Prieš pat Kalėdas skrydžių bendrovės „airBaltic“ ir „flyLAL-Lithuanian Airlines“ pranešė ne itin šventišką naujieną. Jos abi atšaukia tiesioginius skrydžius net į keletą Europos sostinių. Tarp jų - ir į Europos Sąjungos (ES) „širdį“ Briuselį.
Latvijos skrydžių bendrovės „airBaltic“ lėktuvai dėl sumažėjusio keleivių srauto tiesiogiai į Briuselį nebeskraidys nuo kitų metų sausio 9-osios, o didžiausia Lietuvoje vietos kapitalo skrydžių bendrovė „flyLAL-Lithuanian Airlines“ tiesioginių skrydžių atsisakė nuo žiemos sezono pradžios. Toks sprendimas papiktino ne tik paprastus keleivius, bet ir dažnai į Briuselį darbo reikalais skraidančius politikus bei valstybės tarnautojus, rašo „Lietuvos žinios“.
Politikai pasipiktinę
Europos Parlamento (EP) narė Ona Juknevičienė sprendimą naikinti tiesioginius skrydžius iš Vilniaus į Briuselį vadina gėda ne tik prieš Europą, bet ir visą pasaulį. Politikė įsitikinusi, kad tai - smūgis žemiau juosmens tiek Lietuvos, tiek užsienio piliečiams. „Man tikrai gėda dėl tokių skrydžių bendrovių veiksmų. Keista, kad būdami ES nebetekome tiesioginio ryšio su Briuseliu. Stebiuosi ne tik aš, bet ir mano kolegos iš EP. Skrydžių bendrovių sprendimus turėtų rimtai apsvarstyti atitinkamos mūsų šalies institucijos. Išnagrinėjusios susidariusią situaciją, jos turėtų imtis ryžtingų veiksmų“, - LŽ sakė O. Juknevičienė.
Susisiekimo ministerijos viceministras Arūnas Štaras pripažįsta, kad skrydžių bendrovių sprendimas naikinti tiesioginius skrydžius į keletą Europos šalių sostinių - nenormalus reiškinys. Jo nuomone, dėl to nepatogumų patirs visi į tuos miestus skraidantys keleiviai. „Kaip pilietis galiu pasakyti, kad nenormalu, kai tiesiogiai iš Vilniaus nebegalima nuskristi į Briuselį. Jei mūsų šalyje veiklą vykdančios oro bendrovės negali to užtikrinti, ko gero, reikės ieškoti tokių oro vežėjų, kurie sugebės tai padaryti“, - LŽ aiškino A. Štaras.
Paskutiniai skrydžiai
Briuselis - ne vienintelis Europos miestas, į kurį bus nutraukti tiesioginiai skrydžiai iš Vilniaus. Bendrovė „airBaltic“ šią savaitę pranešė, kad iš Lietuvos sostinės nebeskraidins keleivių ir į Londoną, Berlyną bei Helsinkį. Į Suomijos sostinę „airBaltic“ lėktuvai iš Vilniaus oro uosto jau nebekyla. Kelionių į Berlyną bus atsisakyta nuo 2009 metų sausio 5 dienos, į Briuselį paskutinis lėktuvas pakils sausio 8 dieną, į Londoną - sausio 12 dieną. Bendrovė „airBaltic“ šiuos skrydžius planuoja atnaujinti kitų metų pavasarį - kovo 28 dieną.
Iki tol į Londoną, Briuselį, Helsinkį ir Berlyną keleiviams bus pasiūlyta keliauti kitu maršrutu.
Atšaukė iki pavasario
Bendrovės „airBaltic“ rinkodaros ir viešųjų ryšių koordinatorė Rosita Sakalauskaitė teigė, kad sprendimą laikinai nutraukti tiesioginius skrydžius į minėtus miestus padiktavo ekonominė situacija. „Tiesioginiai skrydžiai į keturias Europos sostines atšaukiami dėl sumažėjusių keleivių srautų. Pastebėjome, kad ateinančių metų pradžioje sumažėjo rezervuotų bilietų skaičius. Be to, dėl įsibėgėjančios krizės sumažėjo verslo klasės kelionių. Tačiau noriu pabrėžti, kad visi atšaukimai yra laikini“, - tikino ji.
Tuo metu bendrovė „flyLAL-Lithuanian Airlines“ kol kas negali pasakyti, kada bus atnaujinti šiuo metu atšaukti tiesioginiai skrydžiai iš Vilniaus. „flyLAL“ grupės vienas netiesioginių akcininkų Gediminas Žiemelis informavo, kad tiesiogiai iš Vilniaus į Briuselį nuspręsta neskraidyti žiemos sezonu, tačiau teigė kol kas negalįs patvirtinti, ar vasarą reisai bus atnaujinti.
Šiuo metu „flyLAL“ keleiviams iš Vilniaus oro uosto į Briuselį rekomenduoja skristi per Amsterdamą. Bendrovė „airBaltic“ į ES „širdį“ siūlo keliauti per Rygą arba Kopenhagą.
Sudarė darbo grupę
Šią savaitę susisiekimo ministro Eligijaus Masiulio įsakymu ministerijoje sudaryta darbo grupė civilinės aviacijos Lietuvoje plėtojimo klausimams nagrinėti. Į darbo grupę, kurios vadovu paskirtas A. Štaras, įtraukti įvairių šalies institucijų atstovai. Jie turės išnagrinėti esamą situaciją Lietuvos oro transporto sektoriuje ir pateikti siūlymus dėl tolesnės jo plėtros.
Šiuo metu Susisiekimo ministerijos užsakymu rengiama studija „Oro transporto plėtros galimybės“. Studijos rengėjai siekia įvertinti būsimą Lietuvos tarptautinių oro uostų reikšmę ir apibrėžti infrastruktūros ir paslaugų poreikį iki 2025 metų.
Tuo metu minėtos darbo grupės tikslas - pateikti siūlymus dėl svarbiausių veiksmų užtikrinant valstybės įmonių ir oro vežėjų bendradarbiavimą skraidinant keleivius iš ir į Lietuvos oro uostus.
Beje, vakar susisiekimo ministras E. Masiulis pripažino, kad bendrovės „flyLAL-Lithuanian Airlines“ finansinė situacija „yra rimta“. Jis neatmetė galimybės, kad jei bendrovės būklė nepasikeis, ji gali bankrutuoti ir netekti licencijos.
Paulius Ugianskis
