Valstybė iki šiol neturi tikslios informacijos apie valdomą turtą ir jo atnešamą naudą, nors Valstybės kontrolė (VK) jau daugiau nei dvejus metus trimituoja apie neefektyvų turto naudojimą. Ko galima tikėtis iš „krūminių" valstybės turto naudotojų, jei auditorių rekomendacijoms kurčia net Seimo kanceliarija?
Nepaiso VK rekomendacijų
VK įvertino Statistikos departamento parengtą Ataskaitą dėl 2009 m. valstybei nuosavybės teise priklausančio turto. VK išvadoje konstatuojama, kad dokumentas valstybės turto finansinę būklę atspindi tiek, kiek reikalauja galiojantys teisės aktai. Bet esama ir valstybės turto valdymo trūkumų, kurie nešalinami metų metus.
Ataskaitoje valstybės finansiniai įsipareigojimai padidinti 1,5 mlrd. litų valstybės įmonių dotacijomis ar subsidijomis, kurios suteikiamos neatlygintinai ir negali būti priskirtos valstybės įsipareigojimams.
Į ataskaitoje nurodytus finansinius įsipareigojimus įskaityta tik pridėtinės vertės mokesčio permoka, tačiau neįskaitytos pelno, gyventojų pajamų ir kitų mokesčių bei įmokų permokos, kurios sudaro apie 680 mln. litų.
Auditoriai negalėjo įsitikinti, ar ataskaitoje nurodytos su Europos Sąjunga susijusios gautinos ir mokėtinos sumos yra teisingos, nes Finansų ministerijoje apskaita tvarkoma pinigų principu.
Pasak VK Audito plėtros departamento Valstybės ataskaitos skyriaus vedėjos Danguolės Krištopavičienės, tai esą tik apskaitos dalykai, kuriuos ištaisyti nėra labai sunku. O esminės problemos yra susijusios su valstybės turto apskaitymo tikslumu apskritai ir jo efektyviu naudojimu.
Be to, valstybiniai auditoriai pabrėžė, kad VK ankstesniais metais teiktos rekomendacijos tobulinti valstybės turto valdymą, kad visuomenė iš jo gautų maksimalią naudą, yra neįgyvendintos arba jas vėluojama įgyvendinti.
Turto apskaityti neskuba
Pagal Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymą dar nuo 2009 m. liepos 1 d. turėjo būti naudojamasi valstybės turto informacinės paieškos sistema. Tačiau Vyriausybė tik 2009 m. liepos 22 d. patvirtino šios sistemos nuostatus ir paskyrė Finansų ministeriją Paieškos sistemos valdytoja, o Valstybės turto fondą – Paieškos sistemos tvarkytoju.
VK aiškinantis, kodėl iki šiol nebaigti Paieškos sistemos kūrimo darbai, Valstybės turto fondas teisinosi, kad juos stabdo finansavimo stoka ir nepakeistas Valstybės registrų įstatymas – neišspręstas atlyginimo klausimas už registrų teikiamą informaciją minėtai Paieškos sistemai. O kol kas VK konstatuoja, kad valstybė neturi tikslios informacijos net apie valstybės įmones ir jų valdomą turtą. Mat Juridinių asmenų registre nėra informacijos apie bendroves, kuriose valstybei priklauso mažiau nei 100 proc. įstatinio kapitalo, ir apie viešąsias įstaigas, kurių dalininkė yra valstybė.
Ignoruoja net Seimo kanceliarija?
Dalis valstybės įstaigų, pasak valstybės auditorių, turtą valdė pažeisdamos Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymą ir su juo susijusius teisės aktus.
Net Seimo kanceliarija, pažeisdama teisės aktus, 2009 m. pasirašė 10 gyvenamųjų patalpų nuomos sutarčių su kanceliarijos darbuotojais. Nepaisydama, kad VK dar 2008 m. finansinio (teisėtumo) audito metu konstatavo, kad Seimo kanceliarijos patikėjimo teise valdomos gyvenamosios patalpos sostinės Gedimino prospekte ir L.Giros gatvėje naudojamos nesivadovaujant įstatyme numatytais visuomenės naudos ir efektyvumo principais, nes jose leista gyventi ne Seimo nariams.
„Iki šių metų gruodžio 1 d., kiek man žinoma, Seimo kanceliarija nepriėmė jokių sprendimų, naikinančių sudarytas nuomos sutartis", – „Respublikai" sakė D.Krištopavičienė.
