Lietuviški seno pavyzdžio vairuotojo pažymėjimai tapo paklausia klastojimo preke. Per kelerius metus teisėsaugos institucijos gavo informacijos apie daugiau nei 700 suklastotų ir užsienio šalyse naudotų pažymėjimų. Kiek iš tiesų pasaulyje cirkuliuoja tokių klastočių, specialistai teigti nesiryžta.
Seno pavyzdžio vairuotojo pažymėjimai nepakankamai apsaugoti nuo klastojimo. Specialistai sako, kad šiuolaikinių technologijų amžiuje padirbti tokį pažymėjimą gali net penktokas, rašo „Lietuvos žinios“.
Nepakankama apsauga
Valstybės įmonės „Regitra“ direktoriaus pavaduotojas Saulius Šuminas LŽ tvirtina, kad iš užsienio šalių institucijų neretai sulaukiama prašymų padėti išsiaiškinti, ar lietuviški seno pavyzdžio vairuotojo pažymėjimai nėra klastotės. „Anksčiau tokių prašymų pasitaikydavo vos vienas kitas, tačiau pastaruoju metu jų daugėja. Kolegos iš užsienio sunerimę, kad jų šalyse vairuotojai, dažniausiai iš trečiųjų šalių, naudoja lietuviškas klastotes“, - teigia S. Šuminas.
Nuo 1990 metų kovo 11 dienos iki 2000-ųjų balandžio pradžios išduotiems LT1 pavyzdžio vairuotojo pažymėjimams nebuvo nustatytas galiojimo terminas. Be to, laminuotas popierinis dokumentas nepakankamai apsaugotas nuo klastojimo. Tą pripažįsta ir Vidaus reikalų ministerija (VRM). Šios institucijos atstovų teigimu, seno pavyzdžio vairuotojo pažymėjimuose naudojamų apsaugos priemonių nepakanka dokumentui tinkamai apsaugoti, todėl naudojant ofsetinės spaudos priemones juos galima klastoti dideliais kiekiais ir jų kokybė nelabai skiriasi nuo tikrų šio pavyzdžio dokumentų gaminimo kokybės.
Suplėšė ministro teises
Žinodami, kad lietuviškus vairuotojo pažymėjimus nesunku padirbti, užsienio šalių policijos pareigūnai kartais įtariai žvelgia į šiuos dokumentus. Pasitaiko atvejų, kai tikrą pažymėjimą pareigūnai palaiko klastote.
Turėdamas seno pavyzdžio teises į keblią padėtį buvo patekęs ir VRM ministras Raimundas Palaitis. Jis tvirtina, kad dar prieš dvejus metus pareigūnai Lenkijoje iš jo atėmė ir suplėšė seno pavyzdžio vairuotojo pažymėjimą bei skyrė baudą. Todėl planuojantiesiems keliones į Europos Sąjungos (ES) šalis ministras pataria pasikeisti seno pavyzdžio vairuotojo pažymėjimą. Tiesa, pagal galiojančius teisės aktus, seno pavyzdžio vairuotojo pažymėjimas turi būti pripažįstamas visame pasaulyje.
Kokybe nepasižymi
VĮ „Regitra“ direktoriaus pavaduotojas S.Šuminas LŽ sako, kad suklastotus vairuotojo pažymėjimus naudojantys vairuotojai dažniausiai įkliūva Airijoje, Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje. Padirbtus seno pavyzdžio vairuotojo pažymėjimus esą dažnai turi trečiųjų šalių asmenys, nes Lietuvoje išduoti vairuotojo pažymėjimai ES šalyse yra pripažįstami ir keičiami į šių šalių nacionalinius vairuotojo pažymėjimus be jokių papildomų sąlygų.
„Ši problema iš tiesų aktuali. Esant dabartinėms technologijoms suklastoti seno pavyzdžio teises nėra sunku. Žinoma, mūsų specialistai ar policijos pareigūnai klastotes gali atpažinti ir plika akimi, tačiau kolegoms iš užsienio tai padaryti yra žymiai sunkiau. Iš patirties galiu pasakyti, kad užsienyje suklastoti lietuviški vairuotojo pažymėjimai kokybe nepasižymi, nors kartais būna išimčių. Dažniausiai pažymėjimai klastojami perklijuojant nuotraukas, tačiau pasitaiko ir ant prastos kokybės popieriaus išrašytų pažymėjimų. Be to, kartais gauname suklastotus ir naujo pavyzdžio dokumentus - plastikines korteles“, - LŽ sako S.Šuminas.
Klastotes siūlo skelbimuose
VĮ „Regitra“ direktoriaus pavaduotojas teigia iš kolegų Didžiojoje Britanijoje girdėjęs, kad kai kuriuose vietos laikraščiuose skelbimų puslapiai mirga nuo siūlymų įsigyti neva lietuviškus vairuotojo pažymėjimus. LŽ duomenimis, tokias paslaugas paprastai siūlo trečiųjų šalių atstovai, dažniausiai - atvykėliai iš Afrikos.
Vairuotojo pažymėjimų klastojimo bumas prasidėjo prieš penketą metų, kai Lietuva tapo ES nare. Nuo to laiko padaugėjo užsienyje sulaikytų lietuvių, kurie turėjo suklastotus vairuotojo pažymėjimus. Specialistų teigimu, toks reiškinys nelabai stebina, nes atsivėrus sienoms nemažai lietuvių geresnio gyvenimo suskubo ieškoti svetur. Praktika rodo, kad užsienyje darbdaviai pirmenybę teikia asmenims, turintiems vairuotojo pažymėjimą. Taigi lietuviai, norėdami svetur rasti ne žemiausio lygio darbą, žūtbūt privalo įsigyti šį dokumentą.
Maždaug tuo pačiu metu seno pavyzdžio vairuotojo pažymėjimų klastojimas buvo paplitęs ir Lietuvoje. Tokias „paslaugas“ ilgą laiką teikė Kaune prieš penketą metų sulaikyta viena gerai organizuota grupuotė, besivertusi dokumentų klastojimu. Vienu metu Kaunas net buvo tituluojamas suklastotų dokumentų gamybos ir realizavimo sostine.
Siūlė riboti galiojimą
Praėjusią savaitę VRM Vyriausybei pateikė svarstyti projektą, kuriuo siūloma 1990-2000 metais išduotų vairuotojo pažymėjimų galiojimo trukmę pratęsti vėliausiai iki 2010 metų pabaigos. Pasak VRM pateikto nutarimo projekto, nuo 1990 metų kovo 11 dienos iki 2000-ųjų balandžio pradžios išduotiems LT1 pavyzdžio vairuotojo pažymėjimams nebuvo nustatytas galiojimo terminas, todėl siūlyta reglamentuoti jų galiojimo trukmę.
1990-1993 metais išduotiems vairuotojo pažymėjimams projekto iniciatoriai siūlė numatyti galiojimo terminą iki 2009 metų kovo pabaigos, 1993-1996 metais išduotiems pažymėjimams - iki 2010 metų vasario, 1996-2000 išduotiems pažymėjimams - iki 2010 metų gruodžio.
Tačiau gavusi tokį pasiūlymą Vyriausybė nesiryžo iš karto imtis permainų. Sprendimas apriboti praėjusį dešimtmetį išduotų vairuotojo pažymėjimų galiojimo terminą atidėtas ateičiai.
Anksčiau buvo planuota, kad iki 2000-ųjų balandžio 1-osios išduoti vairuotojo pažymėjimai galioja iki 2005-ųjų gruodžio 31 dienos, tačiau susidarius didelėms eilėms norinčiųjų pasikeisti pažymėjimą, šis terminas buvo pratęstas.
Šiuo metu Lietuvoje vairuotojo pažymėjimus turi apie 1,47 mln. žmonių.
Paulius Ugianskis
