15 pergalių ir 0 pralaimėjimų, 9 nokautai – tokiu pasiekimu į ringą JAV lipo E. Stanionis, tačiau ir varžovas buvo ne pėsčias. „Boots“ pravardę turintis J. Ennisas taip pat buvo nepralaimėjęs, o sukovojęs net 33 kartus.
WBA, IBF ir „The Ring“ čempionų diržai laukė savo šeimininko šešis raundus, o tuomet E. Stanionio treneris Marvinas Somodio nusprendė nutraukti kovą.
E. Stanionis prieš pertraukėlę tarp raundų buvo sugėręs galingus smūgius į korpusą ir kluptelėjęs ant kelio – jam pirmą kartą karjeroje teisėjas skaičiavo nokdauną.
Televizijos transliacijoje įgarsintame momente buvo girdėti, kad M. Somodio Eimantui sakė, jog gyvenimas boksu nesibaigia, o svarbiausia yra sveikata. Po šių žodžių treneris paskelbė apie kovos pabaigą.
Lietuvoje su žurnalistais susitikęs E. Stanionis atsivėrė apie niūrų gyvenimo etapą prieš kovą.
„Kova buvo sunki, gal ne sunkiausia, yra buvę sunkesnių, buvę traumų ir sužalojimų, bet ši kova emociškai buvo itin sudėtinga. Daug dalykų buvo, – pasakojo E. Stanionis. – Kai atskrido treneris, jo labai laukiau, apsidžiaugiau. Nežinau kodėl, bet net ašaros plūdo... Buvau pasiruošęs fiziškai, bet buvo sunku – nežinau, kas darėsi. Lyg ir turiu kovot, bet noriu važiuot namo. Labai namų pasiilgau, labai visų pasiilgau. Robertas irgi su manim važiavo į stovyklą, irgi Lietuvos bokso čempionas, jau antrą kartą kartu važiavome. Jei ne jis, jau būčiau mėnesį prieš kovą grįžęs namo, nes tikrai labai blogai jaučiausi.
Atidaviau visas jėgas treniruotėse, bet nenorėjau ten būti, jaučiausi palūžęs. Važiuoju į tą pačią vietą, nėra savų žmonių, sava žemė tikrai gydo. Kai grįžau į Lietuvą, labai džiaugiausi, atrodo, kad niekur kitur būti nenoriu, namuose – geriausia. Prieš kovą buvo sunkus etapas, nes per trejus metus buvau kovojęs kartą, tas visas, visi prisiminimai grįždavo. Aš toks lyg sportininkas, lyg ne. Gerai, kad turiu discipliną, be jos būtų labai sudėtinga. Sportuodavau, sportuodavau, laukdavau, agentai vis sakydavo, kad „tada, tada“, dabar ir su šita kova buvo daug klausimų. Prieš tai dar turėjau dvi operacijas, niekam to nesakiau, slėpiau. Buvo labai sunkus etapas.
Galvojau, kad gal būtų laikas baigti sportuoti, buvau pasiklydęs tarp savo minčių, buvau ne savimi. Laimingas kovotojas – pavojingas kovotojas. Aš laimingas nebuvau. Kai jau atėjo kovos savaitė, net negalvojau apie tą kovą, galvojau, kad einu, padarysiu, atiduosiu visas jėgas, visad taip darau, bet palūžęs buvau visiškai. Ir žinau dėl ko, ir nežinau. Labai sunkus etapas buvo.“
Dieną prieš kovą interviu davęs E. Stanionis prasitarė, jog jo dieną prieš buvo jo besilaukiančios žmonos Emilijos gimdymo data. Pora laukiasi pirmagimio, tad didžiausios gyvenimo kovos ir vaiko gimimo susipynimas į vieną savaitę buvo rimtas iššūkis sportininkui.
„Kažkiek įtakos tai turėjo, bet mes su žmona kalbėjomės, ji sakė, kad bus dėl mūsų. Aišku, vis tiek ji viena, aš išvažiavęs, mes ilgai atskirai, o toks etapas. Jai irgi sunku, aš tą suprantu. Ji užsidėjo kaukę, mes abu iš esmės buvome užsidėję kaukes, gyvenome kol viskas pasibaigs. Turėjom gal tik 1 procentą, kad aš spėsiu... Dabar jis yra padidėjęs ženkliai. Buvo tokie, bet buvo ir daugiau dalykų susidėję“, – sakė kovotojas.
Paklaustas apie kovos nutraukimo momentą, E. Stanionis vėl užsiminė apie prastą psichologinę būseną ringe.
„Aš tą dieną neturėjau būti ringe. Niekada gyvenime to nejaučiau, net nežinau, kaip tą paaiškinti. Nenorėjau kovoti, labai keistai jaučiausi. Treneris man kažką kalbėjo po to nokdauno, nebuvo taip, kad man kažkas tokio atsitiktų. Bėgo kraujas, į nosį gavau, kažkiek pasimečiau, priklaupiau ant kelio, atsistojau, baigėsi raundas, jie kalbėjo kažką, kad nutrauks kovą. Aš galvojau, kad dar bent raundą leis išeiti, mąsčiau apie pačią kovą, ką man reikės daryti. Jaučiausi gerai, bet buvau kažkur kosmose. Buvau čia, bet save mačiau iš viršaus. Keistas dalykas, net nemoku paaiškinti šito jausmo“, – pasakojo E. Stanionis.
„Tas sprendimas turi būti priimtas labai greitai ir jis buvo labai sunkus. Toje būsenoje dar buvau ne vieną minutę ir ne vieną valandą. Kaip treneris važiuoji ten tam ir esi ten tam, jog prisiimtum ir nelengvą atsakomybę. Trenerio pareiga yra saugoti sportininko sveikatą, kad jis galėtų ir toliau tęsti karjerą. Niekas geriau nepažįsta sportininko, kaip pats treneris, jauti jį kiekviena kūno dalele bei gali prognozuoti įvykių eigą. Mes nusprendėme, kad šioje kovoje geriausias sprendimas yra stabdyti kovą ir galvoti apie sportininko sveikatą“, – taip sprendimą aiškino sportininko treneris Vidas Bružas.
E. Stanionis neslėpė, kad ne visai laikėsi trenerio rekomendacijų ir sudaryto plano bei treniruotėse liejo net per daug prakaito.
„Vienas dalykas, tai gal reikėjo klausyti trenerio ir mažiau sportuoti, – šyptelėjo geriausias Lietuvos boksininkas. – Treniravausi tikrai daugiau, treneris buvo daugiau poilsio įrašęs. Iš tikro, tai ženkliai daugiau sportavau nei turėjau, norėjau maksimumą atiduoti. Aš tai suprantu, esu minėjęs ir pats ne kartą, kad persitreniruoti yra labai blogai, nes ir psichologiškai blogai jautiesi, ir kūnas neatsistato. Tiesiog ši kova buvo labai svarbi man asmeniškai ir aš viską norėjau maksimaliai padaryti. Deja...
O kalbant apie pamokas, tai aš vizualizavau šitą scenarijų, kad jis kažkada įvyks – nėra nepralaimėjusių, gal tik keli. Galbūt ir galvojau apie karjeros pabaigą, turėjau tų traumų ir panašiai, bet kai išėjau į areną, pamačiau tiek lietuvių, tiek vėliavų... Jaučiausi kaip namuose. Mūsiškių ten buvo gal 200 ar 400 šimtai, bet vėliavų daug, arena perrėkta. Jausmas neapsakomas. Kai baigiau kovą, galvojau, kad dar vieną kovą esu skolingas. Nežinau, kaip bus. Viduje atsirado toks noras įrodyti, ypač jaunajai kartai, kad jei pralaimi, gali grįžti dar stipresnis.“
Prieš kovą daug dėmesio susilaukė kalbos apie kovotojų honorarus. „Sportskeeda“ rašė, kad J. Enniso honoraras sieks 2,5 mln. JAV dolerių, o E. Stanionio – 1,8 mln. JAV dolerių.
Tiesa, po kovos vienas iš organizatorių Eddie Hearnas dar kartą paneigė E. Stanionio atstovų kalbas, jog lietuviui neva buvo siūlomas kuklus honoraras.
„Šita kova įvyko tik dėl manęs. Aš sutikau su mažesniu uždarbiu ir sutikau Stanioniui duoti daugiau pinigų. Tai ir atsako į klausimą, kas iš tiesų labiau norėjo kovos“, – sakė J. Ennisas.
„Viskas, ką matau žiniasklaidoje, kur sakoma, kad aš gavau daugiau pinigų nei jis – taip nebūna, tikrai, – šypsojosi E. Stanionis. – Jie irgi nežino, kiek aš gavau pinigų. Kaip sakė, kad jie turėjo man permokėti... Ta kova nebūtų įvykusi, jei mano vadybininkai būtų sakę, kad reikia derėtis. Jis turėjo kovoti su kitu, bet jie nesusitarė dėl pinigų sumos. O mūsų kova įvyko va taip, tiesiog (spragteli pirštais – aut. past.) – jie atsiuntė kontraktą, aš pasakiau, kad nieko nesiderėtume ir kovosiu. Spekuliacijos, kad jis gavo mažiau už mane, yra visiška nesąmonė.“
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
