komentaras

Bjaurūs, pikti, įžeidžiantys - toks įspūdis susidaro paskaičius komentarus po bet kokia tema parašytu straipsniu. Anonimiškai rašantys žmonės nemąstydami pila purvą ir pamazgas ant aprašytų veikėjų, dažnas tokiu būdu išlieja pyktį, pavydą, susikaupusias nuoskaudas ar, tiesiog, blogą nuotaiką. Komentarai dažnai lydimi penkiaaukščių keiksmažodžių, o juos rašantys nieko blogo tame nemato, o jei ir mato - nesibaimina, nes juk rašo anonimiškai.

Esu patriotė ir vienybės jausmas man labai artimas, jaudinantis bei įkvepiantis. Todėl žmonių minia, nuoširdžiai kuo nors „serganti“, man yra žavi. Nesvarbu, tai muzika, politika ar sportas, svarbu, kad „liga“ būtų nepiktybinė. Tikėti yra gerai. Džiaugtis pergalėmis gerai. Palaikyti nesėkmėje – dar geriau. Pati nesu jokio sporto fanatikė, tačiau mėgstu daugelį sporto šakų, nuo lengvosios atletikos iki futbolo, o pasaulio čempionatai ir Olimpinės žaidynės man yra tikra šventė.

Vidas Bareikis, Režisierius „Jis verčia mąstyti. Jis visus verčia mąstyti. Saugumo stoka – štai kas verčia mąstyti. Ir todėl jo visi taip nekenčia. “ ( Albert’as Camiu. „Kaligula“) Šis A. Camiu sakinys, mano nuomone, šiomis dienomis puikiai apibūdina ne tik garsųjį istorijos veikėją Kaligulą, bet ir patį teatrą bei šiuolaikinę visuomenės laikyseną.

Smagiam „Aerosmith“ gerbėjų būrely, žurnalistų, fotografų, belaukiančių amerikiečių muzikantų, kilo ne viena mintis, o kaip pas mus reikalai su roku? Kodėl Dž. Butkutės bilietų, į jos koncertus, perkamumas geresnis už amerikiečių super (?) žvaigždžių? Ten buvęs jaunimas į šį klausimą atsakymo neturėjo.

Šį savaitgalį, kol lietuviai mėgavosi gatvės muzikos dienos renginiais ir vasarišku oru, šveicarai užsiėmė mažiau pramogine veikla – referendume sprendė, ar nustatyti 22 Šveicarijos frankus (62 litus) siekiantį minimalų valandinį atlyginimą. Absoliuti balsavusiųjų šveicarų dauguma – 76,3 proc. – pasisakė prieš. Kokios gali būti tokių balsavimo rezultatų priežastys? Tokio minimalaus atlyginimo nustatymas būtų padidinęs pajamas dešimtadaliui dirbančiųjų.

LNK 2014m gegužės 14 d. laidoje "Diagnozė valdžia" kandidatė į prezidentus D. Grybauskaitė, laidos vedėjos R. Tapinienės paprašyta pakomentuoti faktus, jog prezidentūrą palieka artimiausi bendražygiai, kaip, pavyzdžiui, L.Balsys, D. Grybauskaitė pareiškė: "37:25 KL: kodel jus paliko artimiausi bendražygiai, kalbu, pavyzdžiui, apie poną Balsį. 37:29 DG: Jis atidirbo du metus, mes buvome sutarę, kad jis išeina, neva, savo noru, ir kad mes nekomentuojame tų priežasčių.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos lyderis, kandidatas į prezidento postą Valdemaras Tomaševskis teigė nekreipiantis dėmesio į politologų komentarus, kuriuose jo šansai yra vertinami nepatenkinamai. Pasak politiko, jo galimybes labai prastai vertina tik politologai, kurie remiasi senomis žiniomis. „Tegul jie pasižiūri naujausius duomenis. O aš pats savęs nevertinu, rinkėjai viską nuspręs“, - trumpai nukirto V. Tomaševskis. „Viskas yra gerai.

Vis dar yra žmonių, sergančių nostalgija sovietmečiui. Pavyzdžiui, jie sako, kad jei nebūtume buvę toje sąjungoje, gyventume žymiai blogiau. Nes savo jėgomis nebūtume galėję pasistatyti tokių pramonės gigantų, kuriuos mums pastatė „Maskva“. Naujosios gamyklos pakeitė ir Lietuvos žemėlapį – aplink save sukūrė naujus miestus. Visaginas (seniau Sniečkus), Naujoji Akmenė.

„Kažkas už Seimą jau nusprendė įsivesti eurą. Ir mes jau apie tai nekalbame. Diskutuojame tik apie detales, kaip įvesti eurą. O kas nusprendė, kad euras bus įvedamas? Galbūt, mūsų banko valdybos pirmininkas, gal finansų ministras, gal kažkas Daukanto aikštėje pasakė“, - Seimo posėdžio metu kalbėjo tvarkietis Petras Gražulis. Jis teigė besistebintis, kad valstybė net nekelia klausimo apie beveik milijardą litų, kurie bus reikalingi euro įvedimui. „Finansų analitikai patvirtina – pinigų yra.

Trečiadienį „Lietuvos ryto“ televizijos aktualių pokalbių laidoje „Lietuva tiesiogiai“ pastarųjų dienų įvykius Lietuvos ir Europos frontuose vertino užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Šiandieninį prezidentės Dalios Grybauskaitės pareiškimą, esą Darbo partija yra Kremliaus užnugaryje, ministras atsisakė komentuoti, teigdamas, kad tai ne jo kompetencija. Į Rusijos skleidžiamą propagandą jis siūlė per daug nesigilinti, kadangi šiuo metu yra daug svarbesnių klausimų.

LRT studijoje ir vėl skamba „Eurovizijos“ dainos. Keturių atlikėjų, Mios, Monikos Linkytės, Vilijos Matačiūnaitės ir Vaido Baumilos, pasirodymus vertina režisierius Vytenis Pauliukaitis, operos solistė Sigutė Stonytė, muzikologas Darius Užkuraitis, muzikos apžvalgininkas Ramūnas Zilnys. PIrmoji scenoje pasirodžiusi atlikėja Vilija Matačiūnaitė atliko dainą „Words Apart“. Komisijos atlikėjos pasirodymas nesužavėjo. „Kvepėjo kakofonija“ - tarė muzikos apžvalgininkas Ramūnas Zilnys.

Reaguodamas į pasklidusią informaciją apie „GetJar“ pardavimą kinų kompanijai „Sungy“ verslininkas Ilja Laursas išplatino pranešimą, kuriame patvirtina, kad toks sandoris vyksta iš tiesų. „Galiu patvirtinti, kad mes tariamės su „Sungy Mobile“ dėl dalies „GetJar“ kompanijos pardavimo, tačiau sandoris nėra užbaigtas, todėl atskleisti jo detalių ar sandorio sumos šiuo metu negalime“, – pranešime spaudai teigia „GetJar“ įkūrėjas.

Dainius Paukštė Migracijos klausimų ekspertas, LSDS pirmininko pavaduotojas Savo komentare Lietuvos radijui, o vėliau visuose lietuviškuose internetiniuose tinklapiuose išplatintame straipsnyje „Kokiais banginiais parplukdysime emigrantus?“, R.Vainienė dar kartą atkreipia visuomenės dėmesį į neseniai vyriausybės nutarimu patvirtintas Lietuvos migracijos politikos gaires. Autorė lieka ištikima pasirinktai ideologijos krypčiai.

Kartu su 2013 metais baigėsi ir ilgai lauktas bei iššūkiu vadintas Lietuvos pirmininkavimas Europos Sąjungos Tarybai. Paskutinėmis metų dienomis, nudirbus visus darbus, pirmininkavimo komandos šventė, dirbusieji prie projekto vieni kitiems žėrė pagyrimus ir džiūgavo, kad „egzaminas išlaikytas gerai“. Prie komandos džiaugsmo prisidėjo ir prezidentė Dalia Grybauskaitė bei politologai – brandi Lietuva padarė viską, ką galėjo, ko iš jos buvo tikimasi.

Ketvirtadienį vyks pirmasis šių metų Europos centrinio banko (ECB) susirinkimas. ECB pinigų politikos tonas turėtų išlikti švelnus, tačiau rinkos dalyviai nesitiki, kad bus paskelbtas papildomas ekonomikos skatinimo priemonių planas. Be to, laukiama svarbaus euro zonos infliacijos rodiklio. Šią savaitę didžiausioje pasaulio ekonomikoje JAV pagrindiniai skelbiami duomenys – darbo rinkos rodikliai. Antradienį paaiškės ECB susirinkimui aktualus euro zonos infliacijos rodiklis.

 Kartais sakoma, jog norint įtikinti estą, reikia sakyti „būsi pirmas, kuris tai turės“, o kalbant su lietuviu tenka griebtis atvirkščio argumento – „kaimynai jau turi“. Kad ir kaip būtų, euro integracijos klausimu ši taisyklė pasitvirtina. Estija prie euro zonos prisijungė 2011 m., o Latvija su nauja valiuta pradės ateinančius metus.

Nekask duobės kitam, nes pats įkrisi, sako lietuvių liaudies patarlė. Tačiau bent jau teisėkūroje galvojama, kad tokios liūdnos lemties vis tik galima išvengti. Kad gyvenimą gadinantys įstatymai, nutarimai bus taikomi kažkam kitam, ne tau. Kad įvedamus didesnius mokesčius mokės tik „buržujai“, o griežtesni reikalavimai palies tik nedorėlius.

Šiais metais euro zonoje, kartu ir visoje Europoje, vis dar buvo jaučiamas per ilgai užsitęsusios recesijos šleifas, tačiau antrąjį šių metų ketvirtį Europos ekonomikos dangus pradėjo giedrytis. Panašiai situacija klostėsi ir kitoje Atlanto pusėje. Tad įvertindami besibaigiančius metus ir piešdami kitų metų pasaulio ekonomikos paveikslą, galime matyti daugiau šviesių spalvų.

Tokio atlyginimų augimo Lietuvos darbuotojai nematė jau penkerius metus. Trečiąjį šių metų ketvirtį vidutinis bruto darbo užmokestis Lietuvoje buvo 6,2 proc. didesnis nei prieš metus, o vien privataus sektoriaus darbuotojų atlyginimai išaugo 7,4 procento. Realią perkamąją galią kėlė ir itin maža infliacija – realus darbo užmokestis padidėjo net 5,4 procento. Atlyginimų šuolį lėmė dvi pagrindinės priežastys.

Praėjusią savaitę paskelbus euro zonos infliaciją, rinkose kilo sumaištis dėl to, kad euro zonoje išties dar nėra viskas taip gerai, kaip atrodė prieš kelias savaites, sužinojus teigiamus BVP augimo skaičius. O infliacija rodė vos 0,7 proc. kainų augimą spalio mėnesį. Tapo aišku, kad Europos centrinis bankas (ECB) turės imtis veiksmų, kadangi pagrindinis ECB tikslas – užtikrinti kainų stabilumą ir išlaikyti infliaciją arti 2 proc. – tapo sunkiai įgyvendinamas.

 Pertvarkomos pensijų sistemos, įtraukiant ir kaupiamąją dalį, jau jokia ne naujiena Vidurio Rytų Europos regione. Vienos šalys reformas pradėjo anksčiau, kitos vėliau, tačiau pradedant Vengrija ir baigiant Rumunija, 1998-2006 metų laikotarpiu žingsnis link individualių kaupimo sąskaitų buvo žengtas visur.

 Pastarąsias keletą savaičių Lietuvos viešąją erdvę užplūdo straipsniai ir komentarai Rusijos valdžios veiksmų prieš mūsų šalies eksportuotojus klausimu. Nors beveik vieningai sutariama, kad konflikto šaknys – politinės, pasekmės yra ekonominės ir kol kas sunkiai išmatuojamos. Tartum norėdama pridengti tikrąsias lietuviškų maisto produktų embargo priežastis, Rusija prabilo apie galimus importo iš visos Europos Sąjungos apribojimus.

Pirmadienį buvo paskelbti išankstiniai rugsėjo mėnesio euro zonos infliacijos rodikliai. Užfiksuota 1,1 proc. infliacija yra kur kas mažesnė, nei Europos centrinio banko toleruojama 2 proc. riba, tad žemos bazinės palūkanos neturi didelės įtakos kainų augimui. Taigi šį trečiadienį vyksiančiame spalio mėnesio ECB susirinkime infliacija neturėtų būti rodiklis, kuris galėtų turėti lemiamos įtakos keisti bazinę palūkanų normą – ji turėtų išlikti 0,5 proc. lygyje.

Rūta Vainienė Gerų naujienų ištroškusiai Europai centrinio banko pirmininkas Mario Draghi mestelėjo žinią – euro zonoje „atsirado galimos stabilizacijos požymių ir nuo antrojo šių metų pusmečio prognozuojamas laipsniškas atsigavimas“. Tiesa, čia pat suskubo vardyti išlygas, kad Europos konkurencingumas gali būti atkurtas tik tuo atveju, jei bus vykdomos užsibrėžtos biudžeto ir kitos struktūrinės reformos. Štai čia Europos centrinio banko vadovas yra visiškai teisus.

Nežinau kaip jums, bet man kuo toliau, tuo labiau stiprėja įspūdis, kad Algirdo Butkevičiaus Vyriausybė yra absoliučiai neįgali. Štai jau praėjo septyni mėnesiai, o per tą laiką atmintin įstrigo tik du Vyriausybės darbai – proletariatui pakelta minimali mėnesinė alga (nuo 850 Lt iki 1000 Lt) ir dėmesį patraukė aplinkos ministro Valentino Mazuronio kova su brakonieriais, kai pastarieji jau privalo iki 10 kartų didesniais įkainiais atlyginti žalą mūsų faunos ištekliams. Daugiau nieko.

Šiomis dienomis tiek žurnalistų tiek kitų asmenų buvo pasakyta ir parašyta nemažai netiesos ir įvairių interpretacijų apie DK (“Drąsos kelias”) partijos susirinkimą, jo sušaukimą ir eigą. Apie š.m. balandžio 6 d. DK narių susirinkimą buvo paskelbta įstatuose nustatyta tvarka. Partijos narių registravimą prieš susirinkimą, bei, nesusirinkus kvorumui, šaukiamo pakartinio susirinkimo tvarką taip pat numato įstatai, kas ir buvo padaryta.

Socialdemokratų partijos padėtis dabar yra ypač gera, nes pagrindinius jų partnerius koalicijoje, Darbo partiją, krečia skandalai, jiems užtenka nieko nedaryti, kad būtų vertinami palankiai, sako Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Medijų tyrimų laboratorijos vadovas daktaras Andrius Šuminas. Vis dėlto, pasak jo, tokia padėtis nesitęs visada ir tik laiko klausimas, kada Premjero Algirdo Butkevičiaus reitingai ims kristi.

 Ne taip seniai daugelis išsivysčiusių šalių skelbė karą skurdui visame pasaulyje, žadėdamos jį įveikti per artimiausius dešimtmečius. Dabar kovos su skurdu pasaulyje šūkiai padėti atsargai, vis dažniau užsimenant apie augantį skurdą turtingomis vadinamose šalyse, tokiose kaip Jungtinė Karalystė, kurioje ties skurdo riba 2010 m. gyveno kas šeštas, o 2012 m. – jau kas penktas žmogus. Anglija.

Antrajame pakartotinių Seimo rinkimų rate didelių staigmenų neturėtų būti - Seimo nariais greičiausiai taps kandidatai, kurie daugiausia balsų surinko ir pirmajame rinkimų rate, prognozuoja politologai Mažvydas Jastramskis ir Algis Krupavičius.

Vladimiras Laučius, LRT.lt „Drąsos kelio“ frakcijos Seime seniūnės Neringos Venckienės mintys apie tariamus panašumus tarp Garliavos įvykių ir Sausio 13-osios privertė net nesutariančius politikus prisiminti Algirdo Paleckio žodžius, esą „savi šaudė į savus“. A.Sakalas: vargas dėl proto „Neįsižeiskite, bet Sausio 13-oji ir 2012 metų gegužės 17-oji man yra kone tokio pat jautrumo datos <...> Į mano tėvų, mergaitės senelių namus brovėsi ne sovietiniai, o savi, uniformuoti, gerai ginkluoti ir...

Penkerius metus visuomenės lyderių reitinguose nuolat pirmavusi Prezidentė Dalia Grybauskaitė, lapkritį užleidusi pozicijas dvi kadencijas šaliai vadovavusiam Valdui Adamkui ir Ministrui Pirmininkui Algirdui Butkevičiui, ir gruodį liko trečia. Paskutiniojoje praėjusių metų viešosios nuomonės apklausoje "pasistumdė" tik abu pastarieji - A. Butkevičius aplenkė V. Adamkų ir tapo visuomenės veikėjų reitingo lyderiu.

Seimo balsavimas už teisinės neliečiamybės atėmimą trims "darbiečiams" yra žingsnis link Darbo partijos silpnėjimo, mano Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas, politologas Vytautas Dumbliauskas. Jis teigia, kad socialdemokratai, balsuodami už "darbiečių" neliečiamybę, parodė, jog šie koalicijos partneriai jiems nereikalingi ir ateityje. Anot V. Dumbliausko, tikėtina, jog socdemai atims susilpnėjusios, o gal net išnyksiančios Darbo partijos elektoratą.

  „Darbiečiai“, savo partijos narių teisinės neliečiamybės klausimą atidėdami iki kito Seimo posėdžio, išnaudojo visas Seimo statute numatytas procedūrines galimybes, mano Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas, politologas Vytautas Dumbliauskas, ir prognozuoja, kad iki ketvirtadienio, kai vėl bus sprendžiamas šis klausimas, jie ieškos būdų, kaip užkirsti kelią jam spręsti.

Galutinis sprendimas dėl krovinių tranzito nukreipimo iš Klaipėdos uosto į Rusijos uostus dar nepriimtas, tačiau, kaip tvirtina Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka, "tam tikra diversifikacija turės būti". Kalbėdamas apie bevizį režimą su Lietuva, jis irgi teigė dar norįs išsiaiškinti ir "patikslinti kai kurias pozicijas". Apie tai jis kalbėjo antradienį Minske vykusiame susitikime su Nepriklausomų Valstybių Sandraugos, Baltijos šalių ir Gruzijos vyriausiųjų redaktorių klubo nariais, a...

Prezidentės Dalios Grybauskaitės sprendimas, kad kai kurie Darbo partijos kandidatai į ministrus nėra tinkami, neturi didelės reikšmės koalicijos ateičiai. Svarbiausia - būsimas balsavimas dėl „darbiečių“ Viktoro Uspaskicho, Vytauto Gapšio ir Vitalijos Vonžutaitės teisinio imuniteto panaikinimo, mano politologas, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Mažvydas Jastramskis.

Tikėkimės, kad kitą ketvirtadienį, eidami į posėdį, nors kai kurie Europos Vadovų Tarybos nariai atkreips dėmesį į sovietinės gamybos traktorių, labiau tinkamą ne išpuoselėtam ES sostinės centro grindiniui, bet Briuselio blusų turgui, kuriame pardavinėjamos ir tokios senienos. Vis dėlto šis vargo matęs traktoriukas atriedės nuo Talino. Vargu ar kuris nors Europos Parlamento ir Europos Komisijos narys mano, kad ES bendrojoje rinkoje galima išsilaikyti dirbant su tokia griuvena.

Buvęs Seimo pirmininko Arūnas Valinskas, išeidamas iš politikos, pateikia savo įžvalgas, praneša „Lietuvos rytas“. „Mano nuomone, prezidentė pasisako ne prieš Darbo partiją, o prieš būsimąją stiprią koaliciją, kuri gali nustumti ją į politinę paraštę. Tai situacija, kai Seime susidarė dauguma, kurios užtenka atmesti veto. Šiuo atveju ji kovoja ne prieš koaliciją, o už savo įtaką,“ – tvirtino A. Valinskas.

Po Baracko Obamos perrinkimo prezidentu JAV požiūris į Lietuvą nesikeis. Taip mano JAV diplomatinės misijos Lietuvoje patikėtinė Anne Hall. Pasak jos, jokių reikšmingų pokyčių JAV užsienio politikoje tikėtis neverta. „Amerikiečiai pratęsė savo demokratines tradicijas ir išrinko prezidentą B. Obamą“, - B. Obamos triumfą prieš Mittą Romney konstatuoja A. Hall. Pasak jos, šie rinkimai dar kartą parodė, kokia stipri yra JAV demokratija.

Dabar opozicijoje esantys socialdemokratai, „darbiečiai“ ir „tvarkiečiai“ turėtų susitarti ir formuoti naują valdančiąją koaliciją, mano politologas Alvidas Lukošaitis. Tačiau, pasak jo, tokiu atveju socialdemokratų laukia nelengvas uždavinys - sugebėti susitarti su kitomis dviem partijomis dėl kai kurių nuostatų, kurios prieštarauja socialdemokratų nuostatoms, ir sugebėti amortizuoti aštresnius jų kampus.

Balsavusių rinkėjų apklausa, kurioje lyderiauja Darbo partija, socialdemokratai ir Tėvynės sąjunga–Lietuvos krikščionys demokratai, nėra patikima ir aklai tokiomis apklausomis pasikliauti nevertėtų, mano politologas, humanitarinių mokslų daktaras Vytautas Dumbliauskas.

Rinkėjų aktyvumas 50 proc. slenksčio ryškiai neviršys – nereikėtų tikėtis stebuklingų skaičių, mano politologė, Pilietinės visuomenės instituto direktorė I. Petronytė. „Kažin, nes jei ir viršys, vis tiek bus apie 50 proc. Nereikėtų tikėtis stebuklingų skaičių. 2008 m. Seimo rinkimuose aktyvumas siekė maždaug 48,5 proc., greičiausiai šios dienos rezultatai bus labai panašūs, o jeigu ir skirsis, tai tik keliais procentiniais punktais. Tai gali būti ir daugiau nei 50 proc.

Sekmadienį Lietuvos piliečiai renka savo atstovus į Seimą, tačiau rinkėjai aktyvumu nepasižymi. Politologės Ainės Ramonaitės teigimu, tai, kad iki 14 val. balsavo 25,79 proc. gyventojų, rodo žemą jo lygį. „Kalbėti apie tai, kad rinkėjų aktyvumas yra aukštas, manau, jog negalima. Galima nebent lyginti su 2008 m. Seimo rinkimais – šiais metais rinkėjų aktyvumas maždaug 1 proc. aukštesnis, negu buvo tada.

Kai kurioms žiniasklaidos priemonėms bei į Seimą viename sąraše kandidatuojantiems politikams tendencingai eskaluojant A.Poviliūno pajamų bei tariamo LTOK neskaidrumo temas, teikiame oficialų komentarą žiniasklaidai. Mūsų manymu, tai, jog A.Poviliūno pajamų tema vienoje iš žiniasklaidos priemonių pasirodė iki LTOK prezidento bei Seimo rinkimų likus vos kelioms dienoms nėra sutapimas.

Politikų vertinimo tendencijos baigiantis rugsėjui nekito: pirmoji – Prezidentė, paskutinis – Premjeras. Rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ naujienų agentūros ELTA užsakymu rugsėjo 16–28 dienomis atliktos apklausos duomenimis, tik tris politikus palankiai vertino daugiau nei pusė suaugusių Lietuvos gyventojų. Prezidentę Dalią Grybauskaitę palankiai vertino 77 proc.

Jei Seimo rinkimai būtų vykę besibaigiant rugsėjui ir juose būtų dalyvavę visi rinkimų teisę turintys Lietuvos piliečiai, sėkmingi jie būtų buvę penkių politinių partijų atstovams – socialdemokratams, „darbiečiams“, konservatoriams su krikščionimis demokratais, „liberalsąjūdiečiams“ ir „tvarkiečiams“. Rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ naujienų agentūros ELTA užsakymu rugsėjo 16–28 dienomis atliktos apklausos duomenimis, kaip ir anksčiau, didžiausio Lietuvos gyve...

Vokiečių reklamos agentūra „BBDO Proximity Berlin“ vienoje iš naujausių savo reklamų nusprendė pasielgti drąsiai ir imtis siužeto, kuriame einama siaura riba tarp pašaipos ir patyčių. Ženevos automobilių parodoje debiutavusiam atnaujintam 2012 m. „Smart ForTwo“ parengtame klipe rodomi nuliūdę žmonės, po rimtų išvaizdos pasikeitimų, kol galiausiai nuskamba komentaras sakantis „mieste pasirodė jaudinančios naujos plastinės operacijos pavyzdys“ ir ekrane pasirodo „ForTwo“ siluetas.

Antrąjį šių metų ketvirtį eksportas augimas to meto kainomis sulėtėjo iki 3,6 proc., kai pirmąjį šių metų ketvirtį augimas dar siekė 11,4 proc., teigia „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. Jo teigimu, didžiausią įtaką prastesniems antrojo ketvirčio rezultatams turėjo vienkartiniai veiksniai - mažesnis naftos produktų eksportas, nulemtas penkias savaites trukusio remonto naftos perdirbimo gamykloje.

Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidentas Artūras Poviliūnas teigia, kad Londono olimpinės žaidynės mūsų šalies sportininkams prasidėjo labai sėkmingai. „Kol kas mūsų sportininkų rezultatai kuo puikiausi. Prieš žaidynes manėme, kad plaukikė Rūta Meilutytė yra pajėgi plaukti finale, tačiau mažai kas tikėjosi iš jos aukso medalio. Čia kaip ir per Sidnėjaus olimpines žaidynes.

Europos Sąjunga rūpinasi Moldova, nors ji nėra strateginė partnerė. Vis dėlto, būdama geopolitinėje pašonėje, ji sugebėjo tapti ES Rytų partnerystės lydere, teigia Europos Parlamento pirmininko Martino Schulzo patarėjas užsienio politikos klausimais Arnoldas Pranckevičius. „Moldova per trejus metus padarė tokią pažangą, kokią Ukraina padarė per šešerius.