komentaras
Šiame puslapyje rasite informaciją apie gairę pavadinimu „komentaras“. Visi straipsniai, video, nuotraukos, komentarai patalpinti tv3.lt naujienų portale apie gairę pavadinimu „komentaras“.
MMA didinimas – politinės valios pasireiškimas?
Minimali mėnesio alga (MMA) nuo šių metų liepos 1 d. didinama iki 325 eurų, neatskaičius mokesčių. Tokiam sprendimui pritarė Trišalė taryba. Lietuvos darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas „Žinių radijo“ laidoje „Pozicija“ teigė, jog tai unikalus atvejis, kuomet dabartinė valdžia per savo dar nepasibaigusią kadenciją jau tris kartus didino MMA ir žada ją padidinti dar kartą: „Tad čia kyla klausimas – ar tai politinės valios, politinės išminties pasireiškimas? Ar ...
„Užsisėdo“ ant papildų
Paprastai sakoma, kad tėvai visus vaikus myli vienodai. Katrą pirštą pjausi, tą skaudės. Analogiškai sakoma, kad valstybei visi verslai turi rūpėti vienodai. Gera praktika laikoma sudaryti jiems vienodas sąlygas ir nediskriminuoti, nei specifiniais mokesčiais, nei pertekliniais reguliavimais. Deja, valdžiai labai nesiseka į visus verslus žiūrėti vienodai. Kai kurie verslai yra tapę savotiškomis podukromis gausioje verslų šeimoje.
Žygimantas Mauricas: palikdami PVM lengvatą šildymui, valdantieji nuėjo lengviausiu keliu
Valdančiosios koalicijos lyderiai, pirmadienį nusprendę dar metams pratęsti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą šildymui, pasirinko lengviausią kelią, užuot sprendę, kaip padidinti gyventojų pajamas, sako „Nordea“ vyriausiasis ekonomistas. Žygimanto Maurico teigimu, Vyriausybė apskritai vengia priimti sudėtingus sprendimus ir tokiu būdu stabdo šalies progresą. „Sprendimas (pratęsit PVM lengvatą šildymui - BNS) šiek tiek keistokas, nes jau kaip niekad buvo pasiryžtą lengvatą naikinti.
NT ekspertai pataria būsimiems studentams: yra būdas rasti pigesnį ir geresnį būstą nuomai
Liepos pabaiga šalies dvidešimtmečiams tampa svarbiu laikotarpiu, nes tuomet paaiškėja, ar jie įstojo į savo svajonių specialybes. Net ir neįstojusieji į savo prioritetines specialybes susiduria su lygiai tokia pačia problema kaip ir pirmieji – kur gyventi? Apie tokį sezoniškumą portalui tv3.lt pasakoja nekilnojamojo turto bendrovės „In real“ Investicijų ir analizės departamento vadovas Arnoldas Antanavičius „Pernai prieš rudenį buvo stebimas suaktyvėjimas ir dėl studentų antplūdžio didiej...
Kada pradės kilti palūkanų normos?
Jau kurį laiką rekordinėse žemumose strigusios palūkanų normos už paskolas džiugina ne vieną banko paskolą turinčią šeimą. Lietuvos banko duomenimis, vidutinės palūkanų normos, taikomos naujų būsto paskolų turėtojams, pernai metų lapkričio mėnesį slystelėjo žemiau 2 proc. ir šiuo metu tesiekia 1,9 proc. Tai yra istoriškai žemiausias lygis ir šiandien belieka tik juo mėgautis. Tačiau Lietuvoje būsto paskolos sudaro didžiąją dalį – t.y. 80 proc.
Naujasis „socialinis modelis“ – kam jis atneš daugiausiai naudos?
Mokslininkų parengtas, vyriausybės palaimintas, o profesinių sąjungų kritikuojamas „socialinis modelis“ jau keliauja į Seimą. Kokius pagrindinius pokyčius jis numato, kam jie gali būti naudingi, o kam ne? Daugiausiai kritikos ir diskusijų sulaukė siūlymai mažinti išeitines kompensacijas ir trumpinti įspėjimo dėl atleidimo laikotarpį. Siūloma karpyti darbdavio mokamas išeitines kompensacijas, kurios pagal šiuo metu galiojančią tvarką nustatomos atsižvelgiant į darbuotojo stažą.
Visi į nudistų pliažą arba kam nepatinka „šlamantys“?
Finansų ministerija tęsia kovą prieš grynųjų pinigų naudojimą. Ji teiks Vyriausybei Mokėjimų įstatymo pakeitimus, kuriais siekiama mažinti atsiskaitymus grynaisiais, skatinama daugiau naudotis elektroninėmis priemonėmis, tuo pat metu - mažinti bankų įkainius už paslaugas. Kaip žinome, jau kovo mėnesį Seime buvo svarstytas Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projektas.
Ekonomistas: Lietuvos gyventojai turtingėja
Trys ketvirtadaliai Lietuvos namų ūkių taupo ir gyventojai statistiškai turtingėja, taip „Žinių radijui“ penktadienį sakė Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento Makroprudencinės analizės skyriaus vyriausiasis ekonomistas Virgilijus Rutkauskas.
„Namų ūkiai, kuriuos mes apklausėme, vis dėlto taupo, ir taupo nemaža jų dalis. Turime tris ketvirtadalius namų ūkių, kurie sakė, kad jiems pavyko bent šiek tiek sutaupyti.
Jolantos Leonavičiūtės atkirtis skandalingos „demotyvacijos“ kūrėjui
Praėjusį savaitgalį tv3.lt portalui paskelbus „Gražiausios Lietuvos šviesiaplaukės“ rinkimus, šį titulą be vargo iškovojo Jolanta Leonavičiūtė. Televizijos projektų dalyvė maloniai nustebo, tačiau tikino, kad esminis grožio akcentas yra vidinė žmogaus šiluma. „Visos merginos savaip gražios. Bet svarbiausia, kad tas grožis pulsuotų iš žmogaus vidaus. Mergina ar moteris visada bus graži, jei turės gražią širdį. Man grožis nebūtinai asocijuojasi su šviesia plaukų spalva.
Sulopytas sveikatos draudimas
Nors Lietuvos Respublikos Konstitucija ir numato piliečiams nemokamą medicinos pagalbą valstybinėse gydymo įstaigose, puikiai žinome, kad nemokamas būna tik sūris pelėkautuose. Tariamai nemokama sveikatos priežiūra yra finansuojama mūsų mokamomis privalomojo sveikatos draudimo įmokomis. Už dirbančiuosius asmenis įmokas sumoka darbdavys, tam tikros kategorijos gyventojai yra draudžiami valstybės lėšomis. Likę gyventojai įmokas turi sumokėti patys.
REKLAMA
REKLAMA
Augantys atlyginimai nepaveja kaimyninių šalių
Šiandien paskelbtais Statistikos departamento duomenimis, pirmąjį 2015 m. ketvirtį vidutinis bruto darbo užmokestis padidėjo 4,3 proc., palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, ir sudarė 700 eurų. Atsižvelgiant į tai, kad vidutinis kainų lygis tuo pat metu smuko 1,6 proc., samdomųjų darbuotojų finansinė padėtis gerėjo dar sparčiau – realus darbo užmokestis ūgtelėjo 5,8 proc.
Kada rinktis pastoviąsias būsto paskolos palūkanas
Skolintis būstui šiandien kaip niekad pigu. Vis dėlto naivu būtų manyti, kad tokiose žemumose palūkanos išsilaikys labai ilgą laiką. Ar šiandien labiau verta pasirinkti pastoviąsias būsto palūkanas ir ilgą laiką būti ramiems, kad paskolos įmokos nedidės, ar kintamąsias, tikintis, kad jos dar labiau sumažės arba bent jau išliks mažesnės negu dabartinė pastoviųjų palūkanų norma? Šiuo metu būsto paskolų palūkanos – ir pastoviosios ir kintamos – yra rekordinėse žemumose.
A. Mamontovas palinkėjo Vaidui ir Monikai „Eurovizijoje“ aplenkti „LT United“
Daug kritikos dėl savo komentarų, skirtų šių metų Lietuvos atstovams „Eurovizijoje“ Vaidui ir Monikai susilaukęs žinomas atlikėjas Andrius Mamontovas, likus vos keletai minučių iki finalo pradžios savo Facebook paskyroje iškėlė baltą vėliavą. Atlikėjas nuoširdžiai palinkėjo mūsų atstovams sėkmės.
Marijus Mikutavičius: toje vargo vakarienėje lietuviai išsiskyrė iš kitų
Atlikėjas, TV3 televizijos projekto „X Faktorius“ komisijos narys Marijus Mikutavičius su naujienų ir pramogų portalo tv3.lt skaitytojais pasidalino savo įžvalgomis apie „Eurovizijos“ dainų konkursą. „Antrojo pusfinalio kontekste, lietuviai, be jokios abejonės, buvo tarp lyderių. Jų kūrinys pateko į mėgstamų mano dainų ketvertuką, kuriame buvo švedas, slovėnė ir dar kažkas, nepamenu.
Andrius Mamontovas: jei papulsime į 5-tuką, daugiau nebekomentuosiu
Prieš lietuviams pasirodant antrame „Eurovizijos“ pusfinalyje, atlikėjas Andrius Mamontovas aktualios temos aptarti buvo pakviestas į populiarią žurnalisto Egidijaus Jakilaičio vedamą televizijos laidą. Tačiau net viešai ir išsamiai pasidalinęs nuomone, dainininkas neatsipūtė. Dar prieš skelbiant antrojo pusfinalio nugalėtojus, savo facebook paskyroje atlikėjas parašė viešą žinutę, kurioje peikė dueto įvaizdį.
Sasha Song atskleidė „Eurovizijos“ favoritus: Rusija surengė pasaulinio lygio pasirodymą
Savo palaikymą Lietuvos atstovams, Monikai Linkytei ir Vaidui Baumilai, išreiškė ir 2009-tųjų metų atstovas konkurse Sasha Song. „Lietuvos galimybes vertinu pozityviai. Manau, kelias į finalą Vaidui ir Monikai yra garantuotas. Konkursą tikrai žiūrėsiu ir juos palaikysiu, nes jie yra ne tik mano kolegos, bet ir geri pažįstami, tad jaučiu įsipareigojimą juos palaikyti. Nežinau, kiek šiais metais sužais politika, bet kai dalyvavau aš, patekau į finalą tikrai ne kaimynų dėka.
Justė Arlauskaitė-Jazzu: Serbijos pasirodymas „Eurovizijoje“ priminė pagonių apeigas aplink Stelmužės ąžuolą
Šiais metais nelabiau sekiau, kas vyksta „Eurovizijoje“, todėl konkursą stebėjau be išankstinio nusistatymo - esu girdėjusi tik mūsų atstovų dainą. Atidarymas nuteikė labai gerai, scena pasirodė įspūdinga. Sakiau, kad nedalyvausiu „Eurovizijoje“, nors vien dėl tokios scenos reikėtų sudalyvauti. Kuomet pradėjo skelbti dalyvius, nemaloniai nustebau. Visi vieno veido, vienodai atrodo. Moldova Britney Spears + Backstreet Boys + Russian rap – banalus režisūrinis sprendimas.
Brangūs ir pigūs kreditai
Diskusijos apie palūkanas, jų moralumą ar toleruotiną dydį tęsiasi jau ne vieną amžių ir per visą istoriją buvo užvaldžiusios ne vieno didžio mąstytojo protą. Šiandien iš esmės yra sutariama, kad reguliuotojo sprendimai dėl toleruotinos kredito kainos normos turėtų nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vartotojų gerovės iš vienos pusės ir būtinybės kurti stiprias kredito institucijas iš kitos.
Maža infliacija palanki taupantiems, tačiau mažiau džiugina tuos, kurie skolinasi
Prieš įvedant eurą gyventojai labiausiai baiminosi kainų padidėjimo. Natūralu, kad pasikeitus valiutai, parduotuvėse žmonės akyliau ieško, kas pabrango, o ne kas atpigo. Ir randa. Visgi oficiali statistika rodo, kad pastaruoju metu infliacijos reiškinys šalyje buvo beveik išnykęs. Teigiamą mažos infliacijos ar net defliacijos įtaką turėjo pajusti tie, kas gauna nedideles pajamas ir turi griežtai kontroliuoti kasdienines išlaidas.
Grėblys jau guli, svarbu ant jo vėl neužlipti
Ekonomikos augimą prognozuojančios institucijos - komerciniai bankai, Lietuvos bankas, tarptautinės institucijos – nuosekliai mažina Lietuvos augimo prognozes 2015 metams. Ne per seniausiai tai padarė lig šiol optimizmu tryškusi Finansų ministerija. Pagal patikslintą prognozę šiemet BVP turėtų augti nebe 4,3, kaip buvo prognozuota prieš metus, ir nebe 3,4, kaip buvo planuota tvirtinant šių metų biudžetą, o tik 2,5 procento.
Lietuviškos avialinijos – su laiminga pabaiga?
„Air Lituanica“ nėra vienintelės nuostolingos avialinijos pasaulyje. Dėl daugybės priežasčių per visą istoriją visų pasaulio avialinijų bendras uždirbtas pelnas yra neigiamas. Tačiau tai nereiškia, kad geriausias ir vienintelis būdas Vilnių ir Lietuvą sujungti su pasauliu yra nuolatinės subsidijos iš savivaldybės ar valstybės biudžeto. Juolab, kad tokia subsidijavimo strategija Europos Sąjungoje yra... neleistina. Tačiau išeitis su laiminga pabaiga gali būti.
Namai namučiai: ko nepamiršti juos perkant?
Poreikį gyventi nuosavame būste neretai lemia ne finansiniai motyvai, o gyvenimo pokyčiai: vedybos, gimę vaikai, darbas naujoje vietoje ir pan. Tačiau finansų trūkumas riboja galimybes patenkinti šį poreikį. Kita vertus, šiandien, kai komercinė bankininkystė Lietuvoje gerai išvystyta, galimybių turime daugiau negu, pavyzdžiui, mūsų tėvai prieš tris dešimtmečius. Galime pasiimti paskolą, nusipirkti būstą, jame gyventi ir pamažu paskolą grąžinti.
Košmaras Guobų ir kitose gatvėse
Pirmąjį šių metų ketvirtį visuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose sandorių skaičius butų rinkoje buvo maždaug trečdaliu mažesnis nei prieš metus. Žemyn pasuko ne tik sandorių skaičius, bet ir kainos. Kai kuriuose segmentuose metų pradžioje jos sumažėjo beveik dešimtadaliu.
Keisis prekių ženklinimo ir kainų nurodymo taisyklės
Verslininkų ir vartotojų laukia pokyčiai – nuo šių metų liepos 1 d. įsigalios naujos prekių ženklinimo ir kainų nurodymo taisyklės, kurios nustatys iš dalies pakeistus Lietuvos vartotojui siūlomų parduoti arba parduodamų prekių privalomuosius ženklinimo ir kainų nurodymo reikalavimus.
Apžvalga: verslas bylinėjasi mažiau, gyventojai – daugiau nei pernai
Advokatų profesinės bendrijos Judickienė ir partneriai JUREX atlikta verslo bylinėjimosi tendencijų apžvalga rodo, kad verslo byloms priskiriamų bylų kasmet mažėja, tačiau bendras civilinių bylų skaičius auga, taigi Lietuvos verslas į teismus kreipiasi rečiau, o gyventojai – vis dažniau. Verslo bylinėjimosi tendencijos Lietuvos pirmosios instancijos teismai 2014 m. sulaukė 198 tūkst. civilinių bylų, tai yra net 7 proc.
Analitikai: Lietuvos ekonomiką sukaustė ledai, atlydis – tik vasarą
Pirmasis šių metų ketvirtis Lietuvos ekonomikai buvo pobaisis – BVP greičiausiai visai neaugo, butų sandorių skaičius buvo maždaug trečdaliu mažesnis nei prieš metus, lietuviškų prekių eksportas sugrįžo į 2011 metų lygį, o valstybės biudžeto pajamos gerokai atsiliko nuo plano. Tačiau tokios ekonomikos tendencijos nebuvo netikėtos ir ilgai užsitęsti neturėtų, todėl „Swedbank“ nekeičia prognozių ‒ šiemet BVP turėtų augti 2,3 procento, o kitais metais augimas paspartės iki 3,5 procento.
Pirmojo metų ketvirčio pabaiga be žymių butų kainų pokyčių
„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), šių metų kovo mėnesio reikšmė nepakito. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per metus ūgtelėjo 1,6% (vasarį metinis augimas siekė 2,4%, sausį – 3,0%). Nepaisant stabilaus bendro penkių didmiesčių rodiklio, kovą buvo fiksuojamos skirtingos butų kainų pokyčių tendencijos.
Tarptautinė prekyba – viena pagrindinių mokestinių rizikų
Eksportas yra svarbi Lietuvos tarptautinės prekybos dalis. Mūsų šalies ekonomika priklausanti nuo užsienio rinkų, todėl eksporto plėtra – vienas svarbiausių bendrojo vidaus produkto (BVP) plėtros veiksnių. Eksportas sukuria apie trečdalį valstybės BVP. Šiuo metu Lietuvos ekonomikos išorės aplinka yra pasikeitusi. Tam įtaką daro situacija Rusijoje, su kuria Lietuva yra susijusi glaudžiais ekonominiais ryšiais.
Būti socialiai atsakinga įmone – būtinybė ar prabanga?
Vis garsiau ir drąsiau Lietuvoje kalbama apie tvarų ir socialiai aktyvų verslą ir nors vakarų Europoje ar Amerikoje socialinė įmonės atsakomybė yra natūralus įmonės vystymosi etapas, Lietuvoje šią verslo praktiką vis dar stengiamasi prisijaukinti. Kokia ji, socialiai atsakinga įmonė? Niekam jau nėra paslaptis, kad sparčiai tenkinamas vartojimas, masiškai naudojami gamtos ištekliai, socialinė nelygybė ar globalizacijos padariniai turi tiesioginę žalą visuomenei ir aplinkai.
Gandai: Petro Porošenka siūlė Vladimirui Putinui „pasiimti Donbasą“?
Rusijos prezidento atstovas Dmitrijus Peskovas atsisakė komentuoti žurnalo „Forbes“ publikaciją, kurioje pranešama apie Ukrainos prezidento Petro Porošenkos pasvarstymus, kad Donbasą reikėtų atiduoti Rusijai. „Forbes“ rašė, kad, susitikęs su Rusijos pramonininkų ir verslininkų sąjungos biuru, Rusijos prezidentas Vladimiras atskleidęs, esą P.Porošenka pasiūlęs jam „pasiimti Donbasą“ į Rusijos sudėtį.
„Swedbank“: 25-eri nepriklausomi būsto finansavimo ir NT rinkos metai
Būsto finansavimo rinkos ekspertų vertinimu, per daugiau nei du Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečius būsto finansavimo rinka pasiekė tvaraus ir nuoseklaus augimo laikotarpį. Gyventojai skolinasi vidutiniškai 21-erių metų laikotarpiui ir paskolos įmokoms skiria ne daugiau 30 proc. savo pajamų. Pernai metais būsto paskolų rinka Lietuvoje augo daugiau nei 20 proc.
Kuro pirkimai – jau ir VPT akiratyje
Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) prieš kelias savaites patvirtino taisykles, kuriomis vadovaudamasi tikrins energetikos sektoriuje veikiančių įmonių atliekamus kuro pirkimus.
Iki šiol VPT neturėjo teisės taikyti jokių atsakomybės priemonių pažeidimą įvykdžiusiai įmonei. Tik šių metų pradžioje įsigaliojo Energetikos išteklių rinkos įstatymo nuostatos, suteikiančios teisę VPT atlikti energetikos įmonių vykdymų kuro pirkimų kontrolę.
REKLAMA
Ar interneto piratai yra baudžiami Lietuvoje?
Komentarą parengė GLIMSTEDT teisininkė, advokatė Asta Macijauskienė Piratavimas internete – nelegalus kūrinių naudojimas juos talpinant internete, siunčiantis, modifikuojant ir atliekant kitus veiksmus, pažeidžiančius kūrinių autorių teises. Tačiau ar asmenys, darantys šį nusikaltimą yra realiai Lietuvoje baudžiami, ar jiems yra taikoma civilinė atsakomybė? 37 proc.
Geidžiamas tikslas – energetikos įmonės
Pastaruoju metu įvairiose žiniasklaidos priemonėse vis dažniau pasirodo straipsniai apie milijardus litų , kurių dėl nesuprantamų priežasčių nenorima panaudoti Lietuvos žmonių gerovei didinti.Įvardijama tiesiai. Tai dalinis Lietuvos energetikos privatizavimas. Autorių spektras įvairus- nuo energetikų iki laisvosios rinkos propaguotojų ar nuolatinių ekonomikos komentatorių -svetimų šalių bankų ekspertų.
Koks bus naujasis Infrastruktūros įstatymas?
Šiuo metu rengiamas naujas Infrastruktūros įstatymas, kurio tikslas sustabdyti priemiesčių plėtrą. Be to, priėmus šį įstatymą gyventojai neišvengs ir naujų mokesčių.
Deja, iki šiol neturime vieno teisės akto, kuris reglamentuotų visus su infrastruktūra susijusius klausimus. Neaiškus ir kai kurių savivaldybių dabar taikomas 15 proc. savanoriškas mokestis už socialinę infrastruktūrą. Savivaldybėse turėtų būti sukurti specialūs infrastruktūros plėtrai skirti fondai.
(Ne)nusipelnėme gyventi geriau (sveikiau)
Dr. doc. Aurelijus Veryga Turbūt ir nepajutome, kaip prabėgo dar vieni metai. Labai žmogiškai, kaip ir visuomet, tikėjomės ir linkėjome vieni kitiems, kad jie būtų sveiki, laimingi, dvasingi. Kiekvienam jie buvo labai skirtingi. Na, jų tikrai negalima pavadinti nuobodžiais ar eiliniais. Juos galima vadinti nerimastingais, nes netoli nuo Lietuvos besitęsiančios ukrainiečių kančios ir didžiosios kaimynės skleidžiama paranoja ramybės nepridėjo.
Kokio mero reikia Vilniui?
Artėjant savivaldos rinkimams kyla daugybė diskusijų, partijos renka kandidatus į mero postą, bet jų sprendimai keičiasi greičiau nei oras Lietuvoje. Tačiau svarbiausias klausimas lieka – koks turėtų būti sostinės meras? Nepasikalbėjus su vilniečiais, jų neapklausus sunku pasakyti, kokio mero jie norėtų.
Paslėptas mokestis, kurį sumokame beveik visi
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas dr. Nerijus Mačiulis Kodėl Lietuvoje indėlių palūkanos yra tokios mažos ir net mažesnės nei kai kuriose šalyse kaimynėse? Tai lemia ne tik Europos centrinio banko (ECB) vykdoma pinigų politika. Atsakymas į šį aktualų klausimą yra toks pats, kaip ir atsakymas į klausimą, kodėl Lietuvoje maži atlyginimai, – dėl didelės mokestinės naštos.
Ar biurokratijos baimė gali būti didesnė nei investicijų poreikis?
Praėjus dešimčiai metų nuo mūsų įstojimo į Europos Sąjungą (ES) vis dar dejuojama dėl griežtos ES lėšų panaudojimo kontrolės – su ja susidūręs verslas kartais stebisi mechanizmo sudėtingumu ir šūsnimis ataskaitų. Tačiau biurokratijos ir ataskaitų baimė kartais gali būti nepagrįsta – žinant, ką ir kodėl darai, atsiskaityti prižiūrinčioms institucijoms nėra sudėtinga palyginus su tuo, ką įmonei duoda ES investicijos.
N. Venckienės byla – teisinis absurdo teatras
Povilas Gylys Lietuvoje sklinda gandai, kad mes gyvename demokratinėje sistemoje. Gandai remiasi byliomis ar nebyliomis prielaidomis, kad pas mus pilietis gali laisvai reikšti savo nuomonę, kad jis yra apsaugotas nuo šmeižtų, nuo politinio ar teisinio susidorojimo. Esą mūsų šalyje teisėsauga, atlikdama savo misiją, vykdo teisingumą. Tai darydama ji kovoja su neteisybe ir tai daro uoliai, nuosekliai bei viešai – nuolat aiškindama visuomenei savo sprendimų pagrįstumą.
K. Miškinienė. Nauja tvarka mažins socialinio būsto laukiančių eiles
Šiuo metu visuose Lietuvos miestuose ir rajonuose į eilę socialiniam būstui gauti įrašyta daugiau kaip 30 tūkstančių šeimų ir asmenų. Žmonėms tokio būsto tenka laukti ilgus metus. Daugeliui savivaldybių socialinio būsto fondo didinimas – sunkiai įveikiama problema. Ją spręsti padės Seimo priimtas naujas Valstybės paramos būstui įsigyti ir išsinuomoti įstatymas.
Povilas Žumbakis: rūpesčių daugiau nei vien Rusija ar blogas oras Vilniuje
„Lietuvos lietuviai išeivijos gerai nepažįsta, – „Laisvosios bangos“ radijui sakė Čikagos advokatas Povilas Žumbakis. – Ne visi supranta, kad nors ir toli gyvename, Lietuva yra mums ypatingai svarbus kraštas. Mums visada rūpėjo ir rūpi mūsų žmonės, mūsų kultūra, Lietuvos likimas.“ – Daugelį metų stebite Lietuvą ir pasaulį, komentuoja procesus išeivijos spaudoje ir radijuje. Kokias tendencijas pastebite? – Stebiu Lieuvą iš globalaus taško, stengiuosi matyti ją pasaulio įvykių kontekste.
REKLAMA
Kaip aš išgyvenau skyrybų krizę
”Gyvenimas nesibaigia skyrybomis – vaikams reikia abiejų tėvų”- skaitytojų istorijos Asta V., Vilnius. Su vyru buvome susituokę 16 metų, per tą laikotarpį buvo visko - ir pykčių ir džiaugsmų, bet kaip sakoma – nėra namų be dūmų. Kartu susilaukėme dviejų vaikų – sūnaus ir dukros. Prieš mėnesį vyras pareiškė, kad išeina pas kitą moterį, nes rutina ir šeima jį „žudo“. Žinia buvo lyg žaibas iš giedro dangaus... Nežinojau, nei kaip reaguoti pačiai, nei ką pasakyti vaikams.
Maratonas, „balvonas“ ir komendanto valanda
Rūta Vainienė Sekmadienį Vilniaus senamiesčio svečiams ir gyventojams teko patirti komendanto valandos nuožmumą. Vilniuje vyko graži šventė – bėgimo maratonas, todėl nuo 9 ryto nežinomam laikui buvo uždaryti absoliučiai visi įvažiavimai į didžiąją senamiesčio dalį ir išvažiavimai iš jos. Kaip kokiame Leningrado blokados žiede blaškėsi automobiliai lietuviškais ir užsienio numeriais, tikėdamiesi rasti bent vieną galimybę išvažiuoti.
Šiuolaikinė Lietuvos misija
„Lietuvos viešajame diskurse tauta šiuo metu yra tapusi smegenis apkaustančia sąvoka, kuri deklaruojama ar kritikuojama, bet ne analizuojama“ – prieš 19 metų rašė Vytautas Kavolis. Norėtųsi tam pritarti ar ne, bet mąstant garbingai – sunku paneigti šiuose žodžiuose glūdint bent dalį tiesos.
Kodėl Rusiją palaiko tik nevykėliai
Rusija gali ką nori daryti pasaulyje – remti terorizmą, okupuoti kitų šalių teritorijas, numušinėti keleivinius lėktuvus, žlugdyti pasaulio (ir Lietuvos) ekonomiką, atvirai meluoti, grasinti atomine bomba – dėl to jos gerbėjų armija Lietuvoje nesumažės. Net priešingai – padidės.
Vietiniai putinai
Komentaras LRT radijui Ko norėti iš tikrojo Putino, kai savų putinų – nors vežimu vežk. Jų nematai tik tada, kai nieko nedarai. Bet vos tik pirštą krust – būtinai susidursi su kokiu vietiniu Putinu ir jo blokadomis. Kai vis siūlau palaisvinti „ko nors darymo“ sąlygas, manęs prašo konkrečių pavyzdžių ir pasiūlymų. Tai štai – vienas mažas epizodas. Vasara – intensyvus remontų, statybų metas. Ir ne apie dangoraižius kalba.
Lietuvoje gerai, bet Anglijoje geriausia
Zita Čepaitė Lietuvoje esu vos savaitė, bet frazę „aš labai myliu Lietuvą“ per televiziją girdėjau perdėčiau sakydama, kad tris milijonus kartų, tačiau tikrai daug – tiek, kad spėjo įkyrėti. Įsivaizduokit per BBC ar kitą kokį kanalą reklaminių pauzių metu transliuojamus skirtukus su frazėmis „Aš labai myliu Angliją.
EFHR laimėtų bylų sąraše rekordinė bauda už tautinę diskriminaciją kurstančius komentarus
Europos žmogaus teisių fondas (EFHR) jau keletą metų vykdo kampaniją ir aktyviai stebi kibernetinę erdvę, ieškodamas neapykantą ir diskriminaciją kurstančių pranešimų bei komentarų. Per visą EFHR veiklos laikotarpį pavyko laimėti jau 40 bylų, susijusių su tautinės diskriminacijos skatinimu internete, tačiau nė viena laimėta byla savo bausmės dydžiu neprilygo Marijampolės rajono apylinkės teismo priimtam nuosprendžiui.
Gebėjimas susitarti – tai ir demokratijos laimėjimas
Sveikinu naujai išrinktą Europos Komisijos vadovą Jeane’ą Claude’ą Junckerį. Be jokios abejonės, yra išlygų, bet palaikiau, nes įsipareigojo dirbti dėl vieningos energetikos rinkos, operatyviai spręsti skaitmeninės rinkos problemas. Be to, manau, toks skirtingų Europos partijų gebėjimas susitarti – tai ir demokratijos laimėjimas, ir pagarba rinkėjų pasirinkimui visoje Europoje. Žinoma, kompromisai visada palieka probleminių klausimų, kuriuos reikės kelti ir spręsti.
