Lietuvos nekilnojamojo turto asociacijos duomenimis, šiemet ekonominės klasės gyvenamieji butai Vilniuje gali brangti iki 10 procentų. Prekyba jais sostinėje atsigavo ir, jeigu neatsiras naujų gyvenamojo būsto projektų, pirkėjų bus daugiau nei butų.
Asociacijos duomenimis, nekilnojamojo turto (NT) plėtotojai pernai per vieną mėnesį Vilniuje pardavė apie 100 gyvenamųjų būstų. Klaipėdoje, kur gyvena apie 200 tūkstančių žmonių, – apie 10, Kaune, turinčiame apie 430 tūkstančių gyventojų, – 4–5 butai per mėnesį.
„Vilniuje gyvenamųjų butų prekyba akivaizdžiai pajudėjo, – sako asociacijos prezidentas Robertas Dargis. – Jei naujų projektų neatsiras, šiemet gali būti išparduoti visi laisvi butai, o geidžiamiausiųjų kainos padidės iki 10 procentų.“
Arvydas Avulis, AB „Hanner“ vadovas, pritaria, kad jeigu nori Vilniuje pirkti ekonominės klasės būstą, tai reikia daryti dabar, nes tinkamų parduoti tokių butų sostinėje yra apie 500.
Pasak A. Avulio, šiuo metu populiariausi yra 45–50 kvadratinių metrų ploto butai, kainuojantys 200–220 tūkstančių litų.
„Atsižvelgiant į tai, kad brangsta kuras, maistas, tokių butų kainos gali kilti 5 procentais“, – teigia A. Avulis.
Pirkėjai aktyvėja
„Eikos“ duomenimis, šių metų pirmąjį ketvirtį Vilniuje tiesiogiai iš NT plėtotojų parduota daugiau nei 350 naujų butų, t. y. 6 procentais daugiau negu 2010 metų pirmąjį ketvirtį.
„Eikos“ rinkos analitikas Tomas Žiaugra sako, kad pirkėjų aktyvumas ir naujų butų pardavimas metų pradžioje pralenkė lūkesčius.
„Aktyviausiai butus gyventojai perka pavasarį, tačiau šiemet aktyvumas buvo jaučiamas jau nuo sausio, – sako T. Žiaugra. – 2010-aisiais pirkėjų pasirinkimo galimybės jau pastatytuose namuose buvo menkos, todėl rinka laukė naujų projektų. Šių metų pradžioje kur kas dažniau buvo įsigyjamas būstas tik pradedamuose plėtoti projektuose. Ekonominės klasės butai sudarė beveik 58 procentus parduodamų naujų butų. Jų kaina šiuo metu svyruoja nuo 2 700 iki 4 500 litų už kvadratinį metrą.“
R. Dargis skaičiuoja, kad pernai iš viso Lietuvoje pastatyta 3 667 nauji butai – keturis kartus mažiau nei 2008-aisiais, kai iškilo 11 829 butai.
Palyginkime: Suomijoje pernai 180 žmonių teko 1 naujas būstas, Lietuvoje 1 būstas – 900 gyventojų.
Vilniuje liko neišpirkta apie 1 600 visų klasių butų, iš kurių apie 900 tinkami parduoti. Kiek yra užšaldytų NT projektų, asociacija nežino. Bankai perimtų NT projektų skaičiaus taip pat neviešina.
Nefinansuoja statybų
NT vystytojai pastebi, jog Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai, pradėję finansuoti fizinius asmenis būstui pirkti, vis dar nenoriai atsuka finansavimo „kranelį“ naujoms tokių būstų statyboms.
Vytas Zabilius, „Ober-Haus“ vadovas, teigia žinąs tik kelis statytojus, kuriems bankai išdavė naujų kreditų baigti pradėtas ar pradėti naujas statybas.
Jo nuomone, bankai galėjo elgtis švelniau, laipsniškai, o ne beveik visiškai nutraukti nekilnojamojo turto kreditavimą 2008-2009 metais.
„Nei vienoje Europos Sąjungos valstybėje be Lietuvos, Latvijos ir Estijos bankai taip nesustabdė ir taip nesugriežtino nekilnojamojo turto finansavimo. Mano nuomone buvo per griežtas žingsnis, kuris pakenkė ir bankams“, – mano jis.
R. Dargis iš dalies sutinka, kad NT rinkai didžiausią įtaką turi bankų finansavimo politika.
„Mes esame tarp dviejų bankų rankų. Viena duoda pinigų mums, kita – vartotojams. Jeigu kuri nors pusė nebeveikia, NT rinka stringa“, – sako R. Dargis.
FAKTAI:
Vilniuje kovą, palyginti su 2010 metų tuo pačiu laikotarpiu, vidutinė buto kvadratinio metro kaina yra išaugusi 2,3 proc.
Nuo aukščiausio apibendrinto būsto kainų lygio, kuris buvo pasiektas 2007-aisiais, iki šių metų kovo Vilniuje butų kainos yra sumažėjusios 39,9 proc. ir vidutiniškai siekia 1 191 eurą už kv. m.
Kaune kainos sumažėjo 33,9 proc., Klaipėdoje – 45,5 proc., Šiauliuose – 44,6 proc., Panevėžyje – 45,8 proc.
