Verslo bylinėjimosi tendencijos
Lietuvos pirmosios instancijos teismai 2014 m. sulaukė 198 tūkst. civilinių bylų, tai yra net 7 proc. daugiau nei 2013 m. Lyginant su kaimyninėmis valstybėmis, Latvijos teismai pernai sulaukė 73 tūkst. civilinių bylų, o Estijos – vos 27 tūkst., taigi abiejose valstybėse civilinių bylų sumažėjo 0,2 proc. Kita vertus, verslo byloms priskiriamų bylų Lietuvos teismai kasmet sulaukia vis mažiau – pernai tokių bylų pirmosios instancijos teismai nagrinėjo 0,3 proc. mažiau nei 2013 m. – 96 tūkst. 2014 m. vienai veikiančiai pelno siekiančiai įmonei teko 0,69 verslo ginčams priskiriamos bylos, 2013 m. – 0,72 bylos. „Nuo pat 2012 m. mažėja bylų, kylančių iš daiktinių teisinių santykių, taip pat bylų dėl darbo teisinių santykių bei dėl asmenų neturtinių teisių ir intelektinės nuosavybės. Tačiau pastebime tendenciją, kad jau porą metų daugėja bylų dėl juridinių asmenų, konkurencijos ir vartotojų teisių gynimo, bei bylų su tarptautiniu elementu“, – teigia advokatų profesinės bendrijos Judickienė ir partneriai JUREX vadovaujančioji partnerė, advokatė Jurgita Judickienė.
Įsigaliojus naujajam Darbo kodeksui – darbo ginčų daugės
Nuo 2013 m. sausio 1 d. pradėjusios veikti Darbo ginčų komisijos tiek 2013 m., tiek 2014 m. sulaukė 5 tūkst. prašymų išnagrinėti su darbo teisiniais santykiais susijusius ginčus. „Šiuo metu teismus pasiekia tik pavieniai ginčai, daugiausiai susiję su darbo užmokesčiu ir kitomis išmokomis. Pernai teismai gavo 25 proc. mažiau darbo bylų nei 2013 m., o 2013 m. po Darbo ginčų komisijų veiklos pradžios darbo bylų teismuose sumažėjo net 33 proc. Kita vertus, prognozuojame, kad po naujojo Darbo kodekso įsigaliojimo darbo ginčų skaičius turėtų augti dėl projekte numatytų išplėstų reikalavimų darbdaviams. Pavyzdžiui, įstatymo projekte įtvirtinta darbdavio pareiga viešai skelbti kolektyvines sutartis, darbdavio ir darbo tarybos susitarimus, didesnės nei 50 darbuotojų turinčios įmonės privalės viešai skelbti ir nuasmenintus duomenis apie vidutinį darbo užmokestį pagal profesijų grupes ir lytį, lygių galimybių įgyvendinimo ir darbo apmokėjimo politiką. Viena vertus, šios normos skatintų skaidrumo politiką įmonėse, kita vertus, įneštų neaiškumų, kaip šią pareigą įgyvendinti ir tuo pačiu apsaugoti įmonės konfidencialią informaciją. Iš esmės šie papildomi formalizuoti reikalavimai darbdaviams taps papildoma našta, kainuojančia laiko ir pinigų, atsiras ir daugiau pretekstų darbo ginčams, jei šie reikalavimai nebus tinkamai įgyvendinti“, – tvirtina J. Judickienė.
Daugės norinčių bankrutuoti žmonių
Viena iš labiausiai didėjusių bylų grupių – bylos dėl fizinių asmenų bankrotų, jų 2014 m. teismuose daugėjo 99 proc. Iš viso nuo Fizinių asmenų bankroto įstatymo įsigaliojimo 2013 m. kovo 1 d. fizinio asmens bankroto bylos šiuo metu iškeltos 564 žmonėms, 6 asmenims bylos baigtos, nes jie įgyvendino kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planą. Latvijoje 2014 m. sumažėjo tiek prašymų dėl fizinio asmens bankroto, tiek ir iškeltų bylų – 2014 m. bankroto bylos buvo iškeltos 1289 žmonėms (18 proc. mažiau nei 2013 m.), – tačiau fizinių asmenų bankrotų vien per 2014 m. buvo dvigubai daugiau nei Lietuvoje per daugiau kaip pusantrų metų. „Lietuvoje norinčių pasinaudoti fizinio asmens bankroto galimybe asmenų yra gerokai daugiau, tačiau teismas neretai atmeta prašymus bankrutuoti, motyvuodamas tuo, kad žmogus nededa pakankamai pastangų ieškotis darbo arba elgiasi nesąžiningai, pavyzdžiui, imdamas papildomų paskolų, dažniausiai greitųjų kreditų, prieš pareikšdamas norą bankrutuoti. Tačiau 2014 m. pabaigoje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priėmė nutartį, kuria išaiškino, kad bankroto byla gali būti nekeliama tik tiems asmenims, kurie patys nesąžiningais veiksmais sukėlė savo nemokumą ar jį padidino. Nutartyje išaiškinti kai kurie svarbūs fizinio asmens bankroto proceso aspektai, todėl šios bylų kategorijos teismų praktika turėtų tapti aiškesnė ir labiau prognozuojama. Be to, šių metų pradžioje Ūkio ministerija pasiūlė Fizinių asmenų bankroto įstatymo pataisas, kuriomis siūlo trumpinti maksimalų bankroto plano įgyvendinimo laikotarpį nuo 5 m. iki 3 m. ir įteisinti galimybę skolininkui išsaugoti turtą. Jeigu bus priimtos šios pataisos, didelė tikimybė, kad 2015 m. fizinių asmenų bankrotų skaičius turėtų dar šoktelėti, nes lietuviai, šiuo metu vis dar besirenkantys bankrutuoti Latvijoje, nuspręs kreiptis dėl bankroto procedūros Lietuvoje“, – prognozuoja bankroto administratorius Marius Tamošiūnas.
Ginčų dėl viešųjų pirkimų skaičių lems naujasis įstatymas
2014 m. beveik dėl kas 30 pirkimo buvo keliama byla teisme (2013 m. – dėl kas 36 pirkimo). Taigi 2014 m. sausio 1 d. įsigalioję Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimai nepadarė didelės įtakos verslo ginčams. Naujųjų viešųjų pirkimų direktyvų 2014/24/ES ir 2014/25/ES nuostatos į nacionalinę teisę turi būti perkeltos iki 2016 m. balandžio 18 d. „Ginčų dėl viešųjų pirkimų skaičius iš dalies priklausys nuo pasirinkto direktyvų įgyvendinimo būdo, t. y. ar įstatymų leidėjas įstatyme įtvirtins maksimalų direktyvose numatytą pasiūlymų atmetimo, tiekėjų pašalinimo iš procedūrų atvejų skaičių, ar bus pasirinktas ne toks griežtas reguliavimas. Kuo daugiau įstatyme įtvirtintų pagrindų atmesti tiekėjo pasiūlymą, tuo daugiau dėl to gali kilti teisminių ginčų. Kadangi naujasis Viešųjų pirkimų įstatymas įtvirtins ekonomiškai naudingiausio, o ne mažiausios kainos pasiūlymų vertinimo kriterijų, neabejoju, kad bent jau pirmaisiais naujojo įstatymo gyvavimo metais teismuose bus nemažai ginčų dėl ekonominio naudingumo vertinimo kriterijaus ir šiuo pagrindu atliktos pasiūlymų vertinimo procedūros, taip pat vertinimą atlikusių ekspertų šališkumo, kompetencijos. Tačiau po kelerių naujojo įstatymo taikymo metų turėtų būti suformuotos teismų praktikos gairės, todėl ginčų skaičius galėtų mažėti“, – sako J. Judickienė.
Taika ginčai baigiasi retai
Labiausiai ginčus spręsti taikiai linkę estai, jie net 9 proc. bylų baigia taikos sutartimis. Nors Lietuvoje pirmosios instancijos teismai kasmet gauna vis daugiau civilinių bylų, tačiau taikos sutartimi 2014 m. baigėsi vos 2,5 proc. bylų. Latviai taikiu ginčų sprendimo keliu naudojasi dar rečiau nei lietuviai – vos 1,4 proc. bylų baigia taika. „Keista, kad verslas retai naudojasi galimybe greičiau ir pigiau spręsti ginčus. Pavyzdžiui, bylose dėl vartotojų teisių gynimo, mediacija yra kur kas geresnė alternatyva tiek vartotojui, tiek ir verslininkui, nei ilgas ir brangus gana nedidelės vertės ginčo sprendimas teisme. Baigus ginčą taikos sutartimi, grąžinama 75 proc. sumokėto žyminio mokesčio, išvengiama didelių bylinėjimosi išlaidų, sutaupoma laiko. Be to, taikos sutartis reiškia, kad nepralaimi nei viena ginčo šalis, todėl verslo ginčų atveju išlieka galimybė tęsti bendradarbiavimą ir toliau, nežlugdant bendrų projektų“, – teigia advokatų profesinės bendrijos Judickienė ir partneriai JUREX partnerė, advokatė Agnė Bilotaitė.
