžetą. Finansų ministerija pasiekė, kad nuo kito mėnesio valdžia galės apmokestinti asmeniniais tikslais naudojamus tarnybinius automobilius.

Daugelis juos keiksnoja, jų stereotipas visuomenėje gajus kaip linkusių sukčiauti. Tačiau šios profesijos atstovai neapsaugoti nuo smurto ir pavojų, priešingai - jų darbe kartais tenka žvelgti mirčiai į akis. Toks šių dienų taksistų darbas. Policijos suvestinėse daugėja pranešimų apie taksi vairuotojų puldinėjimus, mėginimus juos apiplėšti.

Sostinės valdžia prisiminė mokestį už įvažiavimą į senamiestį ir sieks jį įvesti jau nuo kitų metų. Eismo specialistai tokią valdžios iniciatyvą palaiko, tačiau žeria aibę priekaištų projekto turiniui. Nuo kitų metų įvažiavimas į Vilniaus senamiestį gali būti apmokestintas palyginti nemenka suma. Sostinės valdžia deklaruoja, kad šitaip sieks sumažinti transporto srautus Vilniaus širdyje. Tuo metu eismo ir transporto specialistai miesto valdžios ketinimuose įžvelgia daug techninių trūkumų.

Mažiau nei po dviejų mėnesių Lietuvoje įsigalios nauja tvarka, dėl kurios jau dabar kai kuriems specialistams kyla nemažai klausimų. Saugiam eismui gerinti sumanyta naujovė gali greitai subliūkšti, nors jai įsigaliojus greičiausiai išloš specializuoti automobilių servisai, krizės laikotarpiu kovojantys dėl kiekvieno kliento.

Nors naujų automobilių pardavimas primena sąstingį, prabangos ir prestižo ištroškę vairuotojai neketina pasiduoti sunkmečiui. Jie ir toliau, tiesa, rečiau, perka po kelis šimtus tūkstančių litų kainuojančias mašinas. Kai kurie už prestižinius "žaisliukus" negaili dar įspūdingesnių sumų. Šiemet Lietuvoje pigiausių ir vidutinės klasės naujų automobilių pardavimas, palyginti su praėjusiais metais, smuko daugiau kaip dviem trečdaliais.

Po didelės audros - štilis. Taip šiandien galima apibūdinti vairavimo mokyklas, kuriose norinčiųjų išmokti vairuoti vos per pusmetį gerokai sumažėjo. Dar praėjusių metų pirmąjį pusmetį norinčiųjų mokytis vairuoti buvo nors vežimu vežk. Vairavimo mokyklos neatsiginė mokinių, klasėse vienu metu mokėsi po keliasdešimt būsimų vairuotojų. Šiandien situacija pasikeitusi kardinaliai.

Draudimo bendrovės mato, kad sunkėjant ekonomikos situacijai jų klientai vis dažniau ryžtasi sukčiauti. Vieni „režisuoja“ automobilių vagystes, kiti - fiktyvius eismo įvykius, dar kiti savo automobilius tiesiog sudegina. Tokiais atvejais sukčių tikslas vienas - pasipelnyti draudimo bendrovių sąskaita. Turite brangų automobilį ir nebeišgalite kas mėnesį mokėti išperkamosios nuomos mokesčio? Galite rizikuoti.

Bankrutavusios skrydžių bendrovės „flyLAL Lithuanian Airlines“ („flyLAL“) lėktuvai, kuriuos įmonė buvo išsinuomojusi iš skirtingų kompanijų, surado naujus šeimininkus. Dalį lėktuvų skrydžių bendrovei „flyLAL“ nuomojo bendrovė „Avia Asset Management“, priklausanti įmonių grupei „flyLAL Group Services“. Veiklos pradžioje ši kompanija bendrovei „flyLAL“ nuomojo 8, paskui 6, dar vėliau - 3 lėktuvus. Prieš skrydžių bendrovei sustabdant veiklą buvo nuomojami jau tik 2 lėktuvai.

Lietuviški seno pavyzdžio vairuotojo pažymėjimai tapo paklausia klastojimo preke. Per kelerius metus teisėsaugos institucijos gavo informacijos apie daugiau nei 700 suklastotų ir užsienio šalyse naudotų pažymėjimų. Kiek iš tiesų pasaulyje cirkuliuoja tokių klastočių, specialistai teigti nesiryžta. Seno pavyzdžio vairuotojo pažymėjimai nepakankamai apsaugoti nuo klastojimo.

Šalies žmonės ir svečiai nebežino, ką daryti: XXI a. Lietuvoje išnyko šiuolaikinio transporto rūšis - oro susisiekimas. Specialistai skambina pavojaus varpais - šalies civilinė aviacija atsidūrė gilioje duobėje, iš kurios būtina kuo skubiau pakilti.

Prieš pat Kalėdas skrydžių bendrovės „airBaltic“ ir „flyLAL-Lithuanian Airlines“ pranešė ne itin šventišką naujieną. Jos abi atšaukia tiesioginius skrydžius net į keletą Europos sostinių. Tarp jų - ir į Europos Sąjungos (ES) „širdį“ Briuselį.

Vakar beveik visoje Lietuvoje kelius ir gatves padengė plonas, beveik nematomas ledo sluoksnis. Vilniuje po pietų dėl slidžios kelio dangos sustojo dalies troleibusų ir autobusų eismas. Žmonės, palikę viešąjį transportą, kelionę tęsė pėsčiomis. Iš karto po pietų sostinė ėmė dusti nuo transporto spūsčių. Didžiausios grūstys susidarė tose vietose, kur yra įkalnės ir nuokalnės. Vilniuje sunkiasvoris ir viešasis transportas negalėjo įveikti Tauro ir Šeškinės kalnų.

Savaitės viduryje iškritus pirmajam sniegui, vairuotojai prarado budrumą. Vien tik sostinėje per kelias valandas įvyko tiek eismo įvykių, kiek paprastai jų būna per visą dieną, rašo „Lietuvos žinios“. Netikėtai pasikeitusios oro sąlygos priminė vairuotojams apie keliuose ir gatvėse tykančius pavojus. Trečiadienio rytą Vilniuje kelių patruliai vos spėjo fiksuoti eismo įvykius.

Nejaugi pildosi Latvijos susisiekimo ministro Ainaro Šlesero grasinimai, kad bendrovė „airBaltic“ nutrauks daugumą skrydžių iš Vilniaus tarptautinio oro uosto? LŽ išsiaiškino, kad šios kompanijos orlaiviai iš Lietuvos sostinės netrukus nebeskraidys į Hamburgą ir Oslą. Pastaruoju metu įtarimų dėl nesąžiningos konkurencijos krečiama oro bendrovė „airBaltic“ kai kuriems savo klientų šiomis dienomis pateikė nemalonią staigmeną.

Vilniuje antrą dieną vyksta Europos geležinkelių inžinierių asociacijos ir Lietuvos geležinkelių inžinierių sąjungos konferencija, skirta europinio standarto geležinkelio „Rail Baltica“ techniniams klausimams spręsti.

Lietuvos oro bendrovė „flyLAL“ teigia, jog dėl iškreiptos oro transporto rinkos patyrė nuostolių, tad žalos atlyginimo siekia per teismą. Vilniaus apygardos teismo nutarimas areštuoti Latvijos kompanijos „airBaltic“ ir Rygos oro uosto turtą vakar sukėlė ant kojų ir abiejų šalių susisiekimo ministrus. Ieškinys gali siekti 500 mln. litų. Bendrovė „flyLAL“ tvirtina nuo 2004-ųjų patyrusi beveik 200 mln.

Apie 20 milijonų gyventojų, begalė automobilių, vienintelis veikiantis šviesoforas, nuolatinis pypsėjimas ir... beveik nė vienos avarijos. Tokie Egipto sostinės Kairo eismo ypatumai. Užsieniečiams perprasti eismo infrastruktūrą saulėtame piramidžių mieste Kaire nėra paprasta. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad šiame mieste automobilius vairuoja visiški pamišėliai, o kelių eismo taisykles sugalvojo koks nors pamišęs valdininkas. Naujas automobilis - svajonė.

Automobiliams vis labiau panašėjant, vairuotojai rado būdą nepradingti minioje. Didelę reikšmę ženklų kombinacijai teikiantys žmonės yra pasiryžę už išskirtinius automobilio registracijos numerius pakloti net penkiaženklę sumą. Valstybinės įmonės „Regitra“ Transporto registracijos metodikos skyriaus vyresnysis specialistas Antanas Raudonis LŽ tvirtino, kad įmonė per savaitę sulaukia mažiausiai vieno prašymo išduoti vardinius numerio ženklus.

Lietuvoje naujų ir naudotų automobilių pardavėjai pasiskirstė į dvi stovyklas. Vieni teigia nejaučiantys daug degalų sunaudojančių automobilių pardavimo nuosmukio, kiti sako, kad tokių mašinų paklausa darosi vis mažesnė. Kaip rašo „Lietuvos žinios“, aukštos degalų kainos po truputį keičia vairuotojų įpročius. Vakarų Europoje, o ypač Jungtinėse Amerikos Valstijose, vairuotojai atsisako galingų mašinų ir persėda į mažesnius bei ekonomiškesnius automobilius.

Europą krečiantys vežėjų streikai atsirito ir iki Lietuvos. Mūsų šalies vežėjai, suprasdami kolegų iš užsienio pasipiktinimą nuolat kylančiomis degalų kainomis, šiandien pradėjo streiką Vilniuje, Utenoje ir Marijampolėje. Straipsnio pabaigoje žiūrėkite reportažą apie vežėjų streiką trečiadienį Vilniuje. Nerasdami išeities ir nesulaukdami valstybės paramos, Lietuvos vežėjai irgi ryžosi drastiškiems veiksmams. Šiandien šimtai vilkikų pajudėjo Vilniaus, Utenos ir Marijampolės gatvėmis.

Dauguma krovinių gabenimu sausumos keliais užsiimančių bendrovių priverstos gerokai apkarpyti savo išlaidas. Negana to, vežėjai prognozuoja, kad laikas ruoštis blogiausiam rudens scenarijui. Vežėjai pažymi, kad krovinių gabenimo srityje konkurencija dar labiau padidėjo, todėl kiekviena įmonė savo galimybes priversta vertinti ne taip optimistiškai kaip anksčiau. Dar visai neseniai didesnės ir mažesnės krovinius gabenančios bendrovės lengva ranka pirko naujus vilkikus.

Daugelyje šalių sumažėjęs naujų automobilių pardavimas veikiausiai netruks pasiekti ir Lietuvą. Ekspertai prognozuoja, kad ryškesnio pardavimo nuosmukio realu tikėtis jau kitų metų pradžioje. Didėjanti infliacija ir ekonomikos krizės šmėkla Lietuvoje dar nenuslopino noro pirkti naujus automobilius. Pagal tokių mašinų įsigijimo skaičių mūsų šalis jau pralenkė Latviją ir lipa ant kulnų estams.

Lietuvoje atvykus į plovyklą plauti automobilio, geriausiu atveju jums bus pasiūlyta išgerti puodelį kavos. Tuo metu kai kuriose užsienio šalyse klientai į plovyklas viliojami grožio procedūromis ar net gundančiu striptizu.

Nuo šiol kadenciją baigę Lietuvos prezidentai, užsienio valstybių parlamentinių delegacijų ir aukščiausiųjų audito institucijų vadovai mūsų šalies oro uostuose galės būti aptarnaujami kaip labai svarbūs asmenys ir išvengti aviacinio saugumo patikros procedūrų. Tokį nutarimą vakar priėmė Vyriausybė.