Pasibaigus šildymo trasų renovacijai Tauragės mieste, daugiabučių namų gyventojai guodžiasi kur kas prastesniu patalpų šildymu. Jų nuomone, dėl to yra kalti šilumininkai. Apie pagausėjusius daugiabučių gyventojų skundus kalba ir UAB „Butų ūkis“ administracija. O energetikai savo kaltės tame neįžvelgia. Tad UAB „Tauragės šilumos tinklai“ abonentinio skyriaus inžinierius Sigitas Sendžikas įsitikinęs, jog sąskaitos už šildymą atitiks suvartotos šilumos kiekį.
Energetikai pripažįsta, kad daugiausiai galėtų skųstis miesto centre butus turintys tauragiškiai. Edita Vaitkutė–Zinkė, UAB „Tauragės butų ūkis“ direktorė, tvirtina, jog tiek daug gyventojų skundų dėl netinkamai tiekiamos šilumos nėra buvę.
– Kad prasidėjus šildymo sezonui dera nuorinti radiatorius, žino kiekvienas. Tad šie darbai buvo, yra ir, ko gero, dar bus atliekami. Bet situacija nuo to nesikeičia – žmonės šąla. Dėl to jie barasi ir skundžiasi mums – namo administratoriams. Tačiau šitiek skundų vienu metu, kiek žinau, butų ūkyje dar nėra buvę. Paskaičiavus visus besiskundžiančiuosius išeitų, jog šiluma neatiteka ne tik į vieną daugiabutį, bet ir į visą kvartalą. Todėl darome išvadą, jog dėl to yra kalti neseniai renovuotose trasose susidarę oro burbulai, – kalba E.Vaitkutė–Zinkė.
Jos teigimu, žmonės skundžiasi ne tik šilumos stygiumi. Jie dar abejoja, ar neteks už tokius „patogumus“ Šilumos tinklams mokėti solidžių sumų. Mat, pavyzdžiui, praėjusį sausio mėnesį, kai vidutinė lauko oro temperatūra buvo minus 9,1 Celsijaus, Vytauto g. 88-ojo namo gyventojai už 1 kv. m šildymą mokėjo 8,44, Dariaus ir Girėno g. 20-ojo –7,76, o Vasario 16-osios g. 5-ojo – 6,33 lito.
UAB „Tauragės šilumos tinklai“ inžinierius S.Sendžikas tikina, jog gyventojų baimei pagrindo nėra.
– Kiekvienas daugiabutis, kaip žinia, turi skaitiklius. Esant oro tarpui, jeigu toks ir pasitaikytų, šiluma nėra skaičiuojama. Taigi vartotojai mokės tik už tiek šilumos, kiek realiai sunaudojo. Kitas reikalas, jeigu šąla viso daugiabučio gyventojai. Tuomet dėl gedimo reikia kreiptis į mus, jeigu nešyla tik vienos laiptinės tam tikri butai, tuomet kaltės reikia ieškoti kitur, – sakė inžinierius.
Jis tikino, kad tokia situacija, kokią piešia vartotojai, paprasčiausiai neįtikėtina. Jo žiniomis, kiekviename name, prie kiekvieno stovo yra sumontuotos specialios apsaugos, tad oro tarpai šilumai tekėti gali trukdyti tik labai trumpą laiką, bet ne dvi savaites ar dar ilgiau. Panašiai į „Tauragės kurjerio“ klausimą atsakė ir technikos direktorius Petras Grevys.
– Oro tarpais turi domėtis Butų ūkis, o ne šilumos tinklai. Paprastai oras, kurį reikia nuleisti tam, kad visur šiluma pasiskirstytų vienodai, susirenka viršutiniuose namo aukštuose. Pavyzdžiui, jeigu penktame aukšte kažkuris iš vartotojų nenuleidžia oro, nestebi situacijos, šąla visas laiptinės stovas, – aiškino direktorius.
Anot jo, rekonstrukcijos darbai miesto šilumos trasoms didelės įtakos negalėjo turėti. Vienok jis pripažįsta, kad oro tarpų dėl šių darbų galėjo atsirasti daugiau. Todėl P.Grevys prašo viršutinių aukštų gyventojų pasistengti tiek dėl savo, tiek dėl kaimynų gerovės – nepatingėti kurį laiką šildymo sezono pradžioje stebėti radiatorius ir nuleisti susikaupusį orą. Kito kelio šildymo kokybei pagerinti, pasak technikos direktoriaus, nėra.