Vladimiras Laučius, LRT.lt
„Drąsos kelio“ frakcijos Seime seniūnės Neringos Venckienės mintys apie tariamus panašumus tarp Garliavos įvykių ir Sausio 13-osios privertė net nesutariančius politikus prisiminti Algirdo Paleckio žodžius, esą „savi šaudė į savus“.
A.Sakalas: vargas dėl proto
„Neįsižeiskite, bet Sausio 13-oji ir 2012 metų gegužės 17-oji man yra kone tokio pat jautrumo datos <...> Į mano tėvų, mergaitės senelių namus brovėsi ne sovietiniai, o savi, uniformuoti, gerai ginkluoti ir išmuštruoti vyrai“, – rašoma naujienų portale DELFI sausio 13 d. paskelbtame N. Venckienės tekste.
Politikės žodžiais, nors „šiandien mes gyvename taikoje“, toji taika esą daugiau nei du dešimtmečius buvusi gera tik savai valdžiai, ir „mes nepastebėjome nuosavų, į mūsų vidų atšliaužusių tankų“. Kaip tvirtina N. Venckienė, prieš šiuos tankus mes nesiginame, nes jie mus puola jau nebe su raudonomis, o su trispalvėmis vėliavomis.
„Šiuos žodžius vertinu kaip protinių problemų turinčios parlamentarės teiginius“, – į N. Venckienės mintis apie Sausio 13-ąją ir Garliavą reagavo Socialdemokratų partijos garbės pirmininkas Aloyzas Sakalas. Vertindamas N. Venckienės pasisakymą, A. Sakalas naujienų portalui LRT.lt teigė manąs, jog tai – veikiau „ne politikės, o kaimo bobos žodžiai“.
V. Vasiliauskas: abiem atvejais – ginkluotas užpuolimas
Savo ruožtu „Drąsos kelio“ frakcijos Seime narys Valdas Vasiliauskas tvirtino, jog Garliavos įvykių palyginimas su Sausio 13-ąja esąs tikslus. „Nes ir tada buvo neginkluoti žmonės, kurie nieko nepuolė, dainavo dainas ir mojo vėliavomis, ir dabar buvo neginkluoti žmonės, kurie stovėjo, meldėsi, niekam netrukdė ir nieko nepuolė – bet jie buvo užpulti“, – sakė V. Vasiliauskas.
Jo nuomone, abiem atvejais būta sulygintinos agresijos, tik dabar ji buvusi įvykdyta „neva savų“. Ir Garliavos istorijoje, pasak V. Vasiliausko, „mes nežinome, kas įsakė pulti“.
V. Vasiliauskas priminė skandalingus Algirdo Paleckio žodžius apie tai, kad Sausio 13-osios naktį „savi šaudė į savus“. Parlamentaro teigimu, galima įžvelgti panašumų tarp to, kaip Maskvos propagandininkai mėgino aukas pavaizduoti agresoriais ir to, kaip Garliavos istorijoje „kelia bylas tiems, kurie yra aukos“.
LRT.lt primena, kad Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas pernai išteisino vadinamojoje pedofilijos byloje mažametės tvirkinimu kaltintą jau mirusį kaunietį Andrių Ūsą. Bylą išnagrinėję sostinės teisėjai konstatavo, kad vienintelė nukentėjusios mergaitės seksualinė patirtis buvo įgyta tuo metu, kai apie seksą ją klausinėjo ir filmavo tėvas Drąsius Kedys.
Išteisintojo A. Ūso tėvas Aleksandras Ūsas po nuosprendžio sakė, kad D. Kedžio sesuo N. Venckienė sugebėjo patekti į Seimą „per vaiko galvą, per lavonus“.
Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos Seime narys Mantas Adomėnas, vertindamas N. Venckienės žodžius apie Sausio 13-ąją ir tankus „su nebe raudonomis, o trispalvėmis vėliavomis“ taip pat prisiminė A. Paleckio ištarmę – „savi šaudė į savus“. Tik, kitaip nei V. Vasiliauskas, M. Adomėnas į Seimą išrinktą Garliavos heroję buvo linkęs priskirti anaiptol ne Lietuvos patriotų komandai.
N. Venckienė: „Neįsižeiskite“. M. Adomėnas: „Įsižeiskime“
M. Adomėno teigimu, kai N. Venckienė kalba apie trispalve papuoštus blogio tankus ir tai, kad mūsų pačių išrinkta valdžia yra blogis, tai panašu į valstybės pagrindų griovimą.
„Neįsižeiskite“, – sako Venckienė. Įsižeisime. Ir visi sveiko proto, padorūs, patriotiški Lietuvos žmonės turėtų įsižeisti, jei šita Pakaunės tetulė – neturiu nieko nei prieš Kauną, nei prieš tetas kaip tokias – pradeda aiškinti, kad griežtokas įstatymo rankos įsikišimas į jos liguistas sąmokslo teorijų haliucinacijas prilygsta Sausio 13-ajai“, – „Drąsos kelio“ lyderės samprotavimus LRT.lt komentavo Tėvynės sąjungos politikas.
M. Adomėnas nuogąstavo, kad jei ir ateityje kartosis tokie palyginimai, tai kitąmet skaitysime kieno nors atviravimus apie tai, kad jam ar jai Sausio 13-oji – tokio pat jautrumo data, kaip ta diena, kai jį ar ją troleibuse nepelnytai nubaudė kontrolierius.
Konservatoriaus nuomone, iš N. Venckienės straipsnio sunkiasi susireikšminimo ir pagiežos dvasia, apmaudas, kad Lietuva mini Sausio 13-ąją, o jos drama jau niekam neįdomi.
„Galiausiai pasimatė, kad nuo N. Venckienės iki A. Paleckio – vienas žingsnis. Visas tas burbuliavimas prieš trispalvėmis vėliavomis pažymėtus „į mūsų vidų atšliaužusius tankus“, prieš du nepriklausomos valstybės dešimtmečius – kas tai, jeigu ne savos valstybės niekinimas? Skaitai ir girdi, kaip iš džiaugsmo trina rankas Kremliaus propagandos virtuozai“, – svarstė politikas.
