Naująją tvarką, pagal kurią vairuotojo pažymėjimų netekę asmenys teisę vairuoti atgaus tik po papildomų mokymų ir psichologo konsultacijos, specialistai vadina netinkama ir turinčia daug nežinomųjų.
Susisiekimo ministerijai nutarus, kad prasižengę ir dėl to pažymėjimų netekę vairuotojai galės sėsti prie vairo tik po papildomų mokymų, kai kuriems specialistams kilo neaiškumų, kaip naujoji tvarka galios praktikoje. LŽ šaltinių teigimu, papildoma nedrausmingų vairuotojų švietimo ir mokymo veikla saugesniam eismui įtakos beveik neturės. Maža to, nors naujoji tvarka jau įsigaliojo, šiandien Lietuvoje nėra nė vienos vairavimo mokyklos, kurioje piktybiškiems Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidėjams būtų skiepijami drausmės ir atsakingumo principai. Iki šiol iš maždaug 300 mokyklų norą imtis šios veiklos tvirtai pareiškė vos 6 įmonės.
Auklės ir psichologai
Susisiekimo ministerija, remdamasi Saugaus eismo automobilių keliais įstatymu, primena, kad nuo liepos 1 dienos nuolat prasižengiantys ir administracine tvarka baudžiami vairuotojai teisę vairuoti atgaus tik išklausę specialų teorinį mokymo kursą, kuris truks ne trumpiau nei 2 akademines valandas. Prasižengėliams taip pat reikės ne mažiau kaip vieną valandą su atitinkamos kvalifikacijos psichologu analizuoti padarytus pažeidimus ir aptarti asmeninės atsakomybės klausimus. Norintieji atgauti teisę vairuoti turės tobulinti ir praktinius įgūdžius. Jiems teks atlikti ne trumpesnį kaip pusės valandos asmeninių vairavimo gebėjimų testą ir ne trumpiau nei pusvalandį lavinti transporto priemonės stabdymo įgūdžius. Vėliau šių testų rezultatus vairuotojai turės aptarti mokymo grupėje.
Pasak Susisiekimo ministerijos atstovų, švietėjiška prasižengusių vairuotojų veikla galės užsiimti tik tos vairavimo mokyklos, kurios atitiks griežtus reikalavimus dėl mokymo įrangos. Kitaip sakant, įmonės privalės turėti specialią vairavimo trasą, kuri nuo mokyklos būtų nutolusi ne toliau kaip per vieną kilometrą, įsigyti prietaisus, fiksuojančius vairuotojų reakcijos laiką, ir stabdymo pratimams atlikti reikalingas priemones. Joms taip pat teks samdyti aukštos kvalifikacijos psichologus ir saugaus eismo specialistus.
Ar vairavimo mokyklos, kurių Lietuvoje yra apie 300, pasirengusios teikti naują paslaugą, spręs Valstybinė kelių transporto inspekcija (VKTI).
Pradėjo ne nuo to galo
LŽ šaltinių teigimu, naujoji tvarka tėra nevykusi užsienio šalyse taikomos panašios praktikos kopija. Jų nuomone, papildomas vairavimo įgūdžių mokymas ir psichologo konsultacija nepadės sumažinti avaringumo. Be to, ši tvarka kelia daug klausimų. Iki šiol niekas negali dorai paaiškinti, kaip ji bus taikoma praktikoje.
Vairavimo mokymo paslaugas teikiančios įmonės "Juronas" savininkas Vytautas Šantaras įsitikinęs, kad naujojo sumanymo veiksmingumas ir efektyvumas yra niekuo nepagrįstas. Pašnekovo nuomone, tokius ar panašius mokymus būtina taikyti ne jau prasižengusiems, bet dar tik pradedantiems vairuotojams. "Net nėra ką apie tai šnekėti. Absurdas, ir tiek. Neprotingai pasielgta. Kiek vairavimo mokyklų teiks tokią paslaugą? Mano galva, tikrai nedaug, nes sunkmečiu reta įmonė norės papildomai investuoti į specialią įrangą ir samdyti daugiau darbuotojų. Be to, praktiniai ir teoriniai užsiėmimai bei psichologo konsultacija didelio efekto neduos. Jei norime, kad vairuotojai būtų drausmingi ir laikytųsi KET, būtina juos mokyti ne tada, kai šie kelis kartus prasižengia, bet tuo metu, kai dar tik ruošiasi įgyti teisę vairuoti", - tvirtino V.Šantaras.
Įstatymas neveikia
Neaišku ir tai, kaip per vieną papildomo mokymo valandą prasižengę vairuotojai sugebės įgyti stabdymo įgūdžių ir patobulinti vairavimo gebėjimus. Saugaus eismo specialistai juokauja, kad tokiu atveju jie turėtų būti gimę lenktynininkais. Mat norint perprasti stabdymo gudrybes prireiktų ne vienos valandos, o mažiausiai vienų metų.
V.Šantarui nesuprantama, kaip bus mokomi, pavyzdžiui, prasižengę autobusų vairuotojai. "Jei vairuotojo pažymėjimą prarastų profesionalus autobuso vairuotojas, tada jam, logiškai mąstant, reikėtų tobulinti vairavimo įgūdžius prie autobuso vairo. Bet ar mokyklos, norinčios teikti papildomo mokymo paslaugas, turi specialiai pritaikytus autobusus?" - retoriškai klausė V.Šantaras.
Apie tai, kaip po liepos 1 dienos galima atgauti atimtą vairuotojo pažymėjimą, nieko konkretaus negalėjo pasakyti ir Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnybos pareigūnai. LŽ paprašytas paaiškinti naujos tvarkos subtilybes, tarnybos Administracinės veiklos skyriaus
viršininkas Dainius Šalomskas nuo komentarų susilaikė. "Neturiu ką pasakyti. Kol kas priimtas įstatymas veikia nevisiškai", - trumpai tepasakė pareigūnas.
Gaubiami nežinios
LŽ bandė išsiaiškinti, kaip naująją tvarką vertina vairavimo mokyklų darbuotojai, tačiau susidūrė su jų abejingumu ir nežinojimu. Vairavimo mokyklos "Draiveris" atstovė Viktorija teigė negalinti patarti, kaip ir kur vairuotojo pažymėjimo netekusiam asmeniui pradėti lankyti papildomus mokymo kursus. "Mūsų vairavimo mokykloje tokių mokymų nėra ir tikrai nebus. Kaip atgauti prarastą pažymėjimą, galėtų atsakyti nebent tie, kurie šią tvarką priėmė, - Susisiekimo ministerija. Siūlyčiau ten ir kreiptis", - patarė mergina.
Personalinio vairuotojų ruošimo centro VRC konsultantė tikino girdėjusi apie papildomus mokymus, tačiau jų įmonėje tokia paslauga neteikiama. "Nežinau, ką jums ir patarti. Mes tokių paslaugų neteikiame ir vargu ar ateityje teiksime. Bent jau iki šių metų rudens. Neįsivaizduoju, kokia vairavimo mokykla Vilniuje gali šiuo klausimu padėti", - neslėpė nuostabos VRC atstovė.
Vairavimo mokyklos "Gineida" vadovė Vida Jakienė patvirtino, kad jų įmonė papildomų mokymų neorganizuos. Direktorės nuomone, tam keliami nepagrįstai dideli reikalavimai.
Kiek tiksliai prasižengusiems vairuotojams kainuos įgūdžių tobulinimas, negalėjo pasakyti net ir naująją tvarką rengę pareigūnai. "Kaina svyruos galbūt tarp 200-300 litų, tačiau kokia ji bus iš tiesų, konkrečiai negaliu atsakyti", - LŽ aiškino Susisiekimo ministerijos Eismo keliais reglamentavimo skyriaus vedėjas Kastytis Povilaitis.
Tikrino pasirengimą
Nors naujoji tvarka įsigaliojo šio mėnesio pradžioje, LŽ duomenimis, nė viena vairuotojus rengianti įmonė dar negali teikti numatytos paslaugos. Iki šiol VKTI įvertino tik 6 vairavimo mokyklas, kurios pareiškė norą organizuoti papildomus mokymus. Anot inspekcijos Saugaus eismo skyriaus vedėjo Viktoro Lapino, patikrinę minėtas įmones, specialistai didesnių priekaištų joms neturėjo. "Kol kas vertinome tik 6 mokyklas, pageidavusias rengti papildomus mokymus. Iš esmės keliamus reikalavimus jos atitiko. Vienintelis trūkumas - įmonės dar nespėjo įsigyti reikiamos įrangos", - LŽ sakė V.Lapinas. Ir pridūrė, kad nemažai bendrovių domisi tokių paslaugų teikimu.
Lietuvos vairuotojų mokymo ir kvalifikacijos kėlimo mokyklų asociacijos prezidentas Kęstutis Vaicekiūtis LŽ patikslino, jog būtų naivu tikėtis, kad papildomus mokymus rengs visos 300 Lietuvoje veikiančių vairavimo mokyklų. Jo nuomone, tokių įstaigų turėtų atsirasti ne daugiau kaip dešimt.
Jeigu vairavimo mokyklos, kurios teiks papildomų mokymų paslaugas, veiks tik keliuose miestuose, dalis norinčiųjų atgauti prarastus vairuotojo pažymėjimus greičiausiai susidurs su nenumatytais sunkumais. Jiems teks važiuoti keliolika, keliasdešimt ar kelis šimtus kilometrų iki artimiausio vairuotojų ruošimo centro, organizuojančio papildomus mokymus.
Sumanymo neįgyvendino
Kai kuriose Europos šalyse vairuotojai teorines žinias ir praktinius įgūdžius tobulina ne vairavimo mokyklose, bet specialiuose centruose. Idėja steigti panašias papildomo teorinio ir praktinio vairavimo įmones ne vienus metus sklandė ir Lietuvoje. Atsakingos valstybės įstaigos ne sykį su privačiais investuotojais tarėsi, kaip tokių centrų, dar vadinamų saugaus eismo centrais, įkurti mūsų krašte. Planuota, kad juose galėtų būti rengiami papildomi naujai iškeptų ir prasižengusių vairuotojų mokymai bei perkvalifikavimas. Ankstesnės kadencijos politikai buvo užsimoję tokius centrus įsteigti per artimiausius porą metų, tačiau nesugebėjo įgyvendinti savo ketinimų.
Bent jau kol kas kalbų apie praktinio vairavimo įmones negirdėti. Viena priežasčių, kodėl stringa saugaus eismo centrų statybos, - žemės sklypų problema. Be to, per neoficialius politikų ir verslininkų pokalbius užsimenama, kad artimiausiu metu, tikėtina, keisis įstatymų pataisos. Dėl jų norinčiųjų investuoti į saugaus eismo centrus entuziazmas gali apskritai išblėsti.
Paulius Ugianskis
