Šiemet Vilniuje jau kilo 1317 gaisrų, per kuriuos sunaikinta daugiau nei 493 pastatų, 61 padegtas tyčia. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento žiniomis, šiemet pradėti trys ikiteisminiai tyrimai dėl padegimų Krokuvos gatvėje 65 ir 70, Giedraičių, 3. Apklausti du įtariamieji, tačiau jie nesulaikyti pritrūkus įrodymų. Dėl kitų padegimų Lūšių, Vytauto bei Lvovo gatvėse dar renkami duomenys.
Savivaldybės duomenimis, sostinėje yra 210 medinių namų, pastatytų iki 1941 metų. Ar jie taip pat bus sudeginti kovojant dėl sklypų, kol kas neaišku.
Vilniečiai šmaikštauja, jog seni namai ėmė vėl pleškėti trečią kartą meru išrinkus Artūrą Zuoką - jam oponentai neretai „pripaišo“ sąsajas su Nekilnojamojo turto agentūromis.
Paklaustas apie tai, sostinės meras patarė kreiptis į Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentą: „Tegul ši tarnyba paaiškina, kodėl deginami namai, nesu specialistas“.
Piktinosi nerangumu
Šiemet Šnipiškėse nuo birželio mėnesio jau sudegė 16 namų. Tiesa, šis rajonas liepsnojo ir 2009 metais, kai Vilniui vadovavo Vilius Navickas. Tada Šnipiškių seniūnas Jonas Šerėnas teigė, jog gaisrų rajone daugėja ir jų nesustabdysi.
2006 metais savo tinklaraštyje A. Zuokas piktinosi teisėsaugos pareigūnų nerangumu.
„Kaip ir tuomet, taip ir dabar didelės teisėsaugos pajėgos tik konstatuoja padegimų faktus, bet taip ir neranda kaltininkų ir užsakovų. Tiesa, pora asmenų buvo sulaikyti, bet vargu, ar jie buvo pagrindiniai gaisrų istorijos veikėjai“, - Vilniaus meras rašo, kad dar 2005 metų gruodžio mėn. jis pasiekė, jog būtų ribojamos galimybės vystyti teritoriją, kurioje užfiksuoti tyčiniai gaisrai.
„Praėjo daugiau nei metai, ir padeginėjimai atsinaujino, nes bausmė, pasirodo, išvengiama. Taip ir norisi paklausti, ar dar gali mūsų policija, prokuratūra ir teismai iki galo atlikti savo darbus, ar gali tik stebėti ir tirti iki begalybės?“ – ir dabar karčių žodžių pareigūnams negailėjo A. Zuokas.
Vilniaus apygardos prokuratūros vadovas Ramutis Jancevičius atkirto, jog pareigūnai nedirba nuo rinkimų iki rinkimų, o renka įrodymus ir tik tada pateikia teismui.
Dega tai, kas dar liko
Dabar, anot pareigūnų, mėginta sunaikinti tai, kas dar liko. Rugpjūtį užsiliepsnojo medinis namas Žvėryne, Lūšių gatvėje. Ten gyvenęs vyriškis Henrikas tikino, jog išeidamas į darbą nepaliko nei įjungtų elektros prietaisų, nei kitų daiktų, kurie gali sukelti gaisrą: „Kažkam mes kliuvom. Gera vieta, štai ir degina mus“.
Sklype, kur stovi sublokuoti mediniai nameliai, pastatytas vagonėlis, kuris padarytas kaip namas – su veranda ir stogu, tačiau, nors ir panašus į namą, turi laikinojo statinio statusą.
Praėjus kelioms dienoms po šių įvykių, Žvėryne supleškėjo namas Vytauto gatvėje, vėliau – Kęstučio.
Ar bus rasti kaltininkai, kol kas neaišku. Anksčiau nuteisti tik du asmenys, tačiau padegėjai ir organizatoriai jau mėgaujasi laisve.
Paprasčiau - sudeginti
Kaip portalui Balsas.lt sakė vienos įmonės architektas Albinas Karalius, projektuojantis žemės sklypus ir statinius, Žvėryne viena skandinavų įmonė ketina pastatyti kelis namus ir jau užregistravo įmonę: „Kadangi įstatymai draudžia griauti iki 1941 metų statytus namus, juos lengviausiai sudeginti“.
Pasak A. Karaliaus, panašiai ugnimi atkovotas sklypas Kosciuškos gatvėje, kur dabar puikuojasi prabangūs daugiabučiai: „Vilniečiai dar mena čia stovėjusius medinius namus, kurie paslaptingai sudegė su ten gyvenusiais benamiais“.
Sostinės Algirdo gatvėje, kur anksčiau praeivius šiurpino medinis vaiduoklis su tamsiais langais ir benamiais šunimis bei katėmis greta, jau kasamas pamatas. Tiesa, krizė kiek pakoregavo statybos planus - dabar namų deginama žymiai mažiau.
Padegimų karštinė sostinėje prasidėjo dar 2005 metais, klestint daugiabučių statyboms: tada supleškėjo mediniai namai sostinės Antakalnio ir Žvėryno mikrorajone. Viso Vilniuje kilo beveik 3 tūkstančiai gaisrų, padegta 80 namų. Ugniagesiai po kelis kartus per dieną gesino tuos pačius namus.
Ne ką prasčiau darbavosi piromanai Šnipiškėse – ten net kelis kartų degė tas pats apleistas namas Lvovo gatvėje, Krokuvos gatvėje šiukšlių saugykla virtęs negyvenamasis statinys liepsnojo aštuonis kartus.
Vietos gyventojai piktinosi, jog ugniagesiai jį gesiną. „Verčiau duotų sudegti pilnai, tai nors nušluotų nuo žemės paviršiaus“.
Komisija nieko nenutarė
Dar 2007 metais statinių padegimams prestižiniuose sklypuose tirti buvo sudaryta tarpžinybinė teisėsaugininkų grupė. Tyrimo metu mėginama surinkti įrodymus, kurioms nekilnojamojo turto bendrovėms padegimai buvo naudingi.
Į įtariamųjų ratą tada pateko bendrovių „Lintanas“ ir „Imortalis“ darbuotojai. Manyta, jog jie susiję su padegimais Šnipiškėse, kur iš gyventojų masiškai supirkinėjami seni namai. Bendrovėse atlikus kratas pradėti ikiteisminiai tyrimai.
Kelis asmenis, įtariamus padeginėjus prestižiniuose rajonuose esančias lūšnas, pareigūnai sulaikė. Vėliau vienas jų rastas nužudytas.
Tarp jų - jau kartą baudžiamuoju įsakymu baustas nekilnojamojo turto bendrovės „Lintanas“ 28 metų vadybininkas Andžejus Žeimo bei niekur nedirbantis Vidmantas Jankauskas.
Kaltinamajame akte teigta, kad A. Žeimo ir jo bendras Tomas Bartašius galėjo padegti vieną V. Grybo gatvėje esantį medinį namą, vėliau, kai nusikaltimas išaiškėjo, kaltinamieji darė poveikį liudytojams – siekė, kad neišaiškėtų tiesa.
Teisme turėtų būti apklaustas ir bendrovės „Lintanas“, kuri, esą, galėjo būti susijusi su padegimais, direktorius Gediminas Gabrielaitis. Anksčiau jis yra teigęs, kad jo bendrovės darbuotojams yra grasinta, dėl to buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Minėtas dviejuose bylose
A. Žeimo pavardė minėta ir kitoje byloje – už padegimą kalėjimo išvengusios Dianos Andrejevos sugyventinis tikino, kad nekilnojamojo turto bendrovės vadybininkas jo prašė pasikalbėti su nuomojamojo buto šeimininkais, ar šie nesutiktų parduoti namo. Už tai esą A. Žeimo nuomininkams pažadėjo nupirkti kambarį bendrabutyje.
Namo sieną padegusią 20 metų vilnietę teismas pripažino kalta sugadinus svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu ir skyrė vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant dvejiems metams.
Teisėjas atsižvelgė, kad jauna moteris prisipažino kalta, gailisi, augina mažą vaiką, mokosi ir dirba, todėl realios laisvės atėmimo bausmės neskyrė.
9 klasių išsilavinimą turinti pardavėja teisme prisipažino, kad 2006 metų spalio 2-sios naktį Šnipiškių rajone, Šilutės gatvėje žiebtuvėliu padegė bitumine danga padengtą medinio namo sieną. Gaisras buvo greitai užgesintas ir namas nesupleškėjo. D. Andrejeva pati pranešė apie gaisrą šeimininkams, jį pastebėjo kaimynai ir iškvietė ugniagesius.
Ugnis – vienintelis būdas?
Buvęs sostinės Organizuotų nusikaltimų tyrimo skyriaus viršininkas Aleksandras Alijevas, kuris dirbo darbo grupės, tiriančios gaisrus sostinėje, sudėtyje, prisiminė, jog pastatai su sklypais Šnipiškėse bei Grybo gatvėje Antakalnyje buvo parduoti nekilnojamojo turto bendrovėms.
Kadangi gyventojai nenorėjo iš ten išsikelti, bendrovėms teko atsikratyti nereikalingais „įnamiais“ samdant padegėjus. Anot komisaro, padegus namą su žmonėmis, nereikėjo rūpintis jų iškeldinimų, kviestis papildomų pajėgų: „Viskas buvo daroma ciniškai ir apskaičiuotai. Juk turtas priklausė pirkėjams“.
Policija tada sulaikė paauglį, kuris, neva, padeginėjo tuščius namus iš smalsumo. Per apklausą jis tikino pareigūnus, jog jam įdomu žiūrėti į ugnį.
„Tuomet praminėme sulaikytąjį piromanu. Kaip ten iš tikrųjų buvo, niekas iki galo ir neišsiaiškino,“ – sakė A. Alijevas.
Komisaras pastebėjo, jog padegimų bumas vešėjo pakilimo metais, krizės laikotarpiu, kai sustojo statybų verslas, gaisrai nurimo.
Statybų verslas atsigauna
Nekilnojamojo turto bendrovės „Ober Haus“ atstovas Saulius Vagonis teigė, jog dabar juntamas ženklus pakilimas statybos įmonėse: „Jeigu 2009 metais sostinėje buvo statomas tik vienas daugiabutis, o 2010 – vos keli, tai šiemet pradėtos 10 daugiabučių statybos, įsigyti keli sklypai“.
Anot jo, butų pardavimą daugiabučiuose gali kiek sulaikyti bankų sprendimas atsakingai skirti paskolas: „Tačiau šis reiškinys nelems statybos verslo, juk tik dalis gyventojų negalės įsigyti būsto“.
Gaisrai nesiliauja
Gegužę mėginta padegti apleistą namą, priskiriamą prie Kultūros paveldo objektų, Čiurlionio gatvėje, tačiau namas vis dar stovi.
Birželį greta VRM poliklinikos pelenais virto mediniai sandėliukai. Teritorija dabar aptverta – ten turėtų greitai iškilti gyvenamasis namas. Liepą supleškėjo eilė pastatų Mindaugo ir Algirdo gatvėse, Antakalnyje.
Rugpjūčio 2 dieną degė gyvenamasis namas su sandėliukais Lūšių gatvėje, rugpjūčio 8 dieną Vytauto g.
Rugsėjo 9 dieną apie 19 valandą sostinės užsiliepsnojo mūrinis trijų aukštų pastatas Giedraičių gatvėje, Registrų centro kaimynystėje. Šis namas degė ir prieš kelias savaites, todėl po gaisro buvo užkalti langai, tačiau padegėjų tai nesulaikė.
Kitas, daug rimtesnis gaisras kilo taip pat šiame rajone. Atvirą liepsną virš kito netoliese stovinčio trijų aukštų mūrinio pastato Lvovo gatvėje pastebėję praeiviai iškvietė ugniagesius. Liepsnas malšino aštuoni ekipažai, Savivaldybės pastatas ir Europos prekybos centras skendėjo tirštuose dūmuose. Rugsėjo 10 dieną degė apleistas namas Molėtų plente greta kavinės.
