nt

Apie paramą smulkiam ir vidutiniam verslui Lietuvoje kalbama nuolat. Ypač prieš naujus valdžios rinkimus imama deklaruoti, kad šiam verslininkų sluoksniui reikia teikti prioritetą. Mat nuo jo klestėjimo priklauso, ar mūsų šalyje plėsis ir įsitvirtins vidurinioji klasė – kiekvienos valstybės gerovės ir klestėjimo matas. Bet pasiturinčių žmonių sluoksnis pas mus nedidėja. Vis daugiau tautiečių vos suduria galą su galu ir imtis savojo verslo nėra linkę.

Vis daugiau europiečių savo sutaupytus eurus siekia investuoti į, jų nuomone, saugesnes sritis, baimindamiesi, kad bendroji valiuta neatlaikys euro zonos krizės. Neįvardintas pasaulinei grupei priklausantis investicijų brokeris, dirbantis bent su 5 mln. JAV dolerių dydžio investicijomis, sako, kad vis daugiau jo klientų siekia atsikratyti euro.

Priešingai nei Latvijoje ir Estijoje, kur būsto kainos sparčiai auga, Lietuvoje ir Lenkijoje jos toliau mažėja, rodo pasaulinė nekilnojamojo turto apžvalga. Britų bendrovė „Gobal Property Guide“, teikianti patarimus investuotojams į nekilnojamąjį turtą, paskelbė trečiojo metų ketvirčio pasaulio rinkos apžvalgą ir konstatavo, kad rezultatai buvo silpni. Trečiąjį ketvirtį būsto kainos sumažėjo 25 valstybėse iš 44-ių, kurių statistika nagrinėjama, o padidėjo 19-oje valstybių.

Finansų ministrės I. Šimonytės teigimu, visi „Snoro“ indėlininkai, kurių indėlių suma neviršija draudžiamosios 100 tūkst. eurų (345 tūkst. Lt) sumos, turėtų atgauti savo pinigus dar šiemet.  Vyriausybė informuoja, kad jau pasirinks banką, per kurį indėlininkai atgaus pinigus. Skaičiuojama, kad visus indėlius (fizinių bei juridinių asmenų pinigus einamosiose sąskaitose) atgaus 11,1 tūkst. juridinių asmenų (88,5 proc. visų juridinių asmenų, turinčių banke indėlius) ir 376,3 tūkst.

Nekilnojamojo turto (NT) specialistai spėja, kad banko nacionalizavimas gali pakoreguoti šalies gyventojų elgseną ir piniginių srautų judėjimą. Kol kas visuotinė Lietuvos indėlininkų reakcija į susidariusią situaciją nėra galutinai aiški. Tikėtina, kad tam tikra dalis lėšų iš bankuose esančių indėlių gali būti nukreipta į ilgalaikį materialųjį turtą.

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) lapkričio 15 d. posėdyje nusprendė, kad Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas ir tarybos narys Romas Adomavičius bei Kauno miesto savivaldybės tarybos nariai Visvaldas Matijošaitis, Irena Matijošaitienė, Tomas Bagdonavičius ir Povilas Mačiulis pažeidė įstatymus.

Dar viena apklausa parodė, kad Šiauliai – ir toliau lieka užkampiu, nepalankiu nei gyventi, nei verslais verstis. Tai parodė Laisvosios rinkos instituto atlikta apklausa. Nors miesto vadovai kritiškai vertino tyrimo rezultatus – anketas pildė Šiaulių savivaldybės tarnautojai. Šeštoji vieta Šiemet Laisvosios rinkos institutas pirmą kartą pagal švietimo, sveikatos apsaugos, komunalinio ūkio, transporto, socialinės rūpybos kriterijus sudarė šalies savivaldybių reitingą.

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), reikšmė šių metų spalio mėnesį smuktelėjo 0,2 proc. Rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais indekso reikšmė nesikeitė. Palyginti su praėjusių metų spaliu, per metus butų kainos Lietuvos didmiesčiuose sumažėjo 0,1 proc.. Spalio mėnesį butų kainos Vilniuje ir Klaipėdoje sumažėjo 0,2 proc., Šiauliuose nukrito 0,5 proc.

Lietuvos banko Ekonomikos departamento atlikta naujausia bankų ir įmonių apklausa parodė, kad artimiausią pusmetį tikimasi paskolų portfelio augimo, švelnesnių skolinimosi sąlygų, tačiau kai kurių ūkio sektorių galimybės vis dar vertinamos prieštaringai. Apklausos dalyvių teigimu, pastarąjį pusmetį bankai truputį palengvino trumpalaikių paskolų skolinimo sąlygas, o ilgalaikių paskolų sąlygas sušvelnino tik vienas bankas.

Per pastaruosius 20 metų Lietuvos gyventojai turtą kaupė vieninteliu būdu – pirkdami būstą. Būtent būstą – namą ar butą - kaip savo turimą turtą įvardijo 63 proc. apklaustųjų, rodo draudimo bendrovės „PZU Lietuva“ užsakymu atliktas visuomenės nuomonės tyrimas. Automobilį vertingu turtu laiko ketvirtadalis mūsų visuomenės, o reikšmingesnių santaupų, sukauptų per du dešimtmečius, sakė turintys vos 2 procentai apklaustųjų. Kiek didesnė dalis – 4 proc. – turtą kaupia daiktais.

Oficialiais duomenimis, šiuo metu Jungtinėse Valstijose parduodama 3,5 mln. namų. Tačiau dar milijonai namų slypi šešėlyje – tvarkingai paslėpti bankų sąskaitos balansuose, užstrigę nesibaigiančiuose teismo procesuose ar tiesiog užimti nemokių savininkų, kai kreditoriai ištisus mėnesius ar net metus nesiima jokių veiksmų. Didėjanti šešėlinė gyvenamųjų pastatų rinkos dalis yra didžiausias kliuvinys, neleidžiantis atsigauti Amerikos nekilnojamojo turto (NT) rinkai.

„Anksčiau dėl būsto paskolos žmonės nuspręsdavo per dvi, daugiausiai per penkias dienas. Šiandien padėtis pasikeitė – apie būsto paskolą galvojama mažiausiai dvi savaites, mėnesį ar dar ilgiau“, – sakė „Swedbank“ Lietuvoje vadovas Antanas Danys. „Labai stiprus faktorius, kuris lemia žmonių apsisprendimą, pirkti būstą ar ne, yra, aišku, kaina. Tačiau taip pat ir lūkesčiai“, – sakė „Swedbank Markets“ tarnybos vadovas Tomas Andrejauskas.

Ryždamasis leisti svetimiems žmonėms gyventi savo nekilnojamame turte, kiekvienas savininkas apgalvoja, kokiems nuomininkams tą turtą išnuomotų, o kokių tikrai nepageidautų. Nuomojamame būste apsigyvensiantiems asmenims keliami reikalavimai neretai susiję ne tik su nuomos kaina. Beveik pusei (48 proc.) nuomotojų svarbiausia, kad nuomininkai laiku mokėtų už nuomą. Tai pagrindinis jų reikalavimas, rodo nekilnojamojo turto portalo Aruodas.lt atliktos apklausos rezultatai.

Parduodamo ir nuomojamo nekilnojamojo turto tendencijos dažnai skiriasi: vieno kainoms krintant, kitos kyla arba būna stabilios. Panaši statistika ir šiemet, tik pasiūlos pokyčių rodikliai itin panašūs. Parduodamų butų kainos nekinta, pasiūla – auga Nuo metų pradžios didžiuosiuose šalies miestuose parduodamų butų skelbimuose kainos nepakito netgi vienu procentu, o pastebimų pokyčių ženklų rodo tik pasiūla.

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), reikšmė šių metų rugsėjo mėnesį nepakito ir tai jau antras mėnuo iš eilės, kai indekso reikšmė nesikeičia. Palyginti su praėjusių metų rugsėju, per metus butų kainos Lietuvos didmiesčiuose ūgtelėjo 0,1 proc. Šių metų rugsėjo mėnesio apibendrintai indekso reikšmei 0,1 proc.

Šiemet Vilniuje jau kilo 1317 gaisrų, per kuriuos sunaikinta daugiau nei 493 pastatų, 61 padegtas tyčia. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento žiniomis, šiemet pradėti trys ikiteisminiai tyrimai dėl padegimų Krokuvos gatvėje 65 ir 70, Giedraičių, 3.  Apklausti du įtariamieji, tačiau jie nesulaikyti pritrūkus įrodymų. Dėl kitų padegimų Lūšių, Vytauto bei Lvovo gatvėse dar renkami duomenys. Savivaldybės duomenimis, sostinėje yra 210 medinių namų, pastatytų iki 1941 metų.

Tarptautinis kapitalo ir finansų rinkų leidinys „Euromoney“ tarptautiniuose nekilnojamojo turto (NT) apdovanojimuose „Eiką“ pripažino geriausia 2011 metų NT plėtros įmone Lietuvoje. „Jau ne pirmą kartą esame įvertinti šiuo apdovanojimu, todėl jaučiame ilgalaikį klientų ir partnerių pasitikėjimą. Šie metai mums yra labai aktyvūs – investuojame į gyvenviečių Pilaitėje ir Santariškėse plėtrą, intensyviai ruošiame projektus kitiems metams.

Kinijos planuotam švelniam ekonomikos nusileidimui kyla rimta grėsmė. Panašu, kad trejus metus pūstas kreditų burbulas gali sprogti. „Potenciali grėsmė tikrai didelė“, - sakė buvęs Kinijos pareigūnas Zhu Minas, šiuo metu užimantis pareigas TVF. Anot jo, paskolų santykis Kinijoje lyginant su BVP išaugo iki 200 proc. Tuo tarpu iki „Lehman“ katastrofos šis skaičius tesiekė 100 proc. Esant tokiam staigiam atotrūkiui kyla panaši grėsmė, kokią jau regėjo vakarų ekonomikos.

Nekilnojamojo turto vystytojai baugina, kad nuo lapkričio 1-osios, kai pradės galioti Lietuvos banko patvirtinti Atsakingo skolinimo nuostatai, su bankais jie nebesusitars rašo „Kauno Diena“. Pasak Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidento Roberto Dargio, reta jauna šeima turi galimybę ant stalo pakloti 15 proc. norimo įsigyti būsto vertės, o būsto įsigijimą dar labiau stabdys tai, kad paskolai mokėti galės būti skiriama ne daugiau kaip 40 proc. pajamų.

UAB „Ober-Haus“ duomenimis, per antrąjį 2011 m. ketvirtį butų kainos Lietuvos didmiesčiuose ūgtelėjo tik 0,3%, tačiau vertinant viso pusmečio rezultatus buvo fiksuojamas 0,2% dydžio kainų sumažėjimas. UAB „Ober-Haus“ rinkos specialistai, įvertinę pirmojo 2011 metų pusmečio rezultatus, teigia, jog Lietuvos būsto rinkoje didesnių permainų tikėtis dar per anksti: „Situaciją būsto rinkoje galima vadinti stabilia, be didesnių atsigavimo ar nuopuolio požymių.

Nekilnojamuoju turtu besidomintieji šiuo metu nusiteikę ne nuomotis, bet įsigyti nuosavą būstą, o paklausiausi nekilnojamojo turto objektai jau kurį laiką nesikeičia. Nors pirkėjų ir analizuojančių rinką asmenų netrūksta, tačiau investicijos į nekilnojamąjį turtą kol kas nevertinamos kaip itin patrauklios. Vidutiniškai kas ketvirtas ieškantis nekilnojamojo turto asmuo šiuo metu norėtų pirkti butą ir kas ketvirtas – pirkti namą, rodo nekilnojamojo turto portalo Aruodas.

„Pricewaterhouse Coopers“ ekonomistų teigimu, nekilnojamojo turto (NT) rinka šiuo metu įžengia į „mini įšalo“ amžių ir jame gali likti iki 2020-ųjų, rašo britų dienraštis „The Daily Mail“. Artimiausias dešimtmetis – duobėtas Ekspertai perspėja, kad 18 mln. britų, įsigijusių nuosavus namus, mažiausiai dešimt metų neturėtų tikėtis tokio kainų kilimo, koks buvo prieš krizę. Jų teigimu, NT kainos buvo pasiekusios piką 2007-aisiais. Vidutinė namo vertė Didžiojoje Britanijoje siekė apie 200 tūkst.

Portalas „Prodigal Guide“ nutarė apžvelgti namus iš kino filmų ir išskyrė šauniausius namus, kuriuose gyventi, greičiausiai, norėtų kiekvienas. Šie namai puikiai tiko filmų herojams, tačiau portalo autoriai mano, kad išskirtinė pastatų architektūra ir vietovė leistų kiekvienam iš mūsų juose pasijausti lyg kino filme.

Konsultantas Paulas Hellmanas, daugiau nei 25 metus dirbęs su aukščiausio lygio vadovais, „CNBC“ pateikia 4,5 klaidų, daromų besiderant dėl ko nors svarbaus. „Praėjusią savaitę mes su žmona pirkome namą. Derybos truko savaitę, tačiau baigėsi blogai“, - rašo jis. 1. Nesiderama Kuo didesnė derybų objekto kaina, tuo daugiau erdvės ją pakeisti. Dėl namų ir automobolių galima derėtis, o dėl sąskaitos už drabužių valymą – ne. Perkant namą, niekas nepriima prašomos kainos, kaip tikrosios.

Realybės šou Amerikoje tapo neatsiejama televizijos tinklelio dalimi. O kiekvienam realybės šou būtinas atributas – prabangus namas ar pastatų kompleksas, kuriame gyvena, myli, vaidijasi, mušasi ir dalijasi slapčiausiomis paslaptimis jo dalyviai. Cnbc.

Nekilnojamojo turto statytojai bei pardavėjai, komercinių bankų atstovai po ilgos pertraukos vėl ragina pirkti būstus. Dabar, skubiai, nes bus vėlu. Argumentas jau girdėtas prieš 4–5 metus – esą metų pabaigoje butų ims trūkti, jie bus brangesni, todėl dabar pirkti pats laikas. O nepriklausomi ekspertai „Respublikai“ tvirtino, kad pučiant kainų burbulą norima išjudinti sustingusią nekilnojamojo turto bei paskolų rinką.

Lietuvos nekilnojamojo turto asociacijos duomenimis, šiemet ekonominės klasės gyvenamieji butai Vilniuje gali brangti iki 10 procentų. Prekyba jais sostinėje atsigavo ir, jeigu neatsiras naujų gyvenamojo būsto projektų, pirkėjų bus daugiau nei butų. Asociacijos duomenimis, nekilnojamojo turto (NT) plėtotojai pernai per vieną mėnesį Vilniuje pardavė apie 100 gyvenamųjų būstų.

Ieškantieji pirkti būstą pripažįsta, kad šiuo metu nekilnojamojo turto rinka nerodo ryškių pokyčių, o skelbimuose pateikiamos butų kainos kol kas tik leidžia spėlioti, kokių nekilnojamojo turto rinkos tendencijų galima tikėtis. Butų kainų pokytis skelbimuose Pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, nevyko itin pastebimų skelbimuose siūlomų parduodamų butų kainų pokyčių. Vilniuje ir Klaipėdoje parduodamų butų siūlomos kainos pirmaisiais metų mėnesiais paaugo 0,01 proc.

Beveik šeši iš dešimties (56 proc.) Lietuvos gyventojų mano, jog po trejų metų būsto kainos Lietuvoje padidės. Tarp taip manančiųjų – daugiausia 5–10 proc. augimą prognozuojančių gyventojų. Šiuos duomenis atskleidė SEB banko užsakymu vasario 11–18 dienomis rinkos tyrimų bendrovės Socialinės informacijos centras (SIC) atliktas gyventojų nuomonės tyrimas. Tyrimo duomenimis, 18 proc. gyventojų tikisi, kad būsto kainos ateityje dar sumažės. Labiausia, gyventojų nuomone, tikėtinas 5 proc.

Būsto kainos metų pradžioje netikėtai šoktelėjo į viršų, kai į Didžiosios Britanijos sostinę ėmė plūsti turtingi pirkėjai, pabėgę iš neramumų apimtų arabų šalių, skelbia „London Evening Standard“. Nekilnojamojo turto agentūros „Savills“ ekspertai teigia, kad sukilimai Egipte, Tunise, Bahreine ir Libijoje bei svyruojančios akcijų biržos pavertė Londoną prieglobsčiu stabilumo ieškantiems arabų valstybių turtuoliams.

Praėjusiais metais nekilnojamojo turto rinkos nuosmukis ir lėtai gerėjanti šalies ekonominė situacija ir toliau mažino ne tik nekilnojamojo turto kainą, bet ir gyventojų apetitą –  ieškota kuklesnių, mažiau šilumos sunaudojančių būstų. Kai kurie požymiai rodo, kad Dzūkijos sostinės nekilnojamojo turto rinka 2010 metais pradėjo atsigauti.

Sausį, palyginti su gruodžiu, būsto pardavimai JAV išaugo 2,7 proc., tačiau būsto kainos nukrito iki žemiausio lygio per devynerius metus, skelbia BBC.Šių metų sausį, palyginti su 2009-ųjų sausiu, JAV buvo parduota 5,3 proc. daugiau būstų. Duomenis pateikusi Nacionalinė nekilnojamojo turto pardavimo agentų asociacija teigė, kad taip pirmasis kartas per septynis mėnesius, kai buvo parduota daugiau būstų nei prieš metus. Nepaisant to, vidutinė būsto kaina siekė 158,800 tūkst.

2 kambarių butai nuo 50 kv. metrų ir 3 kambarių butai iki 75 kv. metrų šiuo metu yra populiariausi Vilniuje, teigia UAB „Ober-Haus“ Būsto departamento vadovas Remigijus Pleteras. 2009 metų pradžioje butų rinka dar buvo apmirusi, dabar situacija, anot eksperto, žymiai pagerėjo. „Dviejų kambarių buto kaina senamiestyje yra nuo 5 000 litų ir gali siekti 10 tūkst. litų. Vidutinė kv. metro kaina šioje Vilniaus vietoje – apie 6–7 tūkst litų“, – teigia R. Pleteras.

Dvi vienu metu savo butus tame pačiame name pardavinėjusios ilgametės ir beveik vienmetės kaimynės, kurios kreipėsi į skirtingas nekilnojamojo turto agentūras, išgyveno visiškai skirtingas patirtis. „Šiaulių kraštas“ pateikia jų papasakotas istorijas. Situacija Dvi kaimynės, nors ir dėl skirtingų priežasčių, pernai buvo priverstos išeiti iš darbo, susidūrė su neplanuotais finansiniais sunkumais.

Australija – bene vienintelė valstybė, kurios nekilnojamojo turto rinkos nesupurtė krizė. Kanados bankas „Scotiabank“ pateikia informaciją apie būklę kitose šalyse. Praėjusiais metais kai kuriose nekilnojamojo turto (NT) rinkose prasidėjo gijimo procesas. Kanadoje, Prancūzijoje, Švedijoje ir Didžiojoje Britanijoje jau buvo fiksuojamas NT kainų augimas, rodantis šių rinkų atsigavimą. Japonijoje, Italijoje ir Airijoje kainos toliau krito.

Porą metų besipūtusio būsto statybų ir kainų burbulo sprogimo aidai garsiai atsiliepia ir šiandien. Gyvenimo pirkiniu neretas gali džiaugtis tik metus kitus, o vėliau gali tekti turėti reikalų su tikrų tikriausiu rūpesčių kalnu. Ką daryti, kad taip neatsitiktų? Paulius Docka, advokatų kontoros „Devyžis ir partneriai WILL“ partneris, pripažįsta, kad Lietuvoje nekilnojamojo turto sandoriai jau daug civilizuotesni nei anksčiau ir negu sovietinėje erdvėje.

Butas, kuriam įsigyti užteko santaupų. Ko gero, toks būstas praėjusiais metais buvo perkamiausias. Lietuvoje jau šypsosi būsto pardavėjai, bet dar ne statytojai. Senos statybos butų buvo parduota net penkis kartus daugiau nei naujų, rašo „Lietuvos rytas“. Vilniuje 2010 m. parduota kone pusantro karto daugiau būstų nei praėjusiais metais, tačiau kainos, palyginti su 2009-aisiais, vidutiniškai smuko 10 procentų. Vis dėlto nuo praėjusių metų sausio būstų kainos Vilniuje ūgtelėjo – 3 procentais.

Tarptautinės nekilnojamojo turto bendrovės „EVANS“ ekspertai išanalizavo daugiau kaip 40 pasaulio šalių gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto rinką ir sudarė reitingą tų šalių, kuriose butų ir namų pirkimas vietos gyventojams yra neįgyvendinama svajonė. Kaip teigia rus.db.lv., svarbiausiu kriterijumi, kuriuo remiantis paskaičiuotas būsto prieinamumas, pasirinktas nekilnojamojo turto kainos ir gyventojų pajamų santykis.

Valstybė iki šiol neturi tikslios informacijos apie valdomą turtą ir jo atnešamą naudą, nors Valstybės kontrolė (VK) jau daugiau nei dvejus metus trimituoja apie neefektyvų turto naudojimą. Ko galima tikėtis iš „krūminių" valstybės turto naudotojų, jei auditorių rekomendacijoms kurčia net Seimo kanceliarija? Nepaiso VK rekomendacijų VK įvertino Statistikos departamento parengtą Ataskaitą dėl 2009 m. valstybei nuosavybės teise priklausančio turto.

Pirmą kartą po pasaulį sukrėtusios finansinės krizės nekilnojamojo turto (NT) kaina pradėjo sparčiai augti. Tokius duomenis skelbia žinoma nekilnojamojo turto agentūra “Knight Frank". Vidutiniškai NT objektai, tarp jų – ir būstas naujai statomuose namuose, pabrango daugiau kaip 3 proc. Įdomu tai, kad rekordininkės yra Azijos šalys, o Europos Sąjungos šalys kol kas gerokai atsilieka, rašo dni.ru. Kainos akivaizdžiai krito tose šalyse, per kurias nusirito antroji ekonominių sunkumų banga.

Nekilnojamo turto eskpertai ragina ieškoti ir investuoti į pirmame aukšte esančias universalias patalpas, tinkančias gyvenimui bei komercijai. Anot jų, tokių patalpų kainos sostinėje yra itin patrauklios, o tinkamas jų įsigyjimas gali tapti viena saugiausių investicijų.

Švedijos finansų ministras Andersas Borgas išsakė savo susirūpinimą dėl per greitos Švedijos bankų plėtros Baltijos šalyse. Švedijos radijui „PI'“ ministras pareiškė, kad bankų sektoriaus augimo tempai Švedijoje yra tris kartus aukštesni nei BVP augimas, rašo db.lv. A.Borgo teigimu, Švedijoje egzistuoja naujo nekilnojamojo turto burbulo pavojus, dėl to valdžia turėtų kontroliuoti rinkos vystymąsi. Db.

Honkongo vyriausybė planuoja priimti naujas priemones nuraminti nekilnojamo turto rinką, rašo „Bloomberg“. Nuo praeitų metų pradžios namų kainos šiame mieste išaugo beveik 50 proc. ir taip aplenkė 1997 metais pasiektą rekordą, po kurio sekė 6 metus trukęs defliacinis nuosmukis.

Pasibaigus šildymo trasų renovacijai Tauragės mieste, daugiabučių namų gyventojai guodžiasi kur kas prastesniu patalpų šildymu. Jų nuomone, dėl to yra kalti šilumininkai. Apie pagausėjusius daugiabučių gyventojų skundus kalba ir UAB „Butų ūkis“ administracija. O energetikai savo kaltės tame neįžvelgia. Tad UAB „Tauragės šilumos tinklai“ abonentinio skyriaus inžinierius Sigitas Sendžikas įsitikinęs, jog sąskaitos už šildymą atitiks suvartotos šilumos kiekį.

Nusipirkti būstą artimiausiais mėnesiais ketina beveik 30 tūkst. Lietuvos gyventojų. Tokius apklausos rezultatus gavęs bankas pastebi, kad dabar, skirtingai nei prieš metus, gyvenamojo ploto žmonės ieško tam, kad patys jame gyventų, o ne tam, kad iš jo uždirbtų. Nekilnojamojo turto skelbimų portalus valdančios įmonės duomenimis, suma, kurią pirkėjai pasirengę sumokėti už butą, dabar yra perpus mažesnė nei prieš metus. Per ateinančius 12 mėnesių jau turėti nuosavą būstą planuoja kone 30 tūkst.

Dauguma nekilnojamuoju turtu besidominciu asmenu mano, kad dabar yra tinkamas laikas rimtai svarstyti galimybe pirkti busta ir ieškoti priimtinu pasiulymu, nes kainos yra pakankamai nukritusios. Tokios nuomonės laikosi daugiau nei 90 proc. nekilnojamojo turto portalo Aruodas.lt respondentu. Ir tik vos keli procentai apklausoje dalyvavusiu asmenu mano, kad butu kainos dar turėtų nemažai nukristi, todėl dar verta laukti.

Naujos statybos dviejų-trijų kambarių butas Žirmūnuose su daline apdaila turėtų kainuoti ne daugiau kaip 3 850 litų už kvadratinį metrą, o už senos statybos remontuotiną butą miegamajame Vilniaus rajone turėtume mokėti ne daugiau kaip 1 700 litų už kvadratinį metrą, rašo „Verslo žinios“. Tokias įperkamas, tvarias rinkos kainas nustatė nekilnojamojo turto bendrovė "Re&Solution". Ji sukūrė matematinį modelį, kuris leidžia apskaičiuoti racionalią būstų kainą bet kuriame Lietuvos didmiestyje a...

Nuo liepos Lietuvoje panaikinus apskritis, jų viršininkų administracijų pastatus mikliai užėmė nauji biurokratų būriai, kuriems net nereikia mokėti nuomos mokesčio. Reklamuodami apskričių reformą jos sumanytojai daug kalbėjo apie išpūsto valdymo aparato sumažinimą.

Būsto ieškantieji šiuo metu nebeperka nekilnojamojo turto stačia galva – pirkėjai dabar gali rinktis iš kelių variantų, gali neskubėdami įvertinti būsto privalumus ir trūkumus. Iš nekilnojamojo turto ieškančiųjų apklausos rezultatų matyti, kad dabar vis labiau atsižvelgiama į būsto kokybę. Nekilnojamojo turto portalo Aruodas.