komentaras

Vakar Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino kompensacijų autoriams ir atlikėjams už privačias audiovizualines kopijas tvarką, kuri tariamai turėtų užtikrinti „sotesnį" autorių gyvenimą. Visiškai pritariame, kad autoriams už jų kūrybą privalo būti atlyginta, tačiau, mūsų įsitikinimu, vakar priimtas kompensavimo ir surinkimo mechanizmas neužtikrins tinkamo kompensavimo autoriams, bet ilgam įtvirtins pačios sistemos neskaidrumą, sakoma asociacijos „INFOBALT“ pranešime.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė, ketvirtadienį skaitydama jau trečiąjį savo metinį pranešimą, priešingai nei ankstesniais metais, bandė susitapatinti su tauta, ir pagrindinė žinia, kurią norėjo pasakyti šalies vadovė, buvo pradėtų darbų tęstinumas pasikeitus valdžiai, mano politinės komunikacijos ekspertas, Vilniaus universiteto (VU) Komunikacijos fakulteto (KF) Medijų tyrimų laboratorijos vadovas dr. Andrius Šuminas.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos (TS-LKD) vykdomasis sekretorius ir centrinio štabo vadovas Raimundas Alekna mano, kad Seimo narės Aurelijos Stancikienės viešai pareikšti motyvai dėl pasitraukimo iš partijos ir kaltinimai partijos pirmininkui klaidina visuomenę, o pareikšti priekaištai neatitinka tikrovės.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė antradienį žurnalistams neatsakė į klausimą, ar gali teisėja Neringa Venckienė  toliau dirbti teisėja. Vietoj atsakymo į minėtą klausimą prezidentė pakomentavo, kaip įtariama, policijos pareigūno sukeltą avariją, kurios metu buvo mirtinai sužalotas nepilnametis, ir pasiūlė žurnalistams užduoti klausimą antradienį pirmą kartą Lietuvoje viešinčiam Maltos prezidentui. „Aš jau turėjau vieną klausimą ir atsakiau į dar vieną, dabar Maltos prezidentui liko.

Akivaizdu, kad šiuo metu Lietuvos ir Lenkijos santykiai patiria politinę krizę (jau praėjo tas laikas, kai viskas atrodė nerimta), ir prošvaisčių nematyti – priešingai, situacija tik blogėja.

Lietuvos čempionių titulą ginančios Kauno „VIČI-Aistės“ šeštadienį savo aikštėje pradeda Lietuvos moterų krepšinio lygos (LMKL) didžiojo finalo seriją. Pusfinaliai staigmenų nepateikė, kovoje dėl aukso kaunietėms iššūkį mes antrąją vietą reguliariajame čempionate užėmusi Vilniaus „Kibirkštis-Tichė-IKI“. Nors per visas keturias šio sezono tarpusavio dvikovas pergalę šventė „VIČI-Aistės“, komandos vyr.

Augantys Darbo partijos reitingai yra jos sugebėjimo išlaviruoti sudėtingoje pastaruosius mėnesius šalyje buvusioje politinėje situacijoje rezultatas, mano politologas, Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas Vytautas Dumbliauskas. Rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ naujienų agentūros ELTA užsakymu kovo 26-balandžio 3 dienomis atliktos apklausos duomenimis, jei kovo pabaigoje būtų vykę rinkimai, už Darbo partiją būtų balsavę 22 proc.

Tai, kad Baltijos šalyse išlieka tokia žmonių kategorija kaip „nepiliečiai“, – Europos Sąjungos gėda, pareiškė trečiadienį Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, kalbėdamas Valstybės Dūmoje per vyriausybės valandą. „Tai šiuolaikinės Europos, Europos Sąjungos gėda. ES priėmė Latviją, Estiją ir Lietuvą į savo gretas, nors jos neatitiko narystės Europos Sąjungoje kriterijų, – pabrėžė jis.

Prezidentės Dalios Grybauskaitės sprendimas netenkinti premjero Andriaus Kubiliaus teikimo atleisti vidaus reikalų ministrą Raimundą Palaitį yra logiškas ir nuoseklus, o Seimo pirmininkės siūlymas vasarą rengti pirmalaikius Seimo rinkimus yra emocinė reakcija patyrus politinį pralaimėjimą, mano politologas Lauras Bielinis. „Prezidentės sprendimas yra logiškas ir ji šiuo sprendimu nenužengia už konstitucinių ribų.

Apie tai, kad interneto erdvė suteikia saviraiškos laisvę kalbama daug, bet niekaip nepavyksta sutarti, kur ši laisvė pasibaigia ir prasideda nederamas elgesys. Žinoma rašytoja Ilzė Butkutė buvo šokiruota, kaip savo profilio „Facebook“ paskyroje pamatė vieno svečio komentarą apie savo esė. „Tas ufonautes-grafomanes už kasų tempti į Parko gatvę N. Vilnioje ir iš karto aminazinu maksimaliomis dozėmis“, – siūlė kūrinio „įkvėptas“ komentatorius.

Politikos, ekonomikos ekspertams projektuojant, kaip keisis Lietuvos santykiai su didžiosiomis kaimynėmis – Rusija ir Lenkija – po joms reikšmingų šiemet įvykių, filosofas, kultūros tyrinėtojas Vytautas Rubavičius sako, kad tikėtis didesnių pokyčių neverta. Anot jo, kovą Rusijoje vyksiantys prezidento rinkimai, nesvarbu ar juos laimės dabartinis prezidentas Dmitrijus Medvedevas, ar premjeras V. Putinas, nepakeis rusų mentaliteto, kad Lietuva patenka į jų interesų lauką.

Šilumos trasos avarijos, kokia ketvirtadienį įvyko šalia Lukiškių aikštės sostinės centre, dažniausiai įvyksta dėl susidariusio temperatūrų skirtumo tarp šilumnešio ir lauko, sako Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Aplinkos inžinerijos fakulteto Pastatų energetikos katedros docentas dr. Arturas Rogoža.

Slegiantis saviniekos pojūtis lietuvius apėmė įstojus į Europos Sąjungą ir tapus savotišku jos užkampiu, mat Sovietų Sąjungoje Baltijos šalys buvusios geriausia jos dalis, lietuviai vertinti kaip vakariečiai, europiečiai. „Buvusi „Pribaltika“ – tai beveik Vakarai. Tai teikė mūsų žmonėms pasididžiavimą, iš Rusijos žmonės atvažiuodavo į Palangą, ten gerai jausdavosi, girdavo, ir mums buvo malonu.

Prieš keturiasdešimt metų kartu su grupele bendraminčių stovėjau Oxfordo gatvėje ir dalinau agitacinius lapelius. Savo skrajutėse buvome išreiškę protestą prieš vištų auginimą bateriniuose narvuose.

Nors Vokietija ir Rusija nuo II Pasaulinio karo laikų evoliucionavo į modernias demokratijas su laisvomis rinkomis, NATO vis dar bijo buvusių nacių ir sovietų valstybių atgimimo, teigia Rusijos ministro pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Rogozinas. Rogozinas, kuris yra buvęs nuolatinis Rusijos atstovas NATO, mano, kad Vakarų karinis aljansas niekada nepakeis savo požiūrio, nepaisant to, kokia bebūtų Rusijos politinė sistema, praneša RT.

Pranašas Izaijas iš Babilono nelaisvės grįžtantiems tautiečiams kalbėjo: „Per dykumą tieskite Viešpačiui kelią! Kiekvienas slėnis tegu būna užpiltas, kiekvienas kalnas bei kalva tebūna nukasta. (...) Sakyk Judo miestams: „Štai jūsų Dievas!“ (Iz 40, 3–9). Pranašas skelbė tai, į ką Izraelio žmonės nekreipė dėmesio. Jiems rūpėjo tik sugrįžti iš tremties, pamatyti tėvų pasakojimuose išsvajotą Jeruzalę – to turėjo pakakti jų laimei.

Europos centrinio banko (ECB) valdančioji taryba ketvirtadienį sumažino bazinę palūkanų normą nuo 1,25 iki 1 proc., kaip ir prognozavo dauguma analitikų. Netrukus Europos centrinio banko vadovas Mario Draghi pakomentuos valdančiosios tarybos sprendimą per spaudos konferenciją.

Sumaištis JAV finansų rinkoje ir nesiliaujantys protestai miestų gatvėse keičia ir pačių amerikiečių požiūrį į gyvenimo būdą: dar neseniai pasaulio akyse atrodę kaip energingi paaugliai – didžiausi mūsų pasaulio ekstravertai, plačiai eksportuojantys rokenrolo kultūrą ir ryškius Holivudo filmus – dabartiniai amerikiečiai panašesni į užsisklendusius ir drovius jaunuolius.

Kol Europa vis dar susirūpinusi savo finansų krize, o pasaulis visą dėmesį yra nukreipęs į nesibaigiančias Senojo žemyno pastangas išgelbėti eurą (ir kartu visą globalią finansų sistemą), virš Irano ir vėl ėmė tvenktis karo debesys. Visi žino, jog Iranas jau ne pirmus metus mėgina įgyvendinti savo branduolinę programą ir susikurti tolimojo nuotolio raketas.

Politologas Tomas Janeliūnas trečiadienį sostinėje rengiamą apskritojo stalo diskusiją „Atominės energetikos plėtros perspektyvos Europoje po avarijos Japonijoje: Baltijos jūros regionas“ vadina daugiau nei Rusijos energetikos korporacijos „Rosatom“ viešųjų ryšių kampanija siekiant reklamuoti Kaliningrado srityje planuojamą statyti atominę elektrinę. Objektą, kuris plėtojamas pažeidžiant tarptautinę teisę.

Galimą Kauno miesto savivaldybės valdančiosios koalicijos griūtį, kuri neišvengiama, jeigu opozicijos inicijuojama interpeliacija merui Rimantui Mikaičiui ketvirtadienį pavyktų, „Vieningo Kauno“ lyderis verslininkas Visvaldas Matijošaitis nelinkęs vadinti lemtinga jo vadovaujamai nepartinei organizacijai. „Vieningo Kauno“ koalicijos 5 nariai, kurie išrinkti į miesto tarybą, toliau joje dirbs kaip ir dirbę.

Greitas praturtėjimas tautos mentaliteto nei kultūriškai, nei valstybiškai nesutvirtina, o ES teikiamomis galimybėmis pasinaudojame tik kaip pinigų srautais savo ribotoms svajonėms materializuoti. Žvelgdamas į dabartinę Lietuvos ir lietuvių savivokos situaciją, filosofas Vytautas Rubavičius pastebi, kad valstybės pažangos strategija iki 2030 metų, turinti būti mūsų kultūrinio ir valstybinio mąstymo dokumentas, tėra gaminys be jokios nacionalinės ir kultūrinės mąstysenos.

Pastarąsias savaites šį klausimą man tenka girdėti dažniau nei kada nors anksčiau. Žmonėms norėtųsi ar tiesiog smalsu sužinoti: kodėl aš po daugelio metų intensyvaus bendradarbiavimo su Vakarų Europos šalimis, ypač Vokietija, pastaraisiais metais nuolat žodžiais ir veiksmais primenu, kad ir su kaimyne Rusija taip pat turime bendrauti ir aktyviau bendradarbiauti.

Arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, remdamasis pranašo Izaijaus žodžiais apie Dievo mums padovanotą vynuogyną, primena, kad Dievo mums padovanotas vynuogynas yra mūsų šeima, tauta ir Bažnyčios bendruomenė. Šeima yra pats brangiausias ir artimiausias Dievo mums padovanotas vynuogynas. Joje mes augame, bręstame, mokomės pažinti pasaulį, mylėti ir daryti gera.

Kalėjime sėdintis buvęs magnatas Michailas Chodorkovskis mano, kad, jei Vladimiras Putinas išliks aukščiausiu Rusijos vadovu, žlugs viltys dėl reformų, ir gabiausi žmonės pradės būriais emigruoti.

Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) rektoriumi penkerių metų kadencijai išrinktas pianistas prof. Zbignevas Ibelhauptas sako darysiąs viską, kad gabiausiems šios akademijos studentams būtų bent iš dalies kompensuojamas mokestis už studijas ir kad į akademiją būtų pritraukta talentingų muzikų iš užsienio šalių.

Ketvirtadienio vakarą Kaune bus iškilmingai atidaryta didžiausia Baltijos šalyse sporto arena. Nemuno saloje iškilusios „Žalgirio“ arenos nei dydis, nei išvaizda niekuo neprimena senutėlės Kauno sporto halės. Tačiau jų atsiradimo intencija yra viena - arenos pastatytos būtent Europos krepšinio čempionatų išvakarėse. Tiesa, pirmoji į įkurtuves žiūrovus pakvietė 1939-aisiais, antroji kviečia dabar - prieš pat 2011-ųjų Europos vyrų krepšinio čempionato pradžią.

Austrijos valdžia pasielgė, kaip Kremliaus liokajai, tačiau Lietuvos valdžia galėtų pasižiūrėti ir į veidrodį, – mano buvusi politinė kalinė, sesuo Nijolė Sadūnaitė. „Ką čia ir pakomentuosi – Kremliaus liokajai. Dujos, nafta, eurai ir tiek. Jokios vertybės nebėra įdomios. Tokia padėtis visoje Europėlėje, tad Austrijos sprendimas nelabai ir nustebino“, – sakė portalui „Balsas.

Besižvalgant ir besiklausant, ką žiniasklaida bei internautai kalba apie lietuvius ir lenkus, ryškėja keli skirtingi vaizdai. Viskam – verslo planai Štai teismas nusprendžia, kad per mėnesį keliose Rytų Lietuvos vietose neturi likti lentelių su gatvių pavadinimais lenkų ir lietuvių kalbomis.

Lietuva planais statyti atominę elektrinę (AE) yra pažengusi toliau nei kaimyninės šalys – Baltarusija ir Rusija, įsitikinęs Lietuvos energetikos instituto direktorius prof. habil. dr. Eugenijus Ušpuras. „Pinigų jie (baltarusiai. – ELTA) neturi, yra ekonominė krizė, yra tam tikras politinis susitarimas su Rusija, kad rusai jiems viską duos, taip pat ir pinigus, ir technologiją, pastatys AE iki rakto pasukimo, išmokys jų žmones dirbti, ir jie gyvens lyg prie komunizmo.

Filosofas prof. Gintautas Mažeikis teigia, kad Baltarusija yra Lietuvos kultūros amnezija, kurios neišgydo net Baltarusijos valdžios susidorojimai su demonstrantais Minsko gatvėse, užtat puikiai veikia nomenklatūrinis solidarumas, paremtas „pragmatine politika“. Baltarusijoje yra absoliuti dauguma miegančių žmonių, kurie palaiko Aliaksandrą Lukašenką, ir šalia yra apsnūdusi kaimietiška, vartotojiška, neturinti jokio pilietinio solidarumo, jokios istorinės savigarbos Lietuva, sako filosofas.

Premjero patarėjas vidaus politikos klausimais Virgis Valentinavičius savo susitikimais su įtakingais asmenimis bei griežtos pozicijos išsakymu neretai peržengia savo kompetencijos ribas, pažymi Vilniaus universiteto (VU) Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) docentas Lauras Bielinis.

Artūro Zuoko partijos įkūrimas tebūtų ankstesnio darinio įforminimas ir jam, konkuruojant su dar dviem liberalių pakraipų partijomis, nebūtų lengva peržengti 5 procentų balsų barjerą, kad patektų į Seimą, teigia Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) dėstytojas doc. dr. Tomas Janeliūnas.

Įvykiai Vilniaus miesto savivaldybės taryboje, kai prie valdančiosios koalicijos nusprendė prisijungti Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA), o Darbo partija nesitraukia, liudija apie sostinės mero Artūro Zuoko trapumą, teigia politologas, Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas Vytautas Dumbliauskas. „Manau, kad A. Zuokas jiems (LLRA. - ELTA) pasiūlė tapti koalicijos nariais, nes jis labai trapus: dauguma yra tik 27 žmonės, išrinktas buvo 25 balsais.

Gerai įpakuota prekė giria pati save. Tinkamai apsirengęs žmogus pasitiki savimi, yra patrauklus kitiems ir gali negriaudamas visuomeninių ryšių, be agresijos gerinti savo padėtį.Požiūris į aprangą Pirmykštis žmogus menkai rūpinosi, kad drabužiai pabrėžtų jo seksualumą ir lytį. Toks požiūris į aprangą išliko ilgai. Dar prieš tūkstantį metų kasdieniai daugumos europiečių moterų ir vyrų drabužiai skyrėsi tik iškirptės forma.

Užsienio reikalų ministerijos apsižodžiavimas su Lenkijos diplomatais ir aiškinimaisi dėl pasisakymų spaudoje kenkia dvišaliams santykiams, mano politologai. Lenkijos diplomatai viešai aprauda Lietuvą, o Užsienio reikalų ministerija reiškia pasipiktinimą ir cituoja spaudą. Reikia švelninti santykius Klaipėdos Universiteto docentas, politologas Vygantas Vareikis portalui balsas.lt sakė esąs įsitikinęs, kad Lietuva turi skirti ypatingą dėmesį santykiams su Lenkija.

Perskaičius Andriaus Užkalnio komentarą apie maisto priedus „Maisto priedų baubas – išlepusių ponulių pramoga“ (http://www.lrytas.lt/-12845238111282908453-maisto-priedų-baubas-išlepusių-ponulių-pramoga.htm ) vargiai gali suprasti kuo tokiu rašiniu norėjo pasakyti.

Ketvirtadienį (liepos 15 d.) opozicinės LSDP partijos vadovas „pasipiktino“ neva A. Kubiliaus Vyriausybės ruošiamais valstybės kontroliuojamų įmonių privatizavimo planais.

Europos statistikos agentūra paskelbė, kad Lietuvoje per valstybinius biudžetus ir fondus perskirstoma tik 30,3 procento BVP, tuo tarpu, kai Europos vidurkis yra beveik 40 procentų. Remiantis šia statistika itin dažnai sakoma, kad Lietuvoje yra maži mokesčiai. Mažas perskirstymas Lietuvoje yra dažnas argumentas, siūlant didinti mokesčius. Neabejoju, kad šis argumentas bus panaudotas ir šį rudenį, kai kartu su biudžetu Vyriausybė siūlys pakelti esamus mokesčius ar įvesti naujus.

Tragedijai, sukrėtusiai Lenkiją, abejingų tikrai nėra. Lietuva neteko dar ir tikro kaimyno, kuris niekad nepasididžiuodavo svarbiais momentais, reikšmingomis Lietuvai datomis savo vizitais pagerbti mūsų valstybę. Jis žuvo šalia tūkstančių savo tėvynainių, tapusių stalininio genocido aukomis. Simboliška ir kartu savotiška garbė tikram kovotojui prieš raudonąjį rėžimą, tikram Lenkijos patriotui. Juo neabejotinai buvo Prezidentas Lechas Kačynskis.

Žymus rusų rašytojas ir disidentas Vladimiras Voinovičius 1986 metais numatė, kad po Sovietų Sąjungos subyrėjimo Rusijai vadovaus buvęs KGB agentas, o dabar jis mano, kad Vladimirui Putinui valdžioje pavyks išsilaikyti vos dvejus metus.