Didelę viešųjų logistikos centrų steigimo ir valdymo patirtį sukaupę atstovai iš Vokietijos šią savaitę viešėjo Lietuvoje; jie dalijosi savo šalies patyrimo rezultatais steigiant viešuosius logistikos centrus, rašo „Lieutvos žinios“.
Bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ ir Susisiekimo ministerija, siekdama sukaupti kuo daugiau žinių bei informuoti suinteresuotas institucijas apie įgyvendinamus Vilniaus viešojo logistikos centro Vaidotuose ir kitus projektus, ketvirtadienį surengė konferenciją „Viešųjų logistikos centrų nauda regionams ir šalių transporto sistemai - geriausios praktikos pavyzdžiai“. Jos metu svečiai iš Vokietijos dalijosi savo krašto patirtimi steigiant viešuosius logistikos centrus, aptarė savivaldybių ir vystymo bendrovių indėlį į juos bei centrų naudą miestų savivaldoms bei Vokietijos ekonomikai. Savo ruožtu Lietuvos atstovai supažindino su Vilniaus viešojo logistikos centro koncepcija ir apsvarstė galimybių studijos rezultatus.
Didins konkurencingumą.
Konferencijos dalyviai pažymėjo, kad Lietuva yra valstybė, kurią kerta transeuropiniai transporto koridoriai. Turėdama ambicijų ir toliau išlikti stipria tranzitine valstybe, Lietuva, steigdama viešuosius logistikos centrus, įsilies į bendrą Europos Sąjungos (ES) logistikos centrų sistemą. Tokiu būdu Lietuvoje atsiras galimybė ne tik perskirstyti krovinius tarp atskirų transporto rūšių, bet ir prisijungti prie Europos informacinių tinklų.
Susisiekimo viceministro Rimvydo Vaštako teigimu, viešieji logistikos centrai bus steigiami šalia Pirmojo ir Devintojo transeuropinių transporto koridorių, kertančių Lietuvos teritoriją, todėl jie taps svarbiomis transeuropinių tinklų skirtingų transporto rūšių jungtimis. „Logistika yra ir bus viena svarbiausių transporto sistemos sudedamųjų dalių.
Ji padeda sukurti pagrindą plėtotis greitam, saugiam, aplinką saugančiam krovinių vežimui. Įsteigus viešuosius logistikos centrus Lietuva prisidės prie Europos transporto sistemos veiklos optimizavimo, transporto intermodalinio skatinimo ir konkurencingumo didinimo“, - teigė R.Vaštakas.
Gaus europinę paramą
Šiuo metu Lietuvos Vyriausybė yra numačiusi iki 2012 metų parengti techninę dokumentaciją viešiesiems logistikos centrams steigti. Jei šis procesas vyks sklandžiai, tais pačiais metais turėtų prasidėti ir šių logistikos centrų Lietuvoje statybos darbai.
Susisiekimo viceministras pabrėžė, kad Vilniaus ir Klaipėdos viešųjų logistikos centrų steigimas jau dabar yra pripažinti valstybinės svarbos ekonominiais projektais. Tuo metu ES paramos fondai Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos viešųjų logistikos centrų plėtrai yra numatę skirti apie 300 mln. litų.
Jau paskirti ir Vilniaus bei Kauno viešųjų logistikos centrų projektų vykdytojai. Jais atitinkamai tapo bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ ir VĮ „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija“.
Neišvengia problemų
Pristatydamas steigiamo Vilniaus viešojo logistikos centro koncepciją ir galimybių studijos rezultatus, bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ generalinis direktorius Stasys Dailydka akcentavo, kad šis logistikos centras dabar yra bene labiausiai pajudėjęs į priekį. S.Dailydka neslėpė, kad vystant šį projektą susiduriama su įvairiais trukdžiais, susijusiais su žemės ir teritorijų planavimo dokumentų rengimu. Tačiau bendrovės vadovas pažymėjo, kad iškilusios problemos sprendžiamos atsižvelgiant į kitų šalių patirtį.
„Viešųjų logistikos centrų steigimo ir intermodalinio transporto išplėtojimo svarba ir reikšmė jau seniai įvertinta Vakarų Europos valstybėse. Nors tokie centrai įtraukti į daugelį valstybės strateginių dokumentų ir steigimo procesas jau prasidėjęs, tačiau vis dar susiduriama su žinių ir patirties stoka. Dažnai iki galo nesuprantama, kokią naudą didelių logistikos „žaidėjų“ surinkimas į vieną teritorinį vienetą gali atnešti Lietuvos regionams ir savivaldybėms“, - pabrėžė bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ vadovas S.Dailydka.
Parengta bendradarbiaujant su AB „Lietuvos geležinkeliai“.
Paulius Ugianskis
