Prezidentės Dalios Grybauskaitės sprendimas netenkinti premjero Andriaus Kubiliaus teikimo atleisti vidaus reikalų ministrą Raimundą Palaitį yra logiškas ir nuoseklus, o Seimo pirmininkės siūlymas vasarą rengti pirmalaikius Seimo rinkimus yra emocinė reakcija patyrus politinį pralaimėjimą, mano politologas Lauras Bielinis.
„Prezidentės sprendimas yra logiškas ir ji šiuo sprendimu nenužengia už konstitucinių ribų. Išties prezidentė, nuosekliai laikydamasi savo principų, laikydamasi nuosekliai tų faktų, kuriuos ji žino, ir tų pozicijų, kurias ji gina, priėmė sprendimą tokį, kuris yra logiškas toms jos pozicijoms. Seimo pirmininkės reakcija, mano galva, yra daugiau emocinė reakcija patyrus, na, sakykime, politinį pralaimėjimą šitame veiksme. Aš manyčiau, kad išankstinių rinkimų idėja šiandien, ko gero, jau yra pavėluota“, – pirmadienį naujienų agentūrai ELTA sakė politologas.
L. Bielinis sakė nemanąs, kad interpeliacija R. Palaičiui, net jeigu ji Seime ir būtų surengta, galėtų būti sėkminga.
„Sunku pasakyti, kuri frakcija galėtų palaikyti tą interpeliaciją, be konservatorių. Netgi Liberalų sąjūdis, ko gero, pasistengs būti neutraliu, jau nekalbant apie opozicines frakcijas, kurios, aišku, turi galbūt tam tikrų priekaištų, bet interpeliaciją nemanau, kad jie palaikys“, – svarstė politologas.
Politologo nuomone, ar tolesnis valdančiosios koalicijos darbas bus vaisingas, priklauso nuo to, kaip koalicijos partneriai sugebės susitarti tarpusavyje.
„Mano galva, geriausia dabar būtų ne kalbėti pareiškimais arba emocinėmis nuostatomis, o pabandyti kuo greičiau susėsti prie stalo visiems koalicijos partneriams ir aptarti galimybes, optimalų variantą, kaip galima būtų jiems dar tuos septynis mėnesius normaliai funkcionuoti“, – siūlė L. Bielinis.
Jeigu susitarti vis dėlto nepavyktų, politologo manymu, susiformuotų mažumos Vyriausybė, tačiau jis teigė nemanąs, kad susiklostys būtent tokia situacija.
„Jeigu jie nesusitartų, tai greičiausiai veiktų mažumos vyriausybė vienokia ar kitokia konfigūracija. Arba be liberalcentristų, arba be konservatorių, įtraukus, sakykime, socialdemokratus. Variantų yra daug, bet aš manyčiau, kad viskas išliks savo vietose ir šiuo atveju, ko gero, konservatoriai tiesiog pernelyg emocingai elgiasi“, – kalbėjo L. Bielinis.
ELTA primena, kad pirmadienį prezidentė nusprendė vidaus reikalų ministrą Raimundą Palaitį palikti poste. Tokį sprendimą ji priėmė pirmadienį po susitikimo su A. Kubiliumi, pačiu R. Palaičiu ir Liberalų ir centro sąjungos pirmininku Algiu Čapliku.
Prezidentė D. Grybauskaitė po susitikimo aiškios pozicijos R. Palaičio atžvilgiu neišsakė, tačiau teigė esanti įsitikinusi, kad konservatorių ir liberalcentristų koalicija turi dirbti iki kadencijos pabaigos.
„Mano manymu, ši koalicija ir Vyriausybė gali ir turi dirbti iki kadencijos pabaigos – liko tik septyni mėnesiai. O ar nori dirbti kartu, turi apsispręsti patys. Jeigu to nesugeba, ginčą spręsti politinėmis priemonėmis galės Seime“, – sakė valstybės vadovė.
Tuo tarpu Premjeras teigė nesutinkąs su prezidentės nuomone, kad nesutarimai dėl Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovų atleidimo ir vidaus reikalų ministro atstatydinimo yra „vidinis koalicijos apsistumdymas“, susietas su artėjančiais rinkimais, ir toliau sieksiąs „atkurti teisingumą“.
„Prezidentė savo pareiškime išsakė, kad ji mano siūlymą atleisti ministrą R. Palaitį iš pareigų vertina kaip tam tikrą vidinį koalicijos apsistumdymą, susietą su artėjančiais rinkimais. Aš turiu pasakyti, kad su tokiu požiūriu tikrai negaliu sutikti. Matyt, šiuo klausimu mūsų požiūriai su prezidente skiriasi“, – pirmadienį komentuodamas prezidentės sprendimą sakė premjeras A. Kubilius.
Vyriausybės vadovo teigimu, siūlymu atleisti R. Palaitį nebuvo siekta patenkinti partines ambicijas, o tik paskatinti teisingumo jausmą visuomenėje.
Šalies vadovei nutarus palikti R. Palaitį vidaus reikalų ministro poste, Seimo pirmininkė Irena Degutienė teigė nematanti kitos išeities, kaip vasarą surengti pirmalaikius Seimo rinkimus.
„Esu sakiusi ir pakartosiu: iš esmės keisti Vyriausybę likus pusei metų iki rinkimų yra žalinga valstybei, todėl nematau kitos išeities, kaip rengti vasarą priešlaikinius rinkimus“, – pirmadienį pareiškė I. Degutienė.
Praeitą savaitę premjeras prezidentei įteikė siūlymą atleisti R. Palaitį iš vidaus reikalų ministro pareigų, jį grįsdamas tuo, kad pastarasis padarė klaidą, skubotai atleisdamas FNTT vadovus Vitalijų Gailių ir Vytautą Giržadą.
Darydamas teikimą A. Kubilius atsižvelgė į Seimo Antikorupcijos komisijos atlikto parlamentinio tyrimo išvadas dėl FNTT vadovų atleidimo.
Be to, priimdamas šį sprendimą ministras pirmininkas taip pat įvertino koalicijos partnerių nuomones dėl susidariusios padėties.
Premjeras A. Kubilius tvirtino, kad vidaus reikalų ministrą R. Palaitį atleisti prezidentei jis teikė, norėdamas, kad valdančioji koalicija galėtų dirbti konstruktyviai, spręsdama tiek strateginius klausimus, tiek R. Palaičio veiksmų sukeltas problemas.
