Butas, kuriam įsigyti užteko santaupų. Ko gero, toks būstas praėjusiais metais buvo perkamiausias. Lietuvoje jau šypsosi būsto pardavėjai, bet dar ne statytojai. Senos statybos butų buvo parduota net penkis kartus daugiau nei naujų, rašo „Lietuvos rytas“.
Vilniuje 2010 m. parduota kone pusantro karto daugiau būstų nei praėjusiais metais, tačiau kainos, palyginti su 2009-aisiais, vidutiniškai smuko 10 procentų.
Vis dėlto nuo praėjusių metų sausio būstų kainos Vilniuje ūgtelėjo – 3 procentais. Kai kurios nekilnojamojo turto plėtros kompanijos neslepia, kad šiemet šiek tiek kilstelėjo parduodamų naujų butų kainas.
Statytojai vis dar kaltinami, kad pučia burbulus, nenuleidžia kainų.
„Kokią įtaką galima daryti rinkai, kai per mėnesį parduodi 100 naujos statybos butų?“ – stebėjosi Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) vadovas Robertas Dargis.
Jeigu reikėtų įvardyti Lietuvoje praėjusiais metais įgyvendintus naujus bent kiek įsimintinus būsto ar visuomeninių pastatų projektus, būtų sunku. Įdomu, ką kitąmet už darnią plėtrą apdovanos LNTPA?
Bet gal nėra taip blogai – kai kur kranai jau stovi, gaivinami dvejus trejus metus buvę įšaldyti projektai ir tikėtina, kad šiemet statybos po truputį įgaus pagreitį.
R.Dargio teigimu, 2010-ieji buvo išlikimo metai. Nors jie buvo šiek tiek geresni, nei tikėjosi verslininkai. Per metus Vilniuje pavyko parduoti apie 1000 naujos statybos butų, nors dar per tūkstantį liko.
„Naujų projektų nebuvo įgyvendinta, pasiūla nepadidėjo ir šiemet tai gali lemti dar labiau sumažėjusį naujos statybos būsto pardavimą.
Racionaliems, išrankiems pirkėjams jau dabar nelabai yra iš ko rinktis, tad gali būti, kad kitąmet jie nupirks dar mažiau naujos statybos butų.
Nauji projektai pradedami įgyvendinti tik dabar, o tai reiškia, kad geriausiu atveju būstų bus pasiūlyta 2012 metais“, – „Lietuvos rytui“ aiškino R.Dargis.
„Jeigu žiūrėsime į skaičius – 10 parduotų butų per mėnesį nėra įspūdinga. Norėtųsi daugiau. Kita vertus, jeigu parduodi 100 butų iš 150 pastatytų, tai jau tikrai gerai“, – vertino „Realco“ direktorius Julius Dovidonis.
Kompanija, plėtojanti gyvenamųjų namų kvartalą „Ozo parkas“, netrukus turėtų valstybinei komisijai atiduoti naują 120 butų namą ir dar šių metų pradžioje ketina statyti daugiabutį.
Be to, J.Dovidonis pripažino, kad pernai bendrovė du kartus didino parduodamų būstų kainas. Tai lėmė didelė paklausa.
„Mūsų patirtis rodo, kad būsto paklausa niekur nedingo. Jeigu tik žmonės randa tai, kas jiems patinka, – kokybišką būstą geroje vietoje ir yra tikri dėl savo ateities perspektyvų, jie perka“, – sakė J.Dovidonis.
Jis pripažino, kad verslininkai ilgisi laikų, kai buvo galima naujos statybos buto kvadratinį metrą parduoti už 7000 litų. Tai tetrukdavo kelias dienas. O dabar 5000 litų už kvadratinį metrą naujos statybos name yra kone riba.
„Kad parduotume butą, turime dirbti kur kas daugiau. Pakilimo metu ateidavo spekuliantai, kurie net nežiūrėdavo, ką perka: sumokėdavo avansą ir niekuo nesidomėdavo. Vėliau uždirbdavo butą perpardavę.
Dabar tarp gyventojo ir statytojo vyksta tiesioginės derybos. Pirkti būsto ateina žmonės, kurie rengiasi ten gyventi. Jiems reikia skirti labai daug dėmesio – iš pradžių ateina vienas žmogus, paskui pažiūrėti buto atsiveda šeimą.
Žmonės nori būti tikri, už ką moka pinigus. Kita vertus, jie nori derėtis, bet šiandien į derybas jau nesileidžiame.
Nuolaidų nebetaikome – ir pirkėjai pradeda tą suprasti. Racionalus žmogus perka nebe nuolaidą, o kokybišką būstą“, – aiškino J.Dovidonis.
„Realco“ direktoriaus teigimu, sandoris sudaromas, kai abi pusės jaučiasi truputį nusivylusios. Viena – kad parduoda pigiau nei norėtų, kita – kad nepavyko nusiderėti. Nugalėtojo nėra.
Pasak R.Dargio, naujos statybos būsto kainos pernai ir negalėjo labai sumažėti, netgi jeigu tai būtų padėję išjudinti rinką.
„Naivu manyti, kad statytojai diktuoja kainas ir nenori jų nuleisti. Dauguma statybos įmonių restruktūrizuojamos ir yra visiškai priklausomos nuo bankų. Būtent bankai nustato būsto kainų ribą“, – aiškino R.Dargis.
Jis įsitikinęs, kad šie metai turėtų tapti intensyvios plėtros metais. Išsilaikiusios statybos bendrovės jau rengia projektus, kuriuos netrukus pradės įgyvendinti.
„Sprendimai dėl statybų priimami ne Lietuvoje. Nė viena kompanija negali pastatyti namo be banko pagalbos. Taigi sprendimai dėl finansavimo priimami Švedijoje.
Ten ekspertai analizuoja Baltijos šalių ekonominę padėtį ir mato, kad dugnas jau pasiektas, perspektyvos gerėja, tad galima galvoti apie plėtrą“, – „Lietuvos rytui“ pasakojo statybos bendrovės „Eika“ vadovas R. Dargis.
