Nusipirkti būstą artimiausiais mėnesiais ketina beveik 30 tūkst. Lietuvos gyventojų. Tokius apklausos rezultatus gavęs bankas pastebi, kad dabar, skirtingai nei prieš metus, gyvenamojo ploto žmonės ieško tam, kad patys jame gyventų, o ne tam, kad iš jo uždirbtų. Nekilnojamojo turto skelbimų portalus valdančios įmonės duomenimis, suma, kurią pirkėjai pasirengę sumokėti už butą, dabar yra perpus mažesnė nei prieš metus.
Per ateinančius 12 mėnesių jau turėti nuosavą būstą planuoja kone 30 tūkst. žmonių. Tai pusantro karto daugiau nei ketinančiųjų pirkti buvo prieš metus. Naujausias skaičius esą rodo, kad gerėja ir ekonominė padėtis, ir žmonių nuotaikos, praneša LTV laida „Šiandien“.
Banko „Nordea Bank Lietuva“ užsakymu atlikta apklausa taip pat parodė, kad pasikeitusios priežastys, dėl ko norima būstą įsigyti.
Prieš metus gyvenamasis plotas gyventojus esą viliojo vien dėl gerokai nusmukusių kainų. Taigi, būstą žmonės galėjo pirkti tam, kad jį, pvz., nuomotų ar perparduotų. Dabar įsigyti nekilnojamąjį turtą daugiausiai ketina tie, kurie iškart patys į jį ir įsikraustytų.
„Šių metų apklausos rezultatai yra pakankamai, pavadinkime, sveiki, logiški ir protingi. Gerai būtų tokių tikėtis ir ateičiai, kai dauguma žmonių perka būstą dėl to, kad jie jo neturi arba nori pasigerinti“, – sako „Nordea Bank Lietuva“ Mažmeninės bankininkystės departamento vadovas Jaunius Marinskas.
Į naują butą ką tik įsikėlę vilniečiai sako kurį laiką svarstę, ar jau pirkti, ar dar luktelėti. Tačiau, anot šeimos galvos, niekas negarantuoja, kad būstas toliau pigs, o kaip tik dabar pavyko suderėti dėl geros jo kainos ir palankių sąlygų banke.
„Pirkom, kad galėtume gyventi. Vieno kambario buvo per mažas, pasitaikė galimybė nusipirkt trijų. Tai ir nusipirkom“, – kalbėjo neseniai butą įsigijęs Valdas Bagdonas.
Visą butui pirkti reikiamą sumą šeima skolinosi iš banko. Tačiau „Nordea Bank Lietuva“ pastebi, kad vis dažniau kredito atėję klientai finansuoti būsto pirkimą nori kuo daugiau savais pinigais, todėl mažėja vidutinis paskolos dydis. Jis per metus sumenko maždaug 50 tūkst. litų.
Didžiausios šalyje skelbimų portalų grupės atstovės teigimu, palyginti su situacija prieš metus, dabar rinkoje – pagyvėjimas: daugiau yra ir pranešimus internete skaitančiųjų, ir pačių pranešimų apie pardavimą.
„Fiksuojamas skelbimų augimas ir pokytis, kas rodo, kad yra daugiau norinčiųjų parduoti. Ir kitas dalykas, iš tikrųjų, kad pačios nekilnojamojo turto pasiūlos kainos skelbimuose smarkiai nukritusios. Pokytis nuo 20 iki 30 proc.“, – teigė „Diginet LT“ direktoriaus pavaduotoja Viktorija Steponavičiūtė.
Šiuo metu daugiausiai esą parduodami senos statybos butai. Tokių skelbimų Vilniuje yra gana daug. Interneto portalas aruodas.lt paklausė savo lankytojų, kokią kainą jie pasiryžę sumokėti už trokštamą įsigyti butą. Dauguma žmonių atsakė, kad ta suma galėtų būti iki 150 tūkst. litų. Prieš metus buvo dvigubai didesnė.
Kainų indeksą skelbiančios bendrovės „OberHaus“ teigimu, butų kainos didmiesčiuose juda priešingomis kryptimis. Butai Vilniuje brango ketvirtą mėnesį iš eilės, o per rugsėjį – 0,2 proc. Kaune ir Klaipėdoje kainos smuktelėjo, o Šiauliuose ir Panevėžyje išliko stabilios.
Irma Janauskaitė
